Tipologinė kalbų klasifikacija
5 (100%) 1 vote

Tipologinė kalbų klasifikacija

TURINYS

1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………..2

2. Tipologinė kalbų klasifikacija …………………………………………………………….3

3. Tipologinės kalbų klasifikacijos istorija ………………………………………………3

4. Fleksinės kalbos ……………………………………………………………………………….4

5. Agliutinacinės kalbos ………………………………………………………………………..6

6. Izoliacinės kalbos ……………………………………………………………………………..8

7. Inkorporacinės kalbos ……………………………………………………………………….9

8. E.Sepyro kalbų klasifikacija (lentelė) …………………………………………………11

9. Išvados …………………………………………………………………………………………..13

10. Literatūra ………………………………………………………………………………………..14

ĮVADAS

Daugelį amžių buvo nagrinėjamos kalbos, bet dabar tyrinėtojai jau gali pasakyti,kad pasaulyje yra apie 2000 kalbų, kurios visos vienodai rūpi kalbos mokslui. Tačiau norint jas ištirti, reikia visų pirma jas suklasifikuoti, t.y. suskirstyti artimesnėmis ir tolimesnėmis kalbų grupėmis, kalbų skyriais. Klasifikacija yra mokslo pagrindas. Šiame referate noriu apžvelgti vieną iš kalbų klasifikacijų – tipologinę kalbų klasifikaciją, kuri anksčiau buvo vadinama morfologine kalbų klasifikaciją. Į referatą įtrauksiu tipologinės kalbos atsiradimo istoriją, aprašysiu 4 pagrindinius tipologinės klasifikacijos kalbų tipus ir pabaigoje užrašysiu šio referato išvadas.

Savo referatui naudojau kelis šaltinius : Palionio ,,Kalbos mokslų pradmenys”, Mirono ,,Kalbotyros įvadas”, Sirtauto ,,Kalbotyros įvadas”; Reformatskio ,,Kalbotyros įvadas” ir Golovino ,,Kalbotyros įvadas”.

TIPOLOGINĖ KALBŲ KLASIFIKACIJA

XIX ir XX a. kalbos moksle susiformuoja tipologinė kalbų klasifikacija. Seniau ji buvo vadinama morfologine, nes skirstant pagal struktūrą, daugiausia buvo žiūrima tikrai morfologijos reiškinių panašumo. Tačiau mūsų laikais atsižvelgiama į visų kalbos lygmenų ( fonologijos, morfologijos, sintaksės, leksikos) struktūros panašumus, todėl tokia klasifikacija vadinama tipologine.( Palionis:Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius, 1985:260 psl)

TIPOLOGINĖS KALBOS KLASIFIKACIJOS ISTORIJA

,,Kalbos tipo” klausimas pirmą kartą kilo romantikų tarpe. Romantizmas buvo toji ideologinė kryptis, kuri XVIII ir XIX amžių riboje turėjo suformuluoti idėjinius buržuazinių nacijų pasiekimus; romantikams svarbiausias klausimas buvo nacionalinio sąmoningumo apibrėžimas. ( Reformatskis A.:Kalbotyros įvadas, Vilnius, 1963:353)

Romantizmas – tai ne tiktai literatūrinė kryptis, bet ir pasaulėžiūra, kuri buvo būdinga ,,naujosios” kultūros atstovams ir kuri atėjo pakeisti feodalinės pasaulėžiūros.

( Reformatskis A.: Kalbotyros įvadas, Vilnius, 1963:353).

Pasak Reformatskio, kaip tik romantikai pirmą kartą iškėlė kalbos ,,tipo” klausimą. Jų mintis buvo tokia:,,tautos siela” gali pasireikšti mituose, mene, literatūroje ir kalboje. Iš čia galime prieiti išvadą, kad per kalbą pažįstame “tautos sielą”. Taip atsirado tam tikru atžvilgiu nuostabi vokiečių romantikų vado Fridricho Šlėgerio ( 1772-1829) knyga ,,Apie indų kalbą ir išmintį”. (Reformatskis A.: Kalbotyros įvadas,Vilnius, 1963:353).

Pasak istorijos, pirmieji mėginimai klasifikuoti kalbas pagal jų morfologinę struktūrą pasirodė XIX m.pradžioje ir susiję būtent su F. Šlėgerio vardu.( Palionis : Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius, 1985:260)

Remdamasis V. Džonzo atliktu kalbų lyginimu, Fridrichas Šlėgeris sugretino sanskritą su graikų, lotynų, taip pat ir tiurkų kalbomis ir priėjo išvadą: 1) kad visas kalbas galima suskirstyti į du tipus :flektyvines ir afiksines.2) kad bet kuri kalba atsiranda ir pasilieka to paties tipo 3) kad flektyvinėms kalboms būdingi ,,turtingumas’, tvirtumas ir ilgaamžiškumas”, o afiksinėms kalboms ,,iš pradžių trūksta gyvo vystymosi“, joms būdingi ,,neturtingumas, skurdumas ir dirbtinumas”. ( Reformatskis A.: Kalbotyros įvadas, Vilnius, 1963:353)

F.Šlėgeris skirstė kalbas i flektyvines ir afiksines, remdamasis tuo, keičiasi ar nesikeičia šaknis. Pasak jo, indų ir graikų kalbose kiekviena šaknis yra tas, ką sako jo pavadinimas, ir panaši į gyvą daigą; dėl to, kad santykių sąvokos išreiškiamos su vidinio kaitymo pagalba, suteikiama laisva dirva vystymuisi… O visa tai, kas tokiu būdu gauta iš paprastos šaknies, išlaiko giminystės žymę, yra susiję tarpusavyje ir todėl išlieka. Iš čia iš vienos pusės, šių kalbų turtingumas, o iš kitos – tvirtumas ir ilgaamžiškumas”. (Reformatskis A.: Kalbotyros įvadas, Vilnius, 1963:353)

F. Šlėgeris sunkiai pripažino, kad flektyvinėse kalbose yra afiksų, norėdamas šį ,,idealų kalbų tipą”suvesti į romantikų formulę ,,vieningumas įvairume”. Tačiau vėliau F. Šlėgerio amžininkams pasidarė aišku, kad pasaulio kalbų negalima skirstyti į du tipus. F.
Šlėgerio brolis – Augustas- Vilhelmas Šlėgeris ( 1767-1845), atsižvelgęs į F. Bopo ir kitų kalbininkų prieštaravimus, perdirbo savo brolio tipologinę klasifikaciją ir nustatė tris tipus : 1) flektyvinį 2)afiksinį, 3) amorfinį, be to, flektyvinėse kalbose jis parodė dvi gramatinės sandaros galimybes :sintetinę ir analitinę. ( Reformatskis A.: Kalbotyros įvadas , Vilnius, 1963:354)

Vėliau atsirado ir kitas tyrinėtojas, kuris žymiai giliau nagrinėjo kalbų tipų klausimą. Tai -Vilhelmas Humboltas ( 1767-1835). Humboltas buvo romantikas – idealistas. Pagrindiniu kalbos tipo nustatymo kriterijumi Humboltas imė tezę apie ,,abipusišką teisingą ir energingą garsinės bei idėjinės formos prasiskverbimą viena į kitą”. Atskirus kalbų kriterijus Humboltas matė: 1) santykių išreiškime kalboje ( tai buvo ir pagrindinis Šlėgerių kriterijus), 2)sakinio sudarymo būduose ir 3) garsinėje formoje. Būtent Humboltas ir išskyrė ketvirtąjį tipologinės kalbos klasifikacijos tipą; šiam tipui daugiausia priimtas terminas ,,inkorporuojanti”.

( Reformatskis A.: Kalbotyros įvadas, Vilnius,1963:355)

FLEKSINĖS KALBOS

Fleksinės yra tokios kalbos, kurioms būdingas fleksijos ir apskritai afiksų daugiareikšmiškumas. Šiam tipui priklauso indoeuropiečių ir semitų – chamitų kalbų šeimos. Iš indoeuropiečių kalbų ypač gausingą daugiareikšmę fleksiją, arba galūnių sistemą, turi sanskritas, senoji graikų, lotynų, lietuvių, rusų kalbos ( anglų, prancūzų kalbose fleksija jau yra gerokai apnykusi). ( Palionis: Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius, 1985:261)

Kaip teigia Palionis savo knygoje ,,Kalbos mokslo pradmenys” ,fleksiniam tipui priklausančios kalbos gali turėti ir išorinę ir vidinę fleksiją. Išorine fleksija arba galūnėmis – jose reiškiami gramatiniai žodžių santykiai, o vidine fleksija arba fonemų kaita morfemų viduje -skiriamos žodžių formos ir tų formų gramatinės reikšmės. Pavyzdžiui junginiuose tėvo namas, angl. Father’s house galūnėmis –o, -s reiškiamas gramatinis priklausomybės santykis, o žodžių formose vedė – vadas; angl. Foot “koja” – feet “kojos, vok. Sehen “matyti” – sah “matė” šaknies balsių kaita diferencijuoja žodžių bei žodžių formų gramatines kategorijas. ( Palionis :Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius,1985:261)

Bemaž kiekviena galūnė fleksinėse kalbose gali turėti ne vieną gramatinę reikšmę, kitaip sakant, gali būti ne vienos gramatinės reikšmės rodiklis. Pavyzdžiui, galūne –a lietuvių kalboje reiškiamos ir vardažodžių bei įvardžių vienaskaitos vardininko (lent-a, ger-a, šit-a), ir vienaskaitos įnagininko ir veiksmažodžių esamojo laiko 3 asmens (neš-a, kep-a) gramatinės reikšmės; anglų kalbos galūnė –s reiškiama ir daiktavardžių daugiskaita (pen-s, book-s), ir veiksmažodžių neapibrėžtojo esamojo laiko 3 asmuo (he play-s, speak-s); vokiečių kalbos galūne –n reiškiama ir daiktavardžio daugiskaita ( Klasse-n), ir veiksmažodžių būtojo laiko daugiskaita (hatte-n, lebte-n). Taigi fleksinėms kalboms būdingas galūnių (fleksijos) homonimiškumas. Be to, šio tipo kalbose nemaža yra ir sinkretiškų galūnių, t.y. tokių, kurios vienu metu gali būti keleto gramatinių reikšmių rodikliai. Pavyzdžiui, minėto daiktavadžio lent-a galūnėje tuo pačiu metu slypi ir gramatinė vienaskaitos, ir gramatinė vardininko, ir gramatinė moteriškosios giminės kategorijų reikšmė.(Palionis : Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius,1985:261)

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1131 žodžiai iš 3362 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.