Teismų vieta ir reikšmė lr teisėsaugos institucujų sistemoje
5 (100%) 1 vote

Teismų vieta ir reikšmė lr teisėsaugos institucujų sistemoje

Įvadas

Nuo seniausių laikų žinoma, kad nė viena žmonių visuomenė negali normaliai gyvuoti ir vystitis, jei nepaisoma joje galiojančios elgesio (bendrabūvio) normos ir taisyklės. Šiais laikais kiekvienas žmogus gyvena valstybės forma organizuotoje ir iš esmės teisės normų reguliuojamoje visuomenėje. Kiekvienoje valstybėje veikia joje piimti įstatymai, kiti teisės aktai, reguliuojantys įvairius žmonių tarpusavio santykius. Kad valstybėje vyrautų tvarka ir drausmė, jos piliečiai turi žinoti bent svarbiausias joje galiojančias bendravimo taisykles ir elgtis taip, kaip to reikalauja jos įstatymai (teisės normos).

Taigi, viena iš tvarką ir teisingumą Lietuvos Respublikoje vygdanti institucija tai yra Teismas – tai valstybės institucija, vykdanti teisingumą nagrinėdama ir spręsdama civilines, baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitų kategorijų bylas procesinių įstatymų nustatyta tvarka.

Skirtingi keliai atveda žmones į teismą. Vieni čia ateina patys ir prašo atstatyti pažeistas teises, apginti savo interesus, išspręsti ginčą, kiti-patenka už įstatymo pažeidimą, padarytą nusikaltimą. Taigi o teismas savo nuožiųra, žinoma remdamasis įstatymais vykdo teisingumą.Vykdyti teisingumą – didelė atsakomybė. Todėl proceso metu teismas ne tik analizuoja bylos aplinkybes, bet ir siekia suprasti žmogaus asmenybę, iššaiškinti priežastis ir sąlygas, padėjusias susidaryti konfliktinei situacijai ar padaryti nusikaltima. Ir tik po to priima teisingumo aktą: civilinėse bylose-sprendimą, baudžiamosiose – išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuos skelbia valstybės vardu. Taigi kaip jau supratote teismų vieta ir reikšmė, tai gana aktuali ir nauja tema šiuolaikinėje visuomenėje. Pasirinkau šią temą norėdama kuo daugiau sužinoti, bei įsigilinti į Lietuvos Respublikoje veikiančios teisminės valdžios sąvoką ir vietą visuomenės, bei kitų valstybės valdžių atžvilgiu. Šiame kursiniame darbe išanalizuosiu ir aprašysiu svarbiausius teismų požymius ir funkcijas, teismų sistemą, bei jų vietą ir reikšmę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų sistemoje.

1. Teisminė valdžia

Teisminė valdžia, kaip autoritetą turinti valdžios instancija pripažinimą ir nepriklausomumą pasiekė galima sakyti visai neseniai. Apie nepriklausomos teisminės valdžios atsiradimą Europoje galima kalbėti maždaug nuo XIX a., kai teismai įgavo realius vykdomosios valdžios kontrolės svertus.Dabar Vakar Europoje teisminės valdžios įtaka yra tokia didelė, t.y. iš dalies perima kai kurias įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijas.Esminis teisminės valdžios šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse stiprumo bruožas – jos nepriklausomumas. Būtent šiuo požiūriu ji yra pranašesnė ir stipresnė už kitas valdžias. Šis pranašumas pasireiškia tuo, kad nei įstatymų leidžiamoji, nei vykdomoji valdžios negali kištis į teisminės valdžios veiklą, tuo tarpu teisminė valdžia gali daryti joms įtaką.

Terminas teisminė valdžia gali būti vartojamas įvairiomis prasmėmis. Galima teigti, kad teisminė valdžia – tai Lietuvos teismų sistema, vienas ar keli konkretūs teismai. Tačiau enciklpediniuose žodynuose teisminė valdžia dažniausiai apibrėžiama kaip valstybės teisminių institucijų, vykdančių teisingumą, sistema. Šia prasme teisminės valdžios sąvoka apima visus Lietuvos valstybinius teismus.Atsižvelgiant į šią sąvoką, galima daryti išvadą, kad pati sąvoka valdžia apima ne tik tam tikrų institucijų sistemą, bet ir jų vykdomas funkcijas – šiuo atveju teisingumo vykdymą. Teisingumo vykdymo funkciją teismai įgyvendina nagrinėdami konkrečias civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas bei priimdami jose sprendimus ir nuosprendžius.

Teisminės valdžios požymiai:

1) teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis. Ją įgyvendina tik valstybiniai teismai, kuriems įstatymas suteikia atitinkamus įgaliojimus.Teisminė valdžia yra viena iš trijų valdžių, jos sistema ir pagrindiniai veiklos principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje;

2) teisminės valdžios išimtinumas. Šis požymis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio pirmojoje dalyje: ,,Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“. Taigi jokios kitos valstybinės ar visuomeninės institucijos negali pasisavinti šių funkcijų vykdymo. Tam tikrais atvejais įstatymai gali numatyti ikiteisminę vieno ar kito ginčo sprendimo tvarką, kurią įgyvendina administracinės ar visuomeninės institucijos. Tačiau šių institucijų veikla jokiu būdu negali būti traktuojama kaip teisingumo vykdymas, kadangi jos negali priimti tokio sprendimo byloje, kurį turi teisę priimti teismas.

Baudžiamajame procese teisminės valdžios išimtinumas pasireiškia tuo, kad tik valstybinis teismas gali pripažinti asmenį kaltu padarius nusikaltimą arba jį išteisinti.

3) teisminės valdžios nepriklausomumas. Tai bene svarbiausias teisminės valdžios požymis. Yra labai svarbu suvokti, kad teismų nepriklausomumas demokratinėje valstybėje yra ne tiek privilegija, kiek pareiga. Pareiga vadovaujantis įstatymų reikalavimais ir teisingumo supratimu, nepriklausomai nuo visokios galimos įtakos iš šalies išspręsti konkrečią bylą. Taipogi preiga būti asmenų socialinių
santykių reguliatoriumi bei visuomeninių ir ekonominių santykių stabilumo garantu. Teisingumas, o ne vienos ar kitos grupės politinė valia turi būti vienintelis teismų sprendimo motyvas.

4) teisminės valdžios veiklos procesinė tvarka. Remiantis šiuo požymiu, teisminės valdžios veiklą vykdant teisingumą nustato atitinkami procesiniai įstatymai, kurie yra viešosios teisės dalis. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad teismų veiklą vykdant teisingumą gali reglamentuoti tik įstatymai, bet ne žemesnės teisinės galios aktai. Tai Civilinio proceso kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas ir Administracinių bylų teisenos įstatymas. Paminėtos šios procesinės teisės šakos priskiriamos prie viešosios teisės, todėl teismai vykdydami teisingumą gali elgtis tik tokiu būdu, kokiu jiems leidžia procesiniai įstatymai, kurie gana detaliai ir nuosekliai reglamentuoja visą teisingumo vykdymo procedūrą.

Taigi, atsižvelgiant į aptartus teisminės valdžios požymius, galima suformuluoti tikrają teisminės valdžios sąvoką. Teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis, kurią sudarančios specialios valstybės institucijos – teismai – turi valstybės suteiktą išimtinę kompetenciją nepriklausomai nuo kitų valdžių ar proceso dalyvių įtakos, įstatymų nustatyta procesine tvarka vykdyti teisingumą ar kitas jai įstatymų pavestas funkcijas.

2. Teisingumas ir jo požymiai

Jau minėta, kad pagrindinis teisminės valdžios turinio elementas yra teisingumo vykdymas. Dažnai teigiama, kad teismas niekada neturi užmiršti, jog vykdo teisingumą, tačiau neturi to užmiršti ir įstatymų leidėjas, reformuodamas teismų sistemą ar įstatymus, kurie yra teismų veiklos pagrindas.

Teisingumas suvokiamas kaip teismo, kuris teisia, veikla, atliekama grieštai laikantis įstatymų reikalavimų. Teisingumas visų pirma yra teisinė sąvoka, todėl jos turinys turi remtis tam tikromis teisės normomis. Taipogi nereikia pamiršti, kad vadovaujantis Konstitucijos 109 straipsniu, teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo kompetencija. Taigi teisingumo vykdymas – tai veikla, kurios metu yra taikomas įstatymas ir kuri yra pagrįsta klausymu tik įstatymo. Kiekvienam teismo sprendimui ar nuosprendžiui yra keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai. Teisėtu ir pagrįstu sprendimas ar nuosprendis pripažystamas, kai atsižvelgiant į nustatytus bylos faktus tinkamai pritaikoma atitinkama materialiosios teisės norma ir byla išnagrinėjama laikantis nustatytų procesinių jos nagrinėjimo taisyklių.

Taigi teisingumą teismai vykdo griežtai laikydamiesi įstatymų (tiek materialiųjų, tiek ir procesinių) reikalavimų nagrinėdami konkrečias civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas. Jeigu teismas išsprendžia bylą iš esmės, t.y. atsako į klausimą, kas yra teisus konkrečioje situacijoje, ji baigiama nagrinėti teisingumo vykdymo aktu. Teisingumo vykdymo aktai yra teismo sprendimai ir nuosprendžiai, kadangi tik jais byla išsprendžiama iš esmės. Civilinėse ir administracinėse bylose teismas priima sprendimus, o baudžiamosiose – nuosprendžius. Tačiau byla nebūtinai gali pasibaigti išnagrinėjant ją iš esmės, t.y. išsprendžiant konfliktinę situaciją. Paprastai tai yra bylos nutraukimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto.

Visų teisingumo vykdymo aktų požymis – privalomasis pobūdis. Juos savanoriškai vykdyti privalo tie asmenys, kurių atžvilgiu jie yra priimti (jeigu tai yra įmanoma). Jų nevykdant, vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta (pvz.,civilinėse bylose priimtų sprendimų vykdymą užtikrina teismo antstoliai). Praktiškai įsiteisėjusių sprendimų ar nuosprendžių teisinė galia yra prilyginama įstatymo teisinei galiai.

3. Konstitucinis teismas

Konstitucinis Teismas, kaip konstitucinės teisės institutas, susiformavo JAV dar XIX a. pradžioje, o Europoje pirmą kartą 1920 m. įsteigtas Austrijoje, veliau paplito ir kituose pasaulio žemynuose ir įgijo skirtingą teisinį statusą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1354 žodžiai iš 4465 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.