Teismo medicina
5 (100%) 1 vote

Teismo medicina

112131

TURINYS

1.Teismo medicinos sąvoka 2

2.Sužalojimai bukais daiktais 2

3.Autotraumos 3

4.Sužalojimai elektra 5

5.Šautiniai sužalojimai 7

6.Apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis 8

7.Staigios nesmurtinės mirtys 10

8.Teismo ekspertizės įstatymas 12

9.Literatūra 14

TEISMO MEDICINA

Teismo medicinos sąvoka.

Teismo medicina – tai speciali savarankiška medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti medicinos ir biologijos klausimus, iškylančius teisinėje praktikoje, t.y. baudžiamosiose ir civilinėse bylose.

Teismo medicinos mokslo žinios ir laimėjimai diegiami į teismo medicinos ekspertizės praktiką. Nė vieno nusikaltimo žmogaus sveikatai, gyvybei arba dorovei negalima atskleisti be be teismo medicinos ekspertizės.

Teismo medicinos ekspertizes, paskirtas tardymo, prokuratūros arba teismo, daro teismo medicinos ekspertai – gydytojai arba kiti aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, užimantys teismo medicinos ekspertų pareigas.

Teismo medicina kaip mokslas ir teismo medicinos ekspertizė kaip praktika kartu sudaro teismo medicinos tarnybą.

Teismo medicina ir teismo medicinos ekspertizė glaudžiai susijusios su daugeliu medicinos mokslų, pvz., su patologine anatomija, patologinefiziologija, rentgenologija, traumotologija, akušerija ir ginekologija, chirurgija, terapija, pediatrija, venerologija ir kita.

Iš juridinių disciplinų teismo medicinai labai svarbūs kriminalistika, baudžiamoji ir civilinė teisė, baudžiamasis bei civilinis procesas.

Sužalojimai bukais daiktais.

Kūno sužalojimu teismo medicinoje vadinamas organizmo audinių ir organų anatominės struktūros arba funkcijos pažeidimas, sukeltas vieno arba kelių išorinių veiksnių.

Mokslas, nagrinėjantis išorinių veiksnių poveikio sukeltas organizmo reakcijas, vadinamas teismo medicinos traumotologija.

Organizmo vietines ir bendras reakcijas gali sukelti mechaniniai, fiziniai , cheminiai, biologiniai ir psichiniai veiksniai.

Mechaninius sužalojimus padaro mechaniniai žalojantys veiksniai.

Mechaniniams sužalojimams priskiriami sužalojimai, padaryti bukais arba aštriais daiktais bei įrankiais ir ginklais, sužalojimai šaunamaisiais ginklais arba sprogmenimis, sužalojimai krintant iš aukštumos arba griūvant iš savo kūno aukščio, transporto traumos, taip pat įvairūs mechaninės asfikcijos variantai.

Bukais daiktais sužalojama smūgiuojant, spaudžiant, tempiant arba trinant. Kartais sužalojimo padarymo mechanizmas būna kombinuotas-smūgis ir spaudimas; spaudimas ir trynimas; smūgis, spaudimas ir trynimas.

Bukų daiktų forma ir matmenys, masė, atsparumas ir tamprumas, paviršiaus savybės labai įvairios. Teismo medicinos diagnostikai svarbios tos bukų daiktų savybės, kurios daro tiesioginį žalojamą poveikį objekto morfologiniams požymiams.

Bukų daiktų žalojančių paviršių kvalifikacija galėtų būti sekanti:

– plokščias neribotas paviršius-didesnis už kontaktuojantį su kūno paviršiumi plotą, jo kraštai yra už šio kontakto ribų ir neatsispindi sužalojime;

– plokščias ribotas paviršius- jo forma ir kraštai visiškai arba iš dalies atsispindi sužalojime;

– sferinis paviršius;

– briauną turintis paviršius;

– tribriuanio kampo savybes turintis paviršius.

Be to, žalojantis paviršius gali būti lygus arba reljefinis, gali turėti atsikišimų ir įdubimų.

Bukais daiktais padaromos kraujosrūvos, nubrozdinimai, žaizdos, kaulų lūžiai. Ekspertas, ištyręs šiuos sužalojimus, turi nustatyti buko daikto žalojančio paviršiaus savybes, sužalojimo padarymo mechanizmą ir identifikuoti žmogų sužalojusį įrankį.

Autotraumos.

Tai dažniausiai teismo medicinos praktikoje pasitaikanti transporto traumų rūšis. Žmogų gali sužaloti važiuojančio automobilio išorinės konstrukcijos, salono dalys, besisukantys ratai. Sužalojimo pobūdis gana ivairus: dauguma jų yra sužalojimai kietais daiktais, kiti sužalojimai padaromi suspaudžiant kūną, o kartais būna pjautinių sužalojimų arba terminio poveikio sužalojimų užsiliepsnojus automobiliui.

Automobilių trauma-tai visuma kūno sužalojimų, kuriuos avarijų metu patiria vairuotojas, keleivis arba pėstysis. Galimi penki autotraumų padarymo būdai:

-susiduriant su pesčiuoju;

-pervažioujant jį ratais;

-susižalojant automobilio salone;

-iškrintant iš važiuojančio automobilio;

-prispaudžiant pėstyjį automobiliu prie kitų daiktų ar paviršių.

Sužalojimai susidūrus su pėsčiuoju.

Susidūrus su pėsčiuoju autotraumos ypatybės priklauso nuo automobilio rūšies-lengvasis ar sunkusis.

Šios autotraumos skiriamos 4 susižalojimo fazės:

-pirminis smūgis važiuojančio automobilio dalimis, dažniausiai buferiu arba sparnu

-kūno užmetimas ant kapoto, nes pirminis smūgis suduodamas žemiau žmogaus svorio centro, esančio ties klubo sąnariu;

-kūno nukritimas ant kelio dangos;

-kūno čiuožimas kelio danga.

Sužalojimai pervažiuojant ratu.

Automobilis gali pervažiuoti tik gulintį žmogų ir jeigu rato skersmuo didesnis už gulinčio kūno aukštį. Šio sužalojimo galima skirti 5 fazes:

-smūgis ratu susiliečiant su kūnu;

-trynimas stumiant kūną ratu;

-užvažiavimas, kurio metu audiniai trinami ir ištempiami;

-rato pervažiavimas per kūną-suspaudimas ir ištempimas;

-antrinis kūno poslinkis į priekį
(užkabinus automobilio dugnu arba stumiant užpakaliniu ratu).

Kiekvienai iš fazių būdingi saviti kūno sužalojimai, tačiau sunkiausi sužalojimai padaromi automobilio ratui supaudžiant kūną. Dėl to kūno dalis, per kurią pervažiuojama, smarkiai deformuojama. Diagnuozuojama kaukolės kaulų daugiaskeveldriai lūžiai, gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai šonkaulių lūžiai, sutraiškyti plaučiai ir širdis, dubens kaulų abipusiai vertikalūs lūžiai ir kiti sužalojimai. Šių sužalojimų intensyvumas priklauso nuo automobilio svorio ir judėjimo greičio.

Sužalojimai automobilio viduje.

Sužalojimo pobūdis ir stiprumas priklauso nuo autoįvykio pobūdžio: ar susidūrimas įvyko su pėsčiuoju, ar su kitu automobiliu, ar su nejudria kliūtimi. Galimi trys susidūrimo variantai:

-frontalinis-automobilio ekipažas pasislenka priekin;

-šoninis smūgis- ekipažas pasislenka smūgio pusėn;

-smūgis į automobilio užpakalį-keleiviai pasislenka priekin.

Galima skirti 2 sužalojimų padarymo automobilio viduje fazes: atsitrenkimo į salono dalis ir suspaudimas deformuoto salono dalimis.

Sužalojimo intensyvumas priklauso nuo automobilio greičio.Vairuotojams ir keleiviams sužalojamos ne tos pačios kūno dalys, skiriasi sužalojimų ypatumai, todėl pagal sužalojimus galima nustatyti sėdėjimo vietas.

Vairuotojo sužalojimai: atvira muštinė kampo formos žaizda kaktos dešinėje pusėje, muštinė žaizda smakre, plėštinės žaizdos tarp 1-o ir 2-o plaštakų pirštų, taškinės kraujosrūvos žastuose, šonkaulių kremzlių ir krūtinkaulio lūžiai, vidaus organų sužalojimai, kelio sąnario sužalojimai ir kita.

Keleiviams dažniausiai sužalojamas veidas. Diagnuozuojami odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, muštinės ar pjautinės žaizdos, uždari arba atviri girnelių lūžiai, žastikaulių išnirimai, stuburo kaklinės arba juosmeninės dalių lūžiai, įvairaus pobūdžio vidaus organų sužalojimai.

Sužalojimai iškritus iš automobilio.

Tokio pobūdžio automobilių traumos pasitaiko vežant keleivius atvirais sunkvežimiais. Dažniausiai iškrinta stovinys keleiviai, kai automobilis:

– staiga stabdomas-iškrinta į priekį per kabiną. Krintant atsitrenkiama galva, paskui iš inercijos liemeniu;

– staiga pakeičia judėjimo kryptį- stovintis keleivis atsitrenkia į bortą ir iškrenta atsitrenkdamas dažniausiai galva, kartais kojomis arba sėdmenimis;

– staiga padidina greitį-iškrentama per užpakalinį bortą.

Iš lengvojo automobilio keleivis gali iškristi tiktai staigaus posūkio metu pro atsidariusias duri, jeigu būna neužsisegęs saugos diržo. Krintant dažniausiai atsitrenkiama liemeniu.

Sužalojimų intensyvumas priklauso nuo automobilio greičio, nes kritimo aukštis nedidelis. Atsitrenkus galva, atsiranda plačios kraujosruvos minkštuose audiniuose, galimos plėštinės žaizdos, įvairių kaulų lūžiai, smegenų sužalijimai, stuburo kaklo dalies lūžiai ir kita. Krintant ant sėdmenų lūžta sėdinkauliai, kompresinis stuburo lūžis, kartais cirkuliarinis kaukolės pamato kaulo lūžis. Krintant ant kojų lūžta pėdų ir blauzdų kaulai bei šlaunikauliai. Atsitrenkus liemeniu lūžta šonkauliai, stuburas bei sužalojami vidaus organai.

Kūno prispaudimas automobiliu prie kitų daiktų.

Tokia trauma galima sunkvežimiui važiuojant atbuline eiga.

Sužalojimo mechanizmas susideda iš nedidelio pirminio smūgio ir suspaudimo. Sužalojimo intensyvumą lemia prispaudžiančios dalies plotas ir nukentėjusiojo padėtis. Jei automobilis nedidelis, sužalojimai mažesni- žaizdos, sutraiškyti audiniai, galūnių arba dubens kaulų lūžiai. Prispaudus sunkiojo automobilio kėbulu, galimi sunkūs, neretai mirtini, galvos ir krūtinės sužalojimai.

Sužalojimai elektra.

Elektros srovė skiriasi nuo kitų žalojančių veiksnių tuo, kad gali žmogų sužaloti ne tik jam tiesiogiai kontaktuojant su srovės laidininku, bet ir per tam tikrą nuotolį nuo jo. Elektros srovės poveikis organizmui būna spcifinis, šiluminis ir mechaninis. Po elektros traumos gali ūmiai sutrikti širdies veikla ir kvėpavimas, ištikti šokas.

Techninė elektros srovė beveik visada sužaloja tiesiogiai su laidininku kontaktuojantį žmogų. Sužalojimai pasitaiko buityje ir gamyboje. Buityje susižalojama naudojantis netvarkingais buitiniais prietaisais, neatsargiai taisant sugedusiais rozetes arba kitus elektros įvadus. Gamyboje sužalojami ir žūva žmonės, dirbantys su įvairiais elektros prietaisais, nesilaikantys būtinų apsaugos priemonių.

Sužalojimo elektros srove sunkumas priklauso nuo srovės savybių, sąlyčio su kūnu sąlygų ir organizmo savybių. Organizmui pavojinga jau 0,1 A srovė, o stipresnė nei 0,1 A jau mirtina. Mirtinai žmogus sužalojamas kai srovės įtampa 110-240V. Kintamoji elektros srovė yra pavojingesnė nei nuolatinė. Labai pavojinga 50 Hz dažnio buityje naudojama kintamoji srovė. Esant 500 V įtampai, vienodai pavojinga tiek nuolatinė, tiek kintamoji srovė.

Srovės poveikis priklauso ir nuo laidininko sąlyčio su organizmu. Didelės reikšmės turi sąlyčio plotas, prispaudimo prie laido stiprumas ir trukmė, laido arba kūno drėgmė, įjungimo į elektros grandinę būdas. Labai svarbi poveikio trukmė, nes kuo ilgiau srovė veikia, tuo daugiau elektra pereina per kūną ir tuo labiau pažeidžiami vidaus organai.

Elektrostraumos sunkumui reikšmės turi
kūno savybės. Jautresni elektros srovei fiziškai pavargę, sergantys, po traumų, intoksikacijų, perkaitę žmonės. Jei žmogus pasiruošęs ir laukiaelektros smūgio, smūgio baigtis gali būti gerybinė.

Sužalojimo technine elektros srove mechanizmas yra sudėtingas ir priklauso nuo elektros specifinio, elktrocheminio, šiluminio, mechaninio ir nespecifinio poveikio.

Specifinis poveikis- tai skeleto ir lygiosios muskulatūros liakų, nervų, receptorių dirginimas, dėl kurio gali prasidėti toniniai skeleto raumenų traukuliai. Dėl elektros srovės poveikio lygiajai kraujagyslių muskulatūrai padidėja arterinis kraujospūdis. Paveikus elektros srovei širdies raumenį, gali įvykti skivelų fibriliacija.

Elektromechaninis paveikis pasireiškia jonų pusiausvyros sutrikimu, garų ir dujų išsiskyrimu bei odos impregnacija laido metalu.

Šiluminis poveikis tiesiogiai susijęs su audinių varža ir elektros energijos pavertimu šilumine. Dėl to galimi įvairaus laipsnio nudegimai.

Dėl mechaninio poveikio trūksta arba atsisloksniuja audiniai.

Nespecifinio poveikio rezultatas būna nudegimai nuo Volto lanko, išsilydžiusio laido arba įkaitusių drabužių.

Elektros traumos pomirtinė diagnostika remiasi specifiniais ir nespecifiniais požymiais. Specifinis šios traumos požymis yra elektros žymė. Ji atsiranda sąlyčio su srovės laidininku vietoje. Elektros žymės forma ir dydis priklauso nuo kontaktuojančios daikto dalies.

Vidaus organų pokyčiai elektros traumos atveju būna nespecifiniai. Būdingi tik greitos mirties požymiai: vidaus organų pilnakraujystė, skystas tamsus kraujas širdies ertmėse ir stambiosiose kraujagyslėse, smulkios kraujosruvos po įvairių organų dangalais.

Mirtis po elektros traumos gali ištikti tiek dėl pirminio kvėpavimo nutrūkimo, tiek ir dėl pirminio širdies sustojimo.

Atliekan žuvusiojo nuo elektros traumos teismo medicinos ekspertizę, mirties priežastis nustatoma pagal objektyvius lavono ir histologinio tyrimo duomenis. Nesant elektros žymių, apie galimą sąlytį su elektros laidininku galima spręsti iš techninės ekspertizės, įvykio vietos apžiūros duomenų bei darbo su elektros įranga pobūdžio.

Sužalojimas atmosferos elektra įvyksta paveikus žaibui. Žaibo poveikis gali būti tiesioginis, kai žaibas pataiko į žmogų tiesiai, ir netiesioginis, kai žaibas trenkia į žemę netoli žmogaus ir elektra pereina iš vienos kojos į kitą, o paskui vėl grįžta į žemę.

Žaibo sužaloti audiniai dažnai suanglėja, oda kartais trūksta, drabužiai apdega ir suplyšta, o metaliniai daiktai išsilydo.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1936 žodžiai iš 3855 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.