Teisinigumo teismo sprendimas korfu sąsiaurio byloje
5 (100%) 1 vote

Teisinigumo teismo sprendimas korfu sąsiaurio byloje

Korfų sąsiaurio byla buvo pati pirmoji Teisingumo Teismo išnagrinėta byla, nuo 1945 metų, kai, remiantis Jungtinių Tautų Chartija, šis Teismas buvo įsteigtas. Pats ginčas, tarp Albanijos ir Didžiosios Britanijos apima kelias tarptautinio teisinio reguliavimo sferas: valstybių atsakomybės, tarptautinės navigacijos ir laivybos, valstybių teritorijos neliečiamumo klausimus. Pačioje byloje buvo nagrinėjami ir kiti klausimai, pvz. Teisingumo Teismo jurisdikcijos klausimas, nes šis ginčas buvo pradėtas nagrinėti esant vienašaliam D. Britanijos kreipimuisi.

Šiame darbe trumpai apžvelgsiu bylos aplinkybės, teisminis ginčo nagrinėjimas bei priimti sprendimais, o išvadose pateiksiu ir šios bylos įtaką tarptautinės teisės sistemai.

GINČO APLINKYBĖS

1946 metų spalio 22 dieną, du Didžiosios Britanijos kreiseriai bei du eskadriniai minininkai plaukė per Korfų sąsiaurio teritoriją, kuri buvo laikoma Albanijos teritoriniais vandenimis. Britų laivai laikė šiuos vandenis saugiais, nes 1944 metais šis sąsiauris buvo išvalytas nuo minų, o 1945 metais buvo atliktas papildomas patikrinimas. Tačiau beplaukiant sąsiauriu vienas iš minininkų užplaukė ant minos ir buvo smarkiai apgadintas. Antrasis minininkas, atskubėjęs į pagalbą, taip pat užplaukė ant minos patyrė didelių nuostolių. Be apgadintų laivų žuvo 45 britų karininkai ir jūreiviai bei 42 buvo sužeisti.

Tačiau tai ne pirmas incidentas teritoriniuose Albanijos vandenyse. 1946 m. gegužės 15-ą dieną, Albanijos artilerija apšaudė 2-u Didžiosios Britanijos kreiserius. Didžioji Britanija užprotestavo tokius Albanijos veiksmus, teikdama, jog teisė taikiai praplaukti sąsiaurius yra pripažinta tarptautinėje teisėje. Albanija atsakydama į Jungtinės Karalystės protestą teigė, jog užsienio karo bei prekybiniai laivai neturi teisės be Albanijos leidimo plaukti per jos teritorinius vandenis. Savo ruožtu britai nusiuntė pareiškimą, kuriuo teigė, jog į “ugnį bus atsakyta ugnimi”.

Po Spalio 22 dienos sprogimų, Didžiosios Britanijos Vyriausybė nusiuntė notą Tiranai pranešdami apie ketinimus artimiausiu metu išvalyti Korfų kanalą nuo minų. Albanija nesutiko leisti Didžiosios Britanijos laivams įplaukti į jos teritorinius vandenis ir atlikti numatytus darbus ir bet koks įplaukimas į jos teritorinius vandenis, pasak albanų, yra jų suvereniteto pažeidimas.

Visgi Didžioji Britanija neatsižvelgdama į griežtą Albanijos pareiškimą, 1946 metų lapkričio 12-13 dienomis atliko Albanijos teritoriniuose vandenyse valymą nuo minų. Per tas dienas buvo rastos 22 minos.

Netrukus po to, Didžioji Britanija, manydama, jog už visa tai yra atsakinga Albanijos Vyriausybė, kreipėsi į JTO Saugumo Tarybą. Saugumo Taryba leido Albanijai, kuri nebuvo JTO narė, dalyvauti Saugumo Tarybos posėdžiuose dėl šių įvykių tik su sąlygą, jog ji prisiims visus įsipareigojimus, kuriuos prisiimtu valstybė narė būdama panašioje situacijoje. Albanija sutiko ir 1947 metais balandžio 9 dieną Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kuri rekomendavo šalims kreiptis į Teisingumo Teismą, kad būtų išspręstas jų ginčas.

1947 m. gegužės 22 d. Didžioji Britanija kreipėsi į Teisingumo Teismą (toliau – Teismas) prašydama pripažinti Albaniją kalta dėl incidento ir priteisti kompensaciją už padarytą žalą.

Savo ruožtu Albanija, liepos 2 dieną, laišku kreipėsi į Teismą, kuriame išreiškė nuomonę, jog vienašališkas Didžiosios Britanijos kreipimasis į Teismą nesuderinamas su Saugumo Tarybos priimta rezoliucija ir bylos nagrinėjimas vienašalio kreipimosi pagrindu nėra įteisintas JTO Chartijoje, Teismo Statute ar bendrojoje tarptautinėje teisėje. Tame pačiame laiške, pasak Teismo, Albanija pripažino Teisingumo Teismo jurisdikciją šioje byloje, nors ir ji nepripažino vienašališko Didžiosios Britanijos kreipimosi, Teismas konstatavo, jog Didžioji Britanija besikreipdama į Teisingumo Teismą davė galimybę Albanijai pripažinti Teismo jurisdikciją, ką ji ir padarė savo laiške. Taigi, 1948 m. kovo 25 d. Teismas pripažino jog jis turi jurisdikciją šioje byloje ir tą pačia dieną Šalys sudarė specialų susitarimą, prašydami Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar Albanija atsakinga dėl sprogimų ir ar turi pareigą sumokėti kompensaciją?

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 628 žodžiai iš 2065 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.