Teismo valdžia 1978 m ispanijos konstitucijoje
5 (100%) 1 vote

Teismo valdžia 1978 m ispanijos konstitucijoje

11

TURINYS:

I. Įvadas.

II. Dėstomoji dalis.

Teismo valdžia 1978 metų Ispanijos bei Lietuvos Respublikos konstitucijose.

Įsteigimų garantijos.

LITERATŪRA.

I. Įvadas

Šiandien niekas neginčija, jog lyginamoji teisė, kaip teisės mokslo mokslinis metodas, atlieka daugybę svarbių funkcijų. Tai išplaukia iš labai paprasto samprotavimo. Joks mokslas negali pagrįstai remtis duomenimis, gautais tik savo šalyje, kitaip sakant iš savęs paties. Tik nacionaliniai teisės mokslai ilgai tenkinosi “vidine” diskusija ir dalinai tenkinasi iki šiol. Iš šios nepakeliama tapusios situacijos išeitį randa lyginamoji teisė, kuri įveda į tarptautinį teisės mokslą.

Lyginamosios teisės objektas yra įvairios nacionalinės teisės sistemos, todėl šiame darbe atliekamas Ispanijos ir Lietuvos teisinės valdžios instituto lyginimas gali suteikti praktinės naudos vertinant bei galimai ir tobulinant teisinę sistemą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra reformų kryžkelėje, nes dar niekam nėra žinoma kokia bus situacija po kelių metų. Tuo tarpu Ispanijos, kuri turi didžiulę istorinę vertę bei patirtį, teisinė valdžia, jos reglamentai ir atliekamos procedūros jau pakankamai senei susiformavo, o reiškia jų analizė bei palyginimas su Lietuvoje esančią situaciją gali suteikti praktinės naudos Lietuvai, reformuojant jos pačios teisinę sistemą bei atitinkamas struktūras.II. Dėstomoji dalis.

Teismo valdžia 1978 metų Ispanijos bei Lietuvos Respublikos konstitucijose

1978 metų Ispanijos konstitucijos, toliau IK, šešto skirsnio “Apie teismo valdžią” 117 straipsnyje nurodyta, kad teismo valdžia Ispanijoje yra deleguota liaudės ir realizuojama Karaliaus vardu teisėjais ir magistratais, kurie yra nepriklausomi, nekeičiami, atsakingi prieš įstatymą ir pavaldus tik įstatymui.

Teisėjai ir magistratai negali būti atliesti nuo savo pareigų ir atleisti į atsargą, pervesti iš vienų pareigų į kitas arba į pensiją, išskyrus priežastis ir atsižvelgiant į sąlygas, numatytas įstatymo .

Teismo valdžios vykdymas visose teisingumo stadijose, teismo sprendimų ir nuosprendžių priėmimas bei jų vykdymo užtikrinimas yra išskirtinė teisėjų ir teismų prerogatyva, apibrėžta įstatymo, sutinkamai su nustatyta jurisdikcija ir teismo aiškinimosi tvarka.

Teisėjai ir teismai nevykdo jokių kitų, negu aukščiau paminėtos, funkcijos, o taip pat ir tas, kurios yra paskirtos jų žinion įstatymu turint tikslą garantuoti bet kokią teisę.

Teismo valdžios vienybės principas yra teismų organizacijos bei veiklos pagrindas. Ypatingųjų teismų steigimas draudžiamas.

Panašios nuostatos yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, toliau LRK, kuruos 109 bei 110 straipsniai skamba: “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.”

Pagal IK (118-121 straipsniai) įsigaliojusių nuosprendžių bei kitų teisėjų bei teismų sprendimų vykdymas, o taip pat jiems reikiamos pagalbos suteikimas teisminio nagrinėjimo metu bei vykdant teismo sprendimus yra būtinas.

Įstatymo nustatytais atvejais teisingumas vykdomas nemokamai, o taip pat visais kitais atvejais, kada asmenys, dalyvaujantys teisminiame nagrinėjime, pateiks įrodymus, kad neturi pakankamai lėšų bylinėjimuisi .

Teismo nagrinėjimas yra viešas, išskyrus proceso įstatymų numatytus atvejus. Jis vykdomas dažniausia žodžiu, ypatingai baudžiamosiose bylose. Teismo sprendimai visada turi būti motyvuoti ir turi būti skelbiami viešai.

Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.

Nuostolis, padarytas dėl teisminės klaidos, o taip pat kitas nuostolis, padarytas neteisingų veiksmų vykdant teisingumą pasiekoje, dengiamas valstybės sąskaita, įstatymo nustatyta tvarka.

Savo ruožtu LRK 117 straipsnis skelbia identišką, nurodytą aukščiau, viešumo principą – visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.

IK 122 bei 123 straipsniai nurodo, kad tiesioginis teismo valdžios įstatymas nustato ir reglamentuoja teismų įkūrimo, veiklos bei valdymo tvarką, teisėjų ir magistratų, sudarančių vientisą korpusą, o taip pat ir asmenų, dirbančių teisingumo sistemoje, teisinį statusą.

Teismo valdžios generalinė taryba yra valdymo organas šioje srityje. Tiesioginis įstatymas nustato jos statusą, funkcijas, narių atsakomybę bei karjerą.

Teismo valdžios generalinė taryba sudaroma iš Aukščiausiojo teismo pirmininko, kuris jai vadovauja, ir dvidešimties narių, skiriamų karaliaus penkių metų terminui. Iš jų dvylika skiriami iš visų kategorijų teisėjų ir magistratų skaičiaus,
esant tiesioginio įstatymo numatytoms sąlygoms; keturi – Kongresso deputatams pasiūlius ir dar keturi – Senatui pasiūlius, abejais atvejais trijų penktadalių balsų dauguma. Visi jie privalo būti advokatais ar kitais pripažintos kompetencijos juristais ir turėti virš penkiolikos metų teisinio darbo stažą.

Aukščiausiasis teismas, kurio jurisdikcija apimą visą Ispanijos teritoriją, yra aukščiausiasis teisminis organas visose bylose, išskyrus tas, kurios liečia konstitucines garantijas.

Aukščiausiojo teismo pirmininkas skiriamas Karaliaus pagal Teismo valdžios Generalinės tarybos teikimą Tiesioginio taikymo įstatymo nustatyta tvarka .

Tuo tarpu LRK 111-112 straipsniai nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.

Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami. Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 909 žodžiai iš 1742 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.