Terminai civilinėje teisėje
5 (100%) 1 vote

Terminai civilinėje teisėje

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. BENDROSIOS NUOSTATOS:

2.1 Termino apibrėžimas 4

2.2 Termino pradžia 6

2.3 Metais ir mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga 7

2.4 Savaitėmis skaičiuojamo termino pabaiga 8

2.5 Oficialių švenčių ir ne darbo dienų įskaitymas 8

2.6 Veiksmų atlikimas paskutinę termino dieną 9

2.7 Termino teisinė reikšmė 9

3. IEŠKINIO SENATIS:

3.1 Ieškinio senaties samprata 10

3.2 Ieškinio senaties terminai 11

3.3 Ieškinio senaties taikymas 15

3.4 Ieškinio senaties termino pradžia 16

3.5 Ieškinio senaties terminas pasikeitus prievolės asmenims 18

3.6 Ieškinio senaties termino sustabdymas 18

3.7 Ieškinio senaties termino nutraukimas 20

3.8 Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės 22

3.9 Sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas 23

3.10 Pasekmės, atsirandančios skolininkui įvykdžius pareigą po to, kai ieškinio senaties terminas pasibaigė 23

3.11 Reikalavimai, kuriems ieškinio senaties netaikoma 23

3.12 Ieškinio senaties taikymas papildomiems reikalavimams 24

4. IŠVADOS 25

5. LITERATŪRA 27

ĮVADAS

Neretai civilinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar nutrūkimas yra siejamas su terminu. Laiko tėkmė yra objektyvus procesas. Todėl teisė gali nustatyti tik konkretų laiko tarpą, jo pradžią bei pabaigą, tačiau žmogus teisės normų pagalba laiko negali nei sustabdyti, nei sulėtinti, nei pagreitinti. Tad terminas yra laikytinas juridiniu faktu, kuris atsiranda arba išnyksta be žmogaus valios, t.y. įvykiu.

Terminu civilinėje teisėje laikomas laiko momentas (kalendorinė data, valanda ir t.t.) arba laiko tarpas (metai, mėnuo, diena ir t.t.), kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrų civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą.

Civilinėje teisėje bendruosius terminų klausimus reguliuoja Civilinio kodekso (1.117-1.123 straipsniai). Specialiosios terminų taisyklės, taikomos tik tam tikriems santykiams, nustatytos kituose Civilinio kodekso skyriuose.

Rašant darbą rėmiausi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaru, taip pat vadovėliu: “Civilinė teisė”. K. Vijusta. 1997.

BENDROSIOS NUOSTATOS

Termino apibrėžimas

Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Taigi teisiniu požiūriu terminas yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. 1.117 straipsnio 1 dalyje įvardyta, kas gali nustatyti ar paskirti terminus, taip pat pateikiami terminų nurodymo būdai kalendoriniais laikotarpiais. Jame sakoma, kad įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas.

Įstatymo nustatyti terminai paprastai yra imperatyvinio pobūdžio, jų negali pakeisti nei šalys savo susitarimu, nei teismas (arbitražas), ir jo laikymasis yra visiems privalomas. Pvz., fizinis asmuo, sulaukęs 18 metų, įgijo visišką civilinį veiksnumą (CK 2.5 str. 1 d.). Terminą nustatanti įstatymo norma gali būti ir dispozyvinė, t.y. šalys savo susitarimu gali nustatyti ir kitokius terminus, negu nustato įstatymas. Pvz., Civilinio kodekso 6.480 str. nustato, jog atsisakant neapibrėžtam terminui sudarytos nuomos sutarties, šalis, priklausomai nuo sutarties dalyko, privalo įspėti apie tai antrą šalį prieš vieną arba prieš tris mėnesius. Šalys sutartyje taip pat gali nustatyti kitokią sutarties atsisakymo tvarką, pvz., jos gali susitarti, jog pranešti apie tai būtina prieš šešis mėn.

Kalendoriniai terminai taikomi dažniausiai. Kalendorine data terminas išreiškiamas nurodant konkrečius metus, mėnesį ir dieną. Nurodant terminą metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis, įvardijamas atitinkamai metų, mėnesių, savaičių, dienų ar valandų skaičius. Civilinio teisinio santykio subjektai negali keisti teismo ir įstatymo nustatytų terminų, jeigu įstatymas nenumato ko kita. Subjektai susitarimu gali keisti tik sandorių nustatytus terminus, jeigu šito nedraudžia imperatyvios teisės normos.

1.117 str. 2 dalyje nustatyta, kad terminą galima apibrėžti ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Dažniausiai šitaip nustatomas prievolių terminas, kai dėl jų specifikos neįmanoma nustatyti kalendorinio termino. Pvz., rentos iki gyvos galvos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos mokėtojo prievolės terminas apibrėžiamas rentos gavėjo mirtimi (CK 6.456 ir 6.460 str.).

1.117 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Į šias rūšis terminai skirstomi pagal teisinius padarinius. Tačiau terminai gali būti ir kitokių rūšių. Pvz., pagal tai, kas juos nustato, skiriami įstatymo, teismo ar šalių susitarimu nustatyti terminai. Terminas gali būti nustatytas ir vienašaliu sandoriu. Atsižvelgiant į tai, ar šalys gali terminą pakeisti, skiriami imperatyvūs, t.y. įstatymo nustatyti, terminai, kurių šalys negali keisti, ir dispozyvūs
terminai.

Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pvz., CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą. Šis terminas yra atnaujinamasis, nes CK 5.57 straipsnyje nustatoma, kad jį teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta esant praleistą dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikoma asmens liga, komandiruotė ir panašiai, jeigu tai realiai trukdė asmeniui laiku įgyvendinti savo teises.

Įgyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Pvz., CK 4.68 straipsnyje valdytojui nustatytas dešimties metų įgyjamosios senaties terminas įgyti nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus ir trejų metų įgyjamosios senaties terminas – kilnojamuosius daiktus. Jeigu valdymas atitinka visus nustatytus reikalavimus, pasibaigus šiam terminui valdytojas įgyja nuosavybės teisę į valdytą daiktą.

Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamųjų terminų teismas negali atnaujinti. Pvz., įgaliojimo terminai (CK 2.142 str.) yra naikinamieji, nes tiek pasibaigus nustatytam įgaliojime terminui, tiek suėjus vienų metų terminui, jeigu įgaliojimo terminas neapibrėžtas, įgaliojimas baigiasi (CK 2.147 str.). Pasibaigusio įgaliojimo termino negalima atnaujinti. Gali būti išduodamas naujas įgaliojimas.

Terminai, nustatyti reikalavimams, kylantiems iš civilinių teisinių santykių, pareikšti, sudaro atskirą grupę. Tai – garantiniai, pretenziniai ir ieškininės senaties terminai.

Garantiniai terminai – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatyti terminai, per kuriuos viena iš sutarties šalių atsako už daikto trūkumus (Civilinio kodekso 6.335 str.).

Pretenziniais laikomi įstatymo ar sutarties nustatyti terminai, per kuriuos šalis gali pareikšti reikalavimus kitai šaliai neteismine tvarka dėl jos teisių ar interesų pažeidimo.

Ieškininės senaties terminai yra įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikšti ieškinį teisme ar arbitraže dėl pažeistos teisės ar intereso gynimo.

Pagal termino nustatymo principą, terminai gali būti apibrėžti ir neapibrėžti. Terminai gali būti apibrėžti keliais būdais:

1) nurodant kalendorinę datą;

2) nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, savaitėmis, dienomis arba valandomis;

3) nurodant įvykį, kurį neišvengiamai turi įvykdyti.

Terminai gali būti apibrėžiami ir kitais būdais. Pvz., normaliai reikalingu laiku, atitinkamu terminu, pareikalavimo momentu. Kai terminui apibrėžti vartojami vertinamieji požymiai, pvz., “protingas” terminas, “normalus” terminas, teismas privalo išsiaiškinti, ar konkretus terminas šiuos kriterijus atitiko.

Kalendorine data terminas dažniausiai apibrėžiamas šalių susitarimu. Pvz., rangos sutartyje gali būti nurodyta, jog rangovas privalo baisti darbus iki 1996 m. balandžio 1 d. Atskirais atvejais terminą kalendorine data gali apibrėžti įstatymas. Pvz., Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos sąlygų 10 straipsnis.

Dažniausiai įstatymas ar šalys terminą apibrėžia nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, mėnesiais ar dienomis.

Tais atvejais, kai sunku nustatyti konkrečią kalendorinę datą, nuo kurios terminas bus pradedamas skaičiuoti ar kuriai suėjus jis pasibaigs, terminas apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Pvz., toks termino apibrėžimas gali būti naudojamas sudarant krovinių pervežimo jūrų ar upių transporto sutartis, kai sutarties termino pradžia ir pabaiga apibrėžiama navigacijos pradžia ir pabaiga. Terminas gali būti apibrėžiamas ir kitais įvykiais, pvz.: fizinio asmens mirtimi, kitos prievolės pasibaigimu ir pan. Jeigu įvykis neįvyksta, tai sutartis gali tapti neterminuota, pvz., Civilinio kodekso 6.479 str. 2-oji dalis. Kai įvykis neįvyksta šalių planuotu metu, šalys gali susitarti dėl termino pratęsimo, iki kol jis įvyks, arba dėl kito termino nustatymo. Jeigu nėra aišku, ar įvykis įvyks, pripažintina, jog kalbama ne apie terminą, o apie sutarties sąlygą (Civilinio kodekso 1.66 str.).

Termino pradžia

1.118 straipsnis, taip pat CK 1.119-1.122 straipsniai parengti vadovaujantis 1972 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos Bazelio konvencija dėl terminų skaičiavimo. 1.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminas prasideda rytojaus dieną, suėjus numatytai datai ar įvykus numatytam įvykiui, kuriuo apibrėžtas terminas, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Rytojaus dienos pradžia yra laikomas pusiaunaktis (nulis valandų nulis minučių) iš numatytos kalendorinės datos ar įvykio dienos į kitą, t.y. rytojaus, dieną, kitaip tariant, numatytos kalendorinės datos ar įvykio diena, pradedant skaičiuoti terminą, neįskaitoma. Įstatymai gali nustatyti, kad terminas prasideda nuo kito įstatymo nustatyto termino. Pvz., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, kad autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto viešo paskelbimo datą. Minėto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo sausio 1
tų metų, kai įvyko juridinis faktas, kuriuo remiantis pradedamas skaičiuoti nurodytas terminas.

1.118 straipsnio 2 dalyje nustatyta tiksliausiai, t.y. valandomis, skaičiuojamo termino pradžia. Valandomis skaičiuojamo termino pradžia turi teisę nustatyti šalis arba abi šalys susitarimu arba gali numatyti įstatymas. Pvz., Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 18 d. Nutarimu Nr.295 patvirtintų Lietuvos banko vienos nakties paskolų suteikimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad Lietuvos bankas suteikia bankui vienos nakties paskolą per paskutinį tarpbankinį kliringą, o 9 punkte sakoma, kad Lietuvos bankas informuoja banką apie jam suteiktą vienos nakties paskolą. Suteikus vienos nakties paskolą, pradedamas skaičiuoti terminas grąžinti suteiktą paskolą ir jis trunka tiek valandų, kiek jų praeis, iki kitą darbo dieną bus atlikta paskutinė operacija, kuria galima grąžinti tokią paskolą, nes minėtų taisyklių 2 punkte nustatyta, kad vienos nakties paskolą būtina grąžinti kitą darbo dieną.

Metais ir mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga

1.119 straipsnio 1 dalyje nustatyta metais skaičiuojamo termino pabaiga ir nurodyta, kad metais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Žinant termino pradžią, kuri apibrėžta CK 1.118 str., galima nustatyti termino pabaigą, nes tai bus po nustatyto metų skaičiaus, bet to paties mėnesio tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, dieną. Pvz., 2000 metų lapkričio 15 dienos įvykiui trejų metų terminas baigsis 2003 metų lapkričio 15 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

1.119 str., 2 dalyje nurodyta mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga ir sakoma, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigsis praėjus nustatytam mėnesių skaičiui, bet tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas vienais atvejais gali prasidėti ir baigtis tais pačiais metais, pvz., 2000 metais vasario 9 dienos dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Kitais atvejais mėnesiais skaičiuojamas terminas gali prasidėti vienais, o baigtis kitais metais. Dėl to jis netaps metais skaičiuojamu terminu. Pvz., 2000 m. lapkričio 20 dienos įvykiui keturių mėnesių terminas baigsis 2001 metų kovo 20 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

1.119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kaip nustatoma termino pabaiga, kai metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi mėnesį, kuris atitinkamos dienos neturi. Tokiu atveju terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Jeigu terminas skaičiuojamas mėnesiais, tokie atvejai gali būti gana dažni, nes ne visi mėnesiai turi vienodai dienų. Pvz., 2000 metų sausio 31 dienos įvykiui penkių mėnesių terminas baigsis 2000 metų birželio 30 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių, nes birželis turi tik 30 dienų. Jeigu terminas skaičiuojamas metais, toks atvejis gali būti tik vienas, t.y. keliamųjų metų vasario 29 dienos įvykiui metais skaičiuojamas terminas, kuris baigsis ne keliamaisiais metais, baigiasi vasario 28 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių, nes keliamųjų metų vasario mėnuo turi tik 28 dienas.

Savaitėmis skaičiuojamo termino pabaiga

1.120 str. nustatyta savaitėmis skaičiuojamo termino pabaiga ir nurodyta, kad savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Žinant termino pradžią, kuri apibrėžta CK 1.118 str., galima nustatyti termino pabaigą, nes tai bus po nustatyto savaičių skaičiaus, bet tą pačią savaitės dieną, kuri buvo kalendorinė data ar įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, diena. Pvz., 2000 metų lapkričio 2 dienos (ketvirtadienio) įvykiui trijų savaičių terminas baigiasi 2000 metų lapkričio 23 dieną (ketvirtadienį) dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

Oficialių švenčių ir ne darbo dienų įskaitymas

1.121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad oficialių švenčių ir nedarbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) įskaitomos į terminą, t.y. šiomis dienomis terminas nepailgėja, jeigu tokia diena nėra paskutinė termino diena. Oficialių švenčių dienas nustato norminiai aktai. Pvz., 1990 m. spalio 25 d. Švenčių dienų įstatymas nustato dienas, kurios skalbiamos švenčių dienomis.

1.121 str. 2 dalyje reglamentuojami atvajai, kai paskutinė termino diena yra ne darbo ar oficialios šventės diena. Tokiu atveju termino pabaigos diena laikoma po jos einanti ne darbo diena, t.y. terminas prasitęsia iki pirmosios ne darbo dienos ar oficialios šventės dienos (dienų) esančios dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu darbo diena yra perkeliama į ne darbo dieną, o nurodyta darbo diena laikoma ne darbo diena, komentuojamame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti taikoma vertinant taip, kad ne darbo diena, į kurią perkeliama darbo diena, yra darbo diena ir atvirkščiai.

Veiksmų atlikimas paskutinę termino dieną

1.122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad veiksmas, kurį atlikti yra
nustatytas terminas, turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Paskutinė termino diena nustatoma vadovaujantis CK 1.119-1.121 str. nuostatomis. Šioje dalyje įvertinta minėtos normos atžvilgiu specialioji kolizinė norma taikytina tik kai veiksmas, kurį atlikti yra nustatytas terminas, turi būti atliktas organizacijoje. Šiuo atveju terminas baigiasi tą valandą, kai šioje organizacijoje, pagal nustatytas taisykles, baigiasi darbo laikas.

1.122 str. 2 dalyje nustatyta speciali rašytinių pareiškimų ir pranešimų pateikimo paskutinę termino dieną tvarka ir nurodyta, kad visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi pateiktais laiku. Kad rašytiniai pareiškimai ir pranešimai įteikti paštui ar telegrafui laiku, patvirtina pašto (telegrafo) išduotas kvitas ar kalendorinis spaudas, kur nurodyta data. Kad tokie pareiškimai ar pranešimai laiku perduoti kitomis ryšio priemonėmis, pvz., faksu, patvirtina ant perduoto pareiškimo ar pranešimo šia ryšio priemone pažymėtas perdavimo laikas.

Termino teisinė reikšmė

1.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata užtikrina, kad iš pareigą privalančio atlikti asmens nebus reikalaujama jos atlikti, kol baigsis terminas, su kurio pabaiga siejamas pareigos atsiradimas. Pvz., nuomininko pareiga grąžinti nuomotojui daiktą atsiranda pasibaigus nuomos sutarties terminui (CK 6.499 str.).

1.123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris ar prievolė nustoja galioti pasibaigus terminui, su kurio pabaiga siejami tam tikri sandorio teisiniai padariniai. Pvz., mirus rentos gavėjui ar jo nurodytam asmeniui, kuriam turėjo būti mokama renta, baigiasi rentos mokėtojo pareiga mokėti rentą (CK 6,456 str.).

1.123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta termino nustatymo skolininko naudai prezumpcija. Tai reiškia, kad pvz., kilus abejonių, ar gali kreditorius nukreipti išieškojimą į skolininko turtą anksčiau, nei nustatytas šio turto įkeitimu užtikrintas skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminas, preziumuojama, jog negali. Tačiau nustatytos ir trys minėto termino nustatymo skolininko naudai prezumpcijos išimtys. Pirmoji išimtis numato, kad ši prezumpcija netaikoma, jeigu skolininkui iškeliama bankroto byla. 1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos pripažįstama, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Šiuo atveju terminus pareikšti kreditorių reikalavimus bankrutuojančiam skolininkui nustato įmonių bankrotą reglamentuojantys įstatymai (Įmonių bankroto įstatymo 25 str. 1d. 1p.). Antroji išimtis numato, kad termino nustatymo skolininko naudai prezumpcija netaikoma, jeigu skolininkas sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą. 1992 m. spalio 6 d. Hipotekos įstatymo 40 straipsnyje nurodyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, jeigu skolininkas neįvykdė skolinio įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo įkeisto turto vertė. Trečioji išimtis numato, kad termino nustatymo skolininko naudai prezumpcija netaikoma, jeigu skolininkas nepateikia prievolės įvykdymo užtikrinimo, kurį privalėjo pateikti. CK 6.876 str. Sakoma, kad jeigu paskolos gavėjas neįvykdo paskolos sutartyje numatytos prievolės pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą arba pateiktas užtikrinimas prarandamas ar jo sąlygos pablogėja dėl aplinkybių, už kurias paskolos davėjas neatsako, paskolos davėjas turi teisę reikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti paskolos sumą prieš terminą ir sumokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartis nenusako ko kita.

IEŠKINIO SENATIS

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2770 žodžiai iš 8991 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.