Teismų vieta ir reikšmė lr teisėsaugos institucujų sistemoje
5 (100%) 1 vote

Teismų vieta ir reikšmė lr teisėsaugos institucujų sistemoje

11213141

Įvadas

Nuo seniausių laikų žinoma, kad nė viena žmonių visuomenė negali normaliai gyvuoti ir vystitis, jei nepaisoma joje galiojančios elgesio (bendrabūvio) normos ir taisyklės. Šiais laikais kiekvienas žmogus gyvena valstybės forma organizuotoje ir iš esmės teisės normų reguliuojamoje visuomenėje. Kiekvienoje valstybėje veikia joje piimti įstatymai, kiti teisės aktai, reguliuojantys įvairius žmonių tarpusavio santykius. Kad valstybėje vyrautų tvarka ir drausmė, jos piliečiai turi žinoti bent svarbiausias joje galiojančias bendravimo taisykles ir elgtis taip, kaip to reikalauja jos įstatymai (teisės normos).

Taigi, viena iš tvarką ir teisingumą Lietuvos Respublikoje vygdanti institucija tai yra Teismas – tai valstybės institucija, vykdanti teisingumą nagrinėdama ir spręsdama civilines, baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitų kategorijų bylas procesinių įstatymų nustatyta tvarka.

Skirtingi keliai atveda žmones į teismą. Vieni čia ateina patys ir prašo atstatyti pažeistas teises, apginti savo interesus, išspręsti ginčą, kiti-patenka už įstatymo pažeidimą, padarytą nusikaltimą. Taigi o teismas savo nuožiųra, žinoma remdamasis įstatymais vykdo teisingumą.Vykdyti teisingumą – didelė atsakomybė. Todėl proceso metu teismas ne tik analizuoja bylos aplinkybes, bet ir siekia suprasti žmogaus asmenybę, iššaiškinti priežastis ir sąlygas, padėjusias susidaryti konfliktinei situacijai ar padaryti nusikaltima. Ir tik po to priima teisingumo aktą: civilinėse bylose-sprendimą, baudžiamosiose – išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuos skelbia valstybės vardu. Taigi kaip jau supratote teismų vieta ir reikšmė, tai gana aktuali ir nauja tema šiuolaikinėje visuomenėje. Pasirinkau šią temą norėdama kuo daugiau sužinoti, bei įsigilinti į Lietuvos Respublikoje veikiančios teisminės valdžios sąvoką ir vietą visuomenės, bei kitų valstybės valdžių atžvilgiu. Šiame kursiniame darbe išanalizuosiu ir aprašysiu svarbiausius teismų požymius ir funkcijas, teismų sistemą, bei jų vietą ir reikšmę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų sistemoje.

1. Teisminė valdžia

Teisminė valdžia, kaip autoritetą turinti valdžios instancija pripažinimą ir nepriklausomumą pasiekė galima sakyti visai neseniai. Apie nepriklausomos teisminės valdžios atsiradimą Europoje galima kalbėti maždaug nuo XIX a., kai teismai įgavo realius vykdomosios valdžios kontrolės svertus.Dabar Vakar Europoje teisminės valdžios įtaka yra tokia didelė, t.y. iš dalies perima kai kurias įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijas.Esminis teisminės valdžios šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse stiprumo bruožas – jos nepriklausomumas. Būtent šiuo požiūriu ji yra pranašesnė ir stipresnė už kitas valdžias. Šis pranašumas pasireiškia tuo, kad nei įstatymų leidžiamoji, nei vykdomoji valdžios negali kištis į teisminės valdžios veiklą, tuo tarpu teisminė valdžia gali daryti joms įtaką.

Terminas teisminė valdžia gali būti vartojamas įvairiomis prasmėmis. Galima teigti, kad teisminė valdžia – tai Lietuvos teismų sistema, vienas ar keli konkretūs teismai. Tačiau enciklpediniuose žodynuose teisminė valdžia dažniausiai apibrėžiama kaip valstybės teisminių institucijų, vykdančių teisingumą, sistema. Šia prasme teisminės valdžios sąvoka apima visus Lietuvos valstybinius teismus.Atsižvelgiant į šią sąvoką, galima daryti išvadą, kad pati sąvoka valdžia apima ne tik tam tikrų institucijų sistemą, bet ir jų vykdomas funkcijas – šiuo atveju teisingumo vykdymą. Teisingumo vykdymo funkciją teismai įgyvendina nagrinėdami konkrečias civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas bei priimdami jose sprendimus ir nuosprendžius.

Teisminės valdžios požymiai:

1) teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis. Ją įgyvendina tik valstybiniai teismai, kuriems įstatymas suteikia atitinkamus įgaliojimus.Teisminė valdžia yra viena iš trijų valdžių, jos sistema ir pagrindiniai veiklos principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje;

2) teisminės valdžios išimtinumas. Šis požymis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio pirmojoje dalyje: ,,Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“. Taigi jokios kitos valstybinės ar visuomeninės institucijos negali pasisavinti šių funkcijų vykdymo. Tam tikrais atvejais įstatymai gali numatyti ikiteisminę vieno ar kito ginčo sprendimo tvarką, kurią įgyvendina administracinės ar visuomeninės institucijos. Tačiau šių institucijų veikla jokiu būdu negali būti traktuojama kaip teisingumo vykdymas, kadangi jos negali priimti tokio sprendimo byloje, kurį turi teisę priimti teismas.

Baudžiamajame procese teisminės valdžios išimtinumas pasireiškia tuo, kad tik valstybinis teismas gali pripažinti asmenį kaltu padarius nusikaltimą arba jį išteisinti.

3) teisminės valdžios nepriklausomumas. Tai bene svarbiausias teisminės valdžios požymis. Yra labai svarbu suvokti, kad teismų nepriklausomumas demokratinėje valstybėje yra ne tiek privilegija, kiek pareiga. Pareiga vadovaujantis įstatymų reikalavimais ir teisingumo supratimu, nepriklausomai nuo visokios galimos įtakos iš šalies išspręsti konkrečią bylą. Taipogi preiga būti asmenų socialinių
santykių reguliatoriumi bei visuomeninių ir ekonominių santykių stabilumo garantu. Teisingumas, o ne vienos ar kitos grupės politinė valia turi būti vienintelis teismų sprendimo motyvas.

4) teisminės valdžios veiklos procesinė tvarka. Remiantis šiuo požymiu, teisminės valdžios veiklą vykdant teisingumą nustato atitinkami procesiniai įstatymai, kurie yra viešosios teisės dalis. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad teismų veiklą vykdant teisingumą gali reglamentuoti tik įstatymai, bet ne žemesnės teisinės galios aktai. Tai Civilinio proceso kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas ir Administracinių bylų teisenos įstatymas. Paminėtos šios procesinės teisės šakos priskiriamos prie viešosios teisės, todėl teismai vykdydami teisingumą gali elgtis tik tokiu būdu, kokiu jiems leidžia procesiniai įstatymai, kurie gana detaliai ir nuosekliai reglamentuoja visą teisingumo vykdymo procedūrą.

Taigi, atsižvelgiant į aptartus teisminės valdžios požymius, galima suformuluoti tikrają teisminės valdžios sąvoką. Teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis, kurią sudarančios specialios valstybės institucijos – teismai – turi valstybės suteiktą išimtinę kompetenciją nepriklausomai nuo kitų valdžių ar proceso dalyvių įtakos, įstatymų nustatyta procesine tvarka vykdyti teisingumą ar kitas jai įstatymų pavestas funkcijas.

2. Teisingumas ir jo požymiai

Jau minėta, kad pagrindinis teisminės valdžios turinio elementas yra teisingumo vykdymas. Dažnai teigiama, kad teismas niekada neturi užmiršti, jog vykdo teisingumą, tačiau neturi to užmiršti ir įstatymų leidėjas, reformuodamas teismų sistemą ar įstatymus, kurie yra teismų veiklos pagrindas.

Teisingumas suvokiamas kaip teismo, kuris teisia, veikla, atliekama grieštai laikantis įstatymų reikalavimų. Teisingumas visų pirma yra teisinė sąvoka, todėl jos turinys turi remtis tam tikromis teisės normomis. Taipogi nereikia pamiršti, kad vadovaujantis Konstitucijos 109 straipsniu, teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo kompetencija. Taigi teisingumo vykdymas – tai veikla, kurios metu yra taikomas įstatymas ir kuri yra pagrįsta klausymu tik įstatymo. Kiekvienam teismo sprendimui ar nuosprendžiui yra keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai. Teisėtu ir pagrįstu sprendimas ar nuosprendis pripažystamas, kai atsižvelgiant į nustatytus bylos faktus tinkamai pritaikoma atitinkama materialiosios teisės norma ir byla išnagrinėjama laikantis nustatytų procesinių jos nagrinėjimo taisyklių.

Taigi teisingumą teismai vykdo griežtai laikydamiesi įstatymų (tiek materialiųjų, tiek ir procesinių) reikalavimų nagrinėdami konkrečias civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas. Jeigu teismas išsprendžia bylą iš esmės, t.y. atsako į klausimą, kas yra teisus konkrečioje situacijoje, ji baigiama nagrinėti teisingumo vykdymo aktu. Teisingumo vykdymo aktai yra teismo sprendimai ir nuosprendžiai, kadangi tik jais byla išsprendžiama iš esmės. Civilinėse ir administracinėse bylose teismas priima sprendimus, o baudžiamosiose – nuosprendžius. Tačiau byla nebūtinai gali pasibaigti išnagrinėjant ją iš esmės, t.y. išsprendžiant konfliktinę situaciją. Paprastai tai yra bylos nutraukimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto.

Visų teisingumo vykdymo aktų požymis – privalomasis pobūdis. Juos savanoriškai vykdyti privalo tie asmenys, kurių atžvilgiu jie yra priimti (jeigu tai yra įmanoma). Jų nevykdant, vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta (pvz.,civilinėse bylose priimtų sprendimų vykdymą užtikrina teismo antstoliai). Praktiškai įsiteisėjusių sprendimų ar nuosprendžių teisinė galia yra prilyginama įstatymo teisinei galiai.

3. Konstitucinis teismas

Konstitucinis Teismas, kaip konstitucinės teisės institutas, susiformavo JAV dar XIX a. pradžioje, o Europoje pirmą kartą 1920 m. įsteigtas Austrijoje, veliau paplito ir kituose pasaulio žemynuose ir įgijo skirtingą teisinį statusą.

Konstitucinis Teismas Lietuvoje yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo (1993 m.) nustatyta tvarka. Tai vienintelė atskira institucija, izoliuota nuo kitų valdžių sistemų, Lietuvoje vykdant Konstitucijos priežiųrą.

Konstitucijos VIII skirsnyje ir Konstitucinio Teismo įtatyme apibrėžti Konstitucinio Teismo uždaviniai, pasireiškiantys išskirtine prerogatyva, suteikiančia jam teisę spręsti, ar įstatymai (išskyrus referendumu priimtus įstatymus) ir kiti Seimo aktai (Seimo statutas ir nutarimai, rezoliucijos, kreipimaisi, deklaracijos) neprieštarauja Konstitucijai,o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Vykdydamas savo funkcijas, Konstitucinis Teismas priima nutarimus, sprendimus ir teikia išvadas:

1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus (tiriama,ar rinkimų įstatymų nepažeidė Vyriausioji rinkimų komisija);

2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas (tokį paklausimą gali pateikti tik Seimas, esant Seimo patvirtintai gydytojų komisijos išvadai);

3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai (kilus abejonei, ar visa tarptautinė sutartis ar jos dalis neprieštaruja
Konstitucijai pagal normų turinį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką);

4) ar seimo narių ir valstybės pareigųnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai (po to, kai Seimas patvirtina specialiosios tyrimo komisijos išvadą,kad yra motyvų pradėti apkaltos procesą).

Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą,ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, turi Vyriausybė, ne mažiau kaip vienas penktadalis visų Seimo narių, taip pat teismai.

Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.

Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, o prireikus ir kiti sprendimai oficialiai skelbiami ,,Valstybės žiniose“, specialiame Seimo leidinyje, laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.

Konstitucinio Teismo Pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Konstitucinio teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisėjas be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Konstitucinio Teismo teisėjų įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas; 2) jis miršta; 3) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės; 4) atsistatydina; 5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Kai Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, į laisvą vietą likusiam kadencijos laikui nustatyta tvarka skiriamas naujas teisėjas.

Bet koks kišimasis į teisėjų ar Konstitucinio Teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Tuo Konstituciniam Teismui sudaromos juridinės ir praktinės galimybės normaliai atlikti pavestas funkcijas.

4. Teismai

Teismas – valstybės institucija, vykdanti teisingumą, nagrinėdama ir spręsdama civilines, baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitų kategorijų bylas procesinių įstatymų nustatyta tvarka.

Įvairiose šalyse teismai, atliekantys iš esmės tas pačias funkcijas, atsižvelgiant į valstybės santvarkos formą skirstomi į paprastuosius ir ypatinguosius (pastarųjų steigimą tiesiogiai draudžia beveik visos šiuolaikinės konstitucijos). Paprastieji teismai savo ruoštu yra skirstomi į bendrosios kompetencijos ir specializuotus (darbo, arbitražinius, muitų, mokesčių, karinius, religinius ir t.t.) teismus. Tokia teismų sistemų ir jų rūšių gausa neturėtu stebinti, nes demokratinės valstybės numato visapusišką teisminę piliečių teisių ir laisvių apsaugą, valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų teisėtumo efektyvią teisminę kontrolę ir pan.

Valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma sudaro teismų sistemą.

5. LR teismų sistema ir jų kompetencija

1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustatė tokią Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų sistemą: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. O naujajame 2002 m. sausio 24 d. priimtame (keistame ir papildytame) Teismų įstatyme nustatytas teismų organizavimo ir veiklos, teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis reglamentavimas, pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose bei LR tarptautinėse sutartyse įtvirtintais visuotinai pripažintais teisės principais. Kaip ir ankščiau, palikta tokia pati bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų sistema.

Apylinkės teismai pagal nustatytą veiklos teoriją (jų yra 54) yra pirmoji instancija civilinėms, baudžiamosioms, administracinių teisės pažeidimų byloms, priskirtoms jų kompetencijai, hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms, taip pat byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu. Be to, įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo ir kitas įstatymų priskirtas funkcijas.

Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, o įstatymų nustatytais atvejais bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija.

Prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti steigiamas Hipotekos skyrius. Hipotekos teisėjas nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo, dėl įkeisto turto
išieškojimo iš įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2287 žodžiai iš 4465 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.