Teismo medicina
5 (100%) 1 vote

Teismo medicina

112131

TURINYS

I. Įžanga 3

II. Sužalojimai 4

Sužalojimų faktoriai 4

III. Sužalojimai bukais daiktais 5

Bukais daiktais padarytų žaizdų ypatybės 5

Kritimas iš aukštumos 6

IV. Geležinkelio traumos 7

V. Sužalojimai duriančiais-pjaunančiais įrankiais 9

VI. Apsinuodijimai kvaišalais, narkotinėmis medžiagomis 11

Apsinuodijimai aciklinės eilės narkotinėmis medžiagomis 11

Apsinuodijimai narkoziniais alkaloidais 14

VII. Išvados 15

VIII. Naudota literatūra 16

ĮŽANGA

Mano savarankiškas darbas yra susijęs su teismo medicina ir ekspertize. Jis susideda iš keturių temų:

 sužalojimai bukais daiktais;

 geležinkelio traumos;

 sužalojimai duriančiais – pjaunančiais daiktais ;

 apsinuodijimai kvaišalais, narkotinėmis medžiagomis.

Mano manymu geras kūno sužalojimo faktoriaus išanalizavimas palengvina ikiteisminio tyrimo darbą, padeda lengviau nustatyti dėl kurių priežasčių žmogus patyrė traumų ir kokiomis aplinkybėmis esant jis žuvo. Juk dauguma nusikaltimų žmogaus orumui, sveikatai arba gyvybei negali būti nuodugniai ištirti be teismo medicinos, nebūtų galima pilnai nustatyti įvykio aplinkybes ir surasti to kaltininką ar kaltininkus. Taip pat galima konkrečiai nustatyti įvykusio nusikaltimo sudėtį jo ypatybes ir braižą.

Todėl aš ir iškėliau sau kaip pagrindinį tikslą, kuo geriau ir išsamiau susipažinti su sužalojimo faktoriais, t.y. sužalojimą bukais, duriančiais-pjaunančiais daiktais, geležinkelio traumomis, apsinuodijimą kvaišalais beis narkotinėmis medžiagomis ir t.t., nes manau, kad ateityje šios žinios man pasitarnaus.

Taigi šiame savarankiškame darbe aš ir pabandysiu atskleisti kai kuriuos teismo medicinos ir ekspertizės darbo bruožus ir specifiką.

SUŽALOJIMAI

Kūno sužalojimas, tai organizmo audinių ir organų anatominės struktūros arba funkcijos pažeidimas, sukeltas vieno ar kelių išorinių veiksnių: mechaniniai, fiziniai, cheminiai, biologiniai ir psichiniai veiksniai, kurie gali sukelti organizmo vietines ir bendras reakcijas.

Kadangi visi sužalojimai turi būti atidžiai ištirti ir dokumentuoti, aprašant ir nufotografuojant, todėl teismo medicinos ekspertas turi atkreipti dėmesį į sužalojimo detales, kurios ypač domina ikiteisminio tyrimo ar teismo organus. Pažymima sužalojimo lokalizacija, forma, dydis, ašis, spalva, reljefas (patinimas, nelygumai), gylis, pašaliniai įtarpai, aplinkos savybės, kraujavimas ir jo pobūdis, gijimo žymės ir kitos savybės.

Sužalojimų faktoriai

SUŽALOJIMAI BUKAIS DAIKTAIS

Sužaloti bukais daiktais galima, nespecialios paskirties, randamais žmogaus aplinkoje, daiktais (pvz., lazda, akmeniu, kumščiu ir kt.), tam tikros paskirties, buityje ir gamyboje naudojamais įrankiais (plaktuku, raktu, peiliu), taip pat puolamaisiais ir ginamaisiais ginklais (kastetu, kinžalu, pistoletu).

Ypač dažnai sužalojama įvairiais bukais daiktais, įrankiais, ginklais, kurie suspaudžia arba sutraiško audinius. Prie jų priskiriamas ir transporto traumatizmas bei kritimas iš aukštumos.

Bukais daiktais padarytų žaizdų požymiai

Bukų daiktų paviršiaus požymiai tam tikru laipsniu atsispindi jų padarytuose sužalojimuose.

Plokščiais plačiais daiktais (pvz., plyta, lenta, kirvio pentimi) padarytos žaizdos yra nelygiais kraštais, kampuotos, kai kada su įplyšimais. Smogus plokščiu daiktu per apvalią kūno dalį (Pvz. galvą), susidaro aiškūs žaizdos spinduliai.

Bukabriauniu daiktu (pvz., lentos briauna, plaktuku) padarytoji žaizda atspindi daikto briaunos linijinę formą. Pažymėtina, kad tokios žaizdos vienas kraštas būna nuožulnus, o antras – sutraiškytas. Šios žaizdos gali priminti aštriais daiktais padarytas žaizdas, tačiau, atidžiai tiriant, visada jas galima diferencijuoti.

Daiktai su sferiniu paviršiumi (pvz., apvalūs svarsčiai) padaro netaisyklingos formos žaizdas, kurių centre audiniai labiausiai sutraiškyti ir nubrozdinti, o nuo centro į periferiją – nedideli įplyšimai.

Cilindro formos daiktai (pvz., geležinės lazdos) paprastai padaro neilgas, panašias į juostą žaizdas, kurių centre audiniai sutraiškyti, o periferijoje nubrozdinti.

Iš minėtų požymių dažnai galima atpažinti žalojančio įrankio paviršių. Tačiau kartais būna pereinamų formų daiktų. Visais atvejais reikia ištirti žaizdą, jei galima – stereoskopiniu mikroskopu. Atkreiptinas dėmesys į smulkius intarpus, kurie labai padeda identifikuoti sužalojusį daiktą.

Kritimas iš aukštumos

Žmogus krisdamas paprastai susižaloja į kokius nors bukus daiktus. Kritimo aukštis yra įvairus: kritimas iš savo kūno aukščio ir kritimas iš aukštumos. Todėl sužalojimai skiriasi. Jie priklauso nuo kūno judėjimo greičio, paviršiaus ant kurio kūnas krinta ypatybių, taip pat amžiaus, sveikatos būklės ir t.t.

Krintant iš savo paties ūgio aukščio, galima sunkiai susižaloti, ypač bėgant, čiuožiant. Jei krisdamas žmogus pakeliui neužsigavo į kokius nors kitus daiktus, jis susižaloja tik vieną kūno pusę. Dėl kritimo vidiniai sužalojimai yra didesni, negu išoriniai.

Iš vidinių sužalojimų gali būti smegenų sukrėtimas, kraujosruvos, kaukolės lūžimai.

Skiriamos 4 kraujo išsiliejimo grupės:

 epiduralinės
kraujosruvos – kraujo išsiliejimas virš kietojo dangalo paprastai dėl vidurinės dangalo arterijos sužalojimo;

 subduralinės kraujosruvos – kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu; joms būdingas tam tikras šviesus besimptomis periodas, po kurio seka staigus pablogėjimas;

 subarchnoidinės kraujosruvos – kraujo išsiliejimas po minkštuoju dangalu dažniausiai dėl savaiminio patologinio kraujagyslės plyšimo;

 kraujo išsiliejimas į smegenų medžiagą, kurį taip pat reikia atskirti nuo kraujosruvų dėl ligos. Visos šios kraujosruvos gali atsirasti tiek krintant iš aukštumos, tiek ir dėl kitų sužalojimų.

Krūtinėje kraujosruvos daugiausiai randamos plaučių vartų srityje. Pilve dažniausiai plyšta kepenys, rečiau blužnis, inkstai ir kiti organai. Krintant ant kojų, lūžta apatinių galūnių kaulai, dubuo, stuburas, o krintant ant sėdmenų – kartais stuburas įsikala į kaukolę, sužalodamas smegenis. Tada pakaušio kaule, apie didžiąją pakaušio angą, matomas žiedinis lūžis.

Kritimas iš aukštumos paprastai esti nelaimingas atsitikimas, tačiau kartais būna kaip savižudybė ar net nužudymas.

GELEŽINKELIO TRAUMOS

Geležinkelio traumos daug retesnes nei auto – arba mototransporto traumos, tačiau kur kas sunkesnės ir daugeliu atvejų mirtinos.

Geležinkelio traumų rūšys:

Pagrindiniai žalojantys veiksniai yra judančio traukinio ratai ir bėgiai, atsikišusios dalys, o avarijos metu – vidaus interjero dalys.

Būdingiausi geležinkelio traumai sužalojimai padaromi pervažiuojant ratais. Kūnas, patekęs tarp judančio rato ir geležinkelio bėgio, padalijamas, o galūnė amputuojama, nes rato skiauterė veikia žirklių principu. Amputavimo pakraščiuose matyti tiktai geležinkelio traumai būdingi specifiniai sužalojimai – suspaudimo ir nubrozdinimo juostos.

Suspaudimo juosta – tai judančio rato apvado ir bėgio galvutės viršutinės dalies atspaudas odoje. Judančio rato ir kūno dalies pirminio sąlyčio metu rato skiauterė suspaudžia ir patempia žemyn nedidelę odos skiautę. Susidaręs 2-5 cm ilgio ir 12-15 cm pločio nubrozdinimas pereina į 8-14 cm pločio suspaudimo juostą. Viršutiniame traumuojamos kūno dalies paviršiuje susidaro kiek platesnė suspaudimo juosta dėl rato poveikio, o apatinėje – dėl bėgio galvutės poveikio. Kūno sąlyčio su ratu pabaigoje šios juostos dažnai susijungia. Suspaudimo juosta yra raudonai violetinės spalvos, pergamento konsistencijos. Praėjus 12 val., suspaudimo juosta tampa raudonai ruda, išdžiūsta ir dar labiau sustandėja. Jos kraštai gana lygūs, dažni ovalios formos įtrūkimai, ypač jei pervažiuota per krūtinę arba pilvą. Sutraiškytoje paodėje būna židininių neryškių kraujosruvų. Gilesni minkštieji audiniai aptraiškomi ir padalijami, ilgieji galūnių kaulai paprastai sutrupinami, o kaulo lūžgalis, nukreiptas į rato skiauterę, neretai būna įstrižos formos.

Nubrozdinimo juosta – tai odos nubrozdinimo zona, esanti suspaudimo juostos pakraščiuose. Ji susidaro dėl važiuojančio rato apvado šoninių paviršių trynimosi į odą. Nubrozdinimo juostos plotis svyruoja nuo 2 iki 15 cm, pakraščiai nelygūs. Nubrozdinimo juostose esti atsisluoksniavusio epidermio plotelių, kurių atsisluoksniavimo kryptis yra priešinga ratų judėjimo krypčiai. Šis požymis leidžia nustatyti traukinio judėjimo kryptį ir kūno padėtį ant bėgių. Nubrozdinimo juostos gilumoje – paodėje ir raumenyse susidaro kraujosruvos. Jei pervažiuojama per drabužio dengiamą kūno dalį , drabužyje galima aptikti „nubrozdinimo“ tipo medžiagos pažeidimų.

Nubrozdinimo juostos kraštas, atitinkantis rato skiauterę, dažniausiai būna lygus, neretai padengtas juodu riebaliniu apnašu, tuo tarpu priešingas kraštas – ne toks lygus ir beveik nesuteptas. Kartais pervažiuotas kūnas nebūna visiškai padalintas – išlieka odos lopinėlių, jungiančių perskirtas kūno dalis.

Jei žmogus nubloškiamas judančiu traukiniu ir nukrinta ant geležinkelio bėgių arba šalia jų, ant kūno lieka vilkimo žymių, kartais nutrūksta galūnės. Vilkimo žymės atsiranda nukritusiam kūnui iš inercijos judant tarp arba greta bėgių, arba velkant kūną, užsikabinusį už atsikišusių vagono dugno dalių. Diagnozuojami gana specifiniai kūno paviršiaus sužalojimai – lygiagretūs įdrėskimai ir nubrozdinimai, kartais plačios plėštinės žaizdos. Galūnių nutrūkimo atvejai, nukritus ant bėgių arba šalia jų, retesni nei pervažiavus ratais. Tada atidalinti pakraščiai būna nelygūs, oda atsiknojusi, išlindusios suplėšytos sausgyslės, raumenys, kraujagyslės arba nervai.

Pažymėtina, kad ir pervažiavimo, ir nubloškimo atvejais žaizdos bei drabužiai suteršiami tepalais, geležinkelio sankasos balastinėmis medžiagomis bei anglių detalėmis. Neretai žaizdose galima rasti ir kitų medžiagų intarpų.

Vagonų arba jų dalių suspaustam žmogui diagnozuojami vidaus organų plyšimai, trauminės išvaržos per plyšusią diafragmą, daugybiniai šonkaulių, menčių ir stuburkaulių lūžiai. Kartais odoje būna žmogų traumavusių dalių formos nubrozdinimų.

Iškritus iš judančio traukinio ar patekus į geležinkelio avariją, sužalojimai mažai kuo skiriasi nuo sužalojimų, padaromų per analogiškas autotransporto avarijas.

SUŽALOJIMAI DURIANČIAIS –

ĮRANKIAIS

Aštrūs įrankiai ir ginklai žaloja organizmą: a) pjaudami; b) durdami; c) kirsdami, taip pat kombinuotai – durdami-pjaudami ir kirsdami-durdami. Visos šios žaizdos yra padaromos įrankiais turinčiais aštrų kraštą arba smailų galą, kuriaIs perskrodžiamas audinys. Šiais įrankiais padaromų sužalojimų kraštai būna lygūs, visai arba mažai nubrozdinti.

Duriamieji – pjaunamieji įrankiai – peiliai (lenktiniai, virtuviniai, medžiokliniai, kinžalai, kortikai ir kt. – turi smailų duriantį galą ir vieną arba kelias aštrias briaunas kurios pjaudamos padaro esminius sužalojimus. Duriamųjų – pjaunamųjų įrankių geležtė žaloja dvejopai: geležtės smaigalys ir ašmenys prapjauna audinius, o pentis praplėšią arba praskiria audinius.

Durtinių – pjautinių žaizdų forma linijinė, kraštai lygūs. Jie ištraukiant peilį geležtė pasisuka, padaroma papildoma įpjova žaizdos krašte arba gale. Geležtės panirusios dalies plotį atspindi pagrindinė įpjova. Dviašmeniais įrankiais padarytų žaizdų abu galai smailūs. Vienašmeniais įrankiais padarytų žaizdų galas visada smailus.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1761 žodžiai iš 3517 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.