Teisinė atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Teisinė atsakomybė

112131

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

KAUNO POLICIJOS FAKULTETO

TEISĖS IR VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS

NEAKIVAIZDINIŲ STUDIJŲ

I KURSO VSAbn5 GRUPĖ

Rašto darbas

TIKRINO:……………………………….

VERTINIMAS…………………………

2007

Kaunas

TURINYS

Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………………………….3

Atsakomybės samprata ……………………………………………………………………………………………………….4

Teisinė atsakomybė ir jos atsiradimo sąlygos ………………………………………………………………………..5

Teisinės atsakomybės principai ……………………………………………………………………………………………8

Išvados ……………………………………………………………………………………………………………………………11

Literatūros sąrašas ……………………………………………………………………………………………………………13

ĮVADAS

Teisės formavimasis – tai ilgas istorinis procesas, nuėjęs sudėtingus ir konkrečių istorinių civilizacijų, tautos raidos savitumų, mokslo vienoje ar kitoje šalyje nulemtus etapus. Teisė atsirado dėl tų pačių ar panašių priežasčių kaip ir valstybė. Pirmykštėje visuomenėje teisės nebuvo ir jos nereikėjo, nes ten bendruomenės narių tarpusavio santykiai buvo reguliuojami tam tikromis elgesio taisyklėmis, visų pirma papročiais, bei moralės normomis. Tad ir pažeidus šias bendro gyvenimo normas atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas pagal galiojančius papročius. Tačiau laikui bėgant, vystantis visuomenei, žmonių tarpusavio santykiams darantis vis sudėtingesniems, bei atsiradus ir rašytinei teisei, atsakomybės klausimas jau yra sprendžiamas remiantis galiojančiais teisės aktais. Dabartiniame pasaulyje teisinė atsakomybė yra viena iš pagrindinių teisės sistemų dalis, be to dabartinėje teisėje ši atsakomybė įgijo įvairias formas ir yra nuolat tobulinama, bei užima ypatingą vietą dabartinėje teisėje.

Šiame darbe, remiantis šiuolaikiniais Lietuvos teisės mokslininkais, pagrinde bus nagrinėjama kas yra teisinė atsakomybė apskritai, jos vieta nacionalinėje teisės sistemoje, taip pat pačios teisinės atsakomybės sąvoka, jos atsiradimas, reikšmė, bei vieta dabartinėje teisėje. Be to, šiame darbe taip pat bus remiamasi ir dispozityviosios teisės šaltiniais ir kitais galiojančiais teisės aktais.

Darbo tikslas:

✔ įvardinti ir apibrėžti kas yra atsakomybė apskritai;

✔ atskleisti teisinės atsakomybės turinį, bei dalyką;

✔ glaustai apibrėžti teisinės atsakomybės rūšis ir jos vietą nacionalinės teisės sistemoje.

Darbo uždaviniai:

✔ išskirti pačią teisinę atsakomybę, atsiradimo sąlygas, bei atriboti nuo kitų atsakomybės rūšių;

✔ taip pat, kaip dabartinėje Lietuvos teisės sistemoje įgyvendinama teisinė atsakomybė, pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos, veikimo ribos, bei trumpai apibrėžti šios atsakomybės principus.

ATSAKOMYBĖS SAMPRATA

Atsakomybė, plačiąja prasme, gali būti suprantama kaip gebėjimas ar net prievolė atsakyti už savo veiksmus, pareigų vykdymas, įsipareigojimas ir šių įsipareigojimų sąžiningas vykdymas. Atsakyti į klausimą kas yra atsakomybė apskritai nėra labai paprasta. Įvairių šalių, skirtingi autoriai, pačią atsakomybę apibrėžia savaip ir net skirtingai. Filosofas L. Archangelskis apibrėžia „atsakomybę kaip pasirengimą atsakyti už savo poelgius“. Galima rasti ir kitų atsakomybės sąvokų, tai galėtu būti ir ši: „Atsakomybė – tai pareigos valstybei ir visuomenei suvokimas“ (I. S. Samoščenka). Pati atsakomybės sąvoka nėra tapati ir labai priklauso nuo laikmečio, epochos, pačios visuomenės, taip pat nuo pačio požiūrio į atsakomybę, bei kitų faktorių.

Atsakomybė kilusi iš žodžio „atsakyti“. „Atsakyti“ – tai pateikti ataskaita apie savo veikimą ar neveikimą artimo teisių atžvilgiu: ar asmuo naudodamasis teisėmis įvykdė artimui atitinkamą pareigą, tai yra nepadarė jo teisėms žalos, o jei padarė, tai ar atlygino ją? Kitaip sakant „atsakyti“ – tai žinoti, kad naudojimąsi teisėmis būtina legalizuoti atitinkamų pareigų artimui vykdymui ir kad tokių pareigų nevykdant bus atitinkamai ribojamos nevykdančiojo teisės. Remiantis šiuolaikiniu Lietuvos teisės mokslininku A. Vaišvila galima apibrėžti, kad objektyviai atsakomybė suprantama, kaip reali naudojimosi teise priklausomybė nuo pareigų vykdymo ir tie padariniai, kurių atsiranda asmeniui atsisakius vykdyti atitinkamas pareigas. Jei asmens teisių priklausomybė nuo pareigų vykdymo ar nevykdymo būtų ne būtina, tai būtų neaišku, iš kur ir kodėl atsiranda atsakomybė, kokia yra tikroji jos paskirtis ir vieta teisės sistemoje.

Atsakomybė yra ne tik filosofinė kategorija, taip pat ji ne tik suprantama ir jaučiama visuomenėje (nors ir savaip ir skirtingu mastu), bet ir jos atsispindėjimas ypač žymus dabartinėse teisės sistemose, o ypač konkrečiuose teisės šakose. Pavyzdžiui, baudžiamosios,
administracinės, iš dalies ir civilinės, bei darbo, tai pat ir kitose teisės šakose, yra suformuota atskira atsakomybės struktūra, bei samprata. Čia pati atsakomybė yra formuojama pagal teisės šakos kryptingumą, šių šakų uždavinius bei tikslus, taip pat pagal tai, ko yra siekiama nustatant tokią atsakomybę. Be to, pati atsakomybės sąvoka gali įgauti ir kitokią formą ir struktūrą. Atsakomybė skirtingose teisės šakose, gali pasireikšti ir kaip sankcija, tai daugiau būdinga baudžiamajai ir administracinei teisei. Civilinėje teisėje atsakomybė gali pasireikšti kaip prievolė, pareiga, ar net įpareigojimas. Kitose teisės aktuose atsakomybės forma ir pati atsakomybės paskirtis taip pat yra skirtinga, nors gali turėti ir dalinių panašumų. Galima teigti, kad atsakomybės sąvoka nėra tapati ir labai priklauso nuo laikmečio, epochos, pačios visuomenės, teisės sistemos, taip pat nuo pačio požiūrio į atsakomybę.

TEISINĖ ATSAKOMYBĖ IR JOS ATSIRADIMO SĄLYGOS

Filosofiškai atsakomybės samprata traktuojama kaip asmens požiūris į visuomenę ir valstybę, į kitus asmenis, patenkinant atitinkamus jų reikalavimus, savo pareigos visuomenei, valstybei ir kitiems asmenims suvokimas ir teisingas suvokimas. Teisinė atsakomybė yra sudedamoji teisinės sistemos dalis. Tai teisinė priemonė, blokuojanti priešingą teisei elgesį ir skatinanti visuomenei naudingą veiklą. Pati teisinė atsakomybė kildinama iš pačios teisės prigimties. Todėl kaip bus suprantama pati teisė, toks bus požiūris ir į teisinę atsakomybę.

Kol vyravo etatistinė (normatyvinė) teisės samprata ir jos lemtas padidėjęs pasitikėjimas prievartos priemonėmis garantuojant socialinę tvarką, tol teisinė atsakomybė buvo suprantama tik kaip valstybės prievarta taikoma teisės pažeidėjui asmeninio, turtinio, organizacinio pobūdžio ribojimus. Šiuo atveju, teisės imperatyvų privalomumas garantuojamas tik valstybės prievarta, tai ir teisinė atsakomybė gali būti tik valstybės akcija ir tik neigiama. Toks požiūris į teisę ir į tokią teisinę atsakomybę yra pasenęs, tačiau vis dar egzistuoja.

Tačiau, laikui bėgant, atsiradus demokratiniam požiūriui į pačią teisės samprata, atsirado ir kitoks požiūris ir į teisinę atsakomybę. Demokratinės teisės samprata formuoja pačia teisę kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovę ir ją pirmiausiai plėtoja kaip įrankį, skirtą ne įtvirtinti, palaikyti politiniam rėžimui, o žmogaus teisėms apsaugoti, abipusei santykių dalyvių naudai garantuoti. Čia jau teisinė atsakomybė suprantama kaip ne kaip valdžios, o kaip piliečių interesas ir pati atsakomybė atsiranda iš individų lygiaverčių mainų – iš subjektinių teisių ir pareigų vienovės ir ji suprantama kaip pačių piliečių ir valstybės akcija. Taip įgyvendinamas demokratijos principas, kad valstybė įsikiša į piliečių tarpusavio santykius, tik ten ir tik tada, kur ir kada piliečiai nepajėgia teisėtomis priemonėmis išspręsti savo problemų – nepajėgia vykdyti vienas kitam pareigų nedalyvaujant valstybės institucijoms. Taip suprantama teisinė atsakomybė formuoja asmens įsitikinimą, kad jis vykdo pareigas ne dėl to, kad tokio elgesio iš jo reikalauja įstatymas, o dėl to, kad pareigų vykdymu jis legalizuoja savo teises visuomenėje, kad jo teisės pareigų vykdymu susiderina su kitų asmenų teisėmis, kad atsisakydamas vykdyti pareigas praranda tų pareigų garantuojamas savo teises.

Taigi, remiantis šiuolaikiniu Lietuvos teisės mokslininku A. Vaišvila, bei ir į tai kas buvo išdėstyta apie demokratinę teisės samprata, galima daryti pagrįstą išvadą, kad: „Teisinė atsakomybė – tai teisės subjektų įsipareigojimas ir teisinis jų įpareigojimas naudotis leidimais (teisėmis) vykdant atitinkamas pareigas, kartu nurodymas, kad tokių pareigų nevykdymas virs atitinkamų teisių praradimu ar siaurinimu“. Čia teisės normos privalomumas pirmiausia garantuojamas abipusio teisinio santykio dalyvių nauda, tai ir teisinė atsakomybė nebebus vien valstybinės veiklos kategorija; ji negalės būti tapatinama tik su valstybės prievartos asmeniui taikymu jau vien dėl to, kad prievarta nesukuria teisinės atsakomybės, o tik garantuoja ją.

Bendrojoje teisės teorijoje išskiriamos dviejų rūšių teisės atsakomybė, tai yra: pozityvioji teisinė atsakomybė ir deliktinė (negatyvioji) teisinė atsakomybė.

Pozityvioji teisinė atsakomybei būdinga tai, kad pati atsakomybė kyla iš asmens naudojimosi savo teisėmis nepažeidžiant kito žmogaus teisių, tai yra jis suvokia kad naudojasi savo teisėmis ir dėl tuo gali būti pavojingas kito žmogau teisėms ar interesams, todėl įgyvendinant savo teises jis privalo elgtis itin atsargiai, kad nepažeistų ir kitų asmenų teises. Arba kitaip tariant, atsakomybė – tai asmens suvokimas, kad jis naudojasi savo teisėmis nuolat būdamas visuomenėje ir dėl to yra nuolat įpareigotas. Į šios atsakomybės sąvoką įeina asmens suvokimas visų savo subjektinių teisių santykinumo – priklausomybės nuo pareigų vykdymo. Niekas visuomenėje negali turėti absoliučių teisų, nes atleisti nuo pareigų, tai atleisti ir nuo atsakomybės. Be to, suvokimas, kad pareigų nevykdymas reikš atitinkamos subjektinės teisės neįgijimą arba net praradimą, ir yra teisinė atsakomybė. Visuomenė tik tiek
civilizuota ir darni, kiek visi jos nariai yra saistomi abipusės atsakomybės vieni prieš kitus. Atsakomybė siejama su teisių ir pareigų vienove ir ji yra įgyvendinama dviem būdais, tai:

1) vykdant pareigas, kuriomis siekiama įgyti subjektinę teisę, pripažįstama ir ginama valstybės, arba kuriomis legalizuojamos naudojimasis turimomis teisėmis;

2) siaurinant subjektines teises, kai atsisakoma vykdyti teisėms proporcingas pareigas. Šis siaurinimas yra vykdomas tik valstybės prievartos priemonėmis ir yra griežtai reglamentuotas.

Apibendrinant, bei remiantis šiuolaikiniu Lietuvos teisės mokslininku A. Vaišvila, galima tokia išvada, kad pozityvioji teisinė atsakomybė – tai asmens suvokimas, kad naudodamasis savo subjektinėmis teisėmis jis privalo vykdyti atitinkamas pareigas ir savanoriškai atlyginti žalą, jei šios bus padaryta, kito asmens teisėms. Taip suprantama teisinė atsakomybė, ją sudaro trys struktūriniai elementai, tai yra: naudojimasis subjektinėmis teisėmis – šiuo atveju pati atsakomybė kyla iš pačio asmens subjektinių teisų, siekio jas įgyti ir arba jomis naudoti nepažeidžiant kito asmens subjektinių teisų. Kitas elementas, tai pareiga naudotis savo teisėmis kito asmens teisėmis nepavojingu būdu. Ir trečias struktūrinis elementas, tai pareiga atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą, atsiradusią nesugebėjus naudotis savo teisėmis nepažeidžiant kito asmens teisių. Pozityviajai atsakomybei būdinga tai, kad ji įgyvendinama netaikant sankcijų, o savanoriškas žalos atlyginimas nėra sankcija. Čia kito asmens teisių pažeidimas yra netyčinis ir visada eina su savo kaltės pripažinimu ir savanorišku žalos atlyginimu. O jeigu tokio prisipažinimo nėra, keičiasi ir atsakomybės forma.

Deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai yra teisės pažeidimas arba kitaip tariant asmens teisės yra ribojamos tik šiam padarius teisės pažeidimą. Deliktinė atsakomybė pradeda veikti ten, kur sustojo, kur nepajėgė garantuoti teisių ir pareigų pusiausvyros pozityvioji teisinė atsakomybė, kur konkretus asmuo naudojasi savo naudojasi subjektinėmis teisėmis nevykdydami atitinkamų pareigų. Be sankcijų ši atsakomybės forma neįmanoma. Sankcija čia yra priemonė, leidžianti atstatyti teisių ir pareigų vienovę. Čia teisinė atsakomybė interpretuojama kaip valstybės reakcija į padarytą teisės pažeidimą. Tokiu požiūriu teisinė atsakomybė yra asmens pareiga iškęsti teisinio pobūdžio, numatyto įstatyme už padarytą teisės pažeidimą, atitinkamą praradimą. Šitokia teisinės atsakomybės samprata reiškia, kad atsakomybė visada yra susieta su valstybine prievarta ir tokia prievarta yra teisinės atsakomybės turinys.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1889 žodžiai iš 3522 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.