Turtas kaip civilinių teisių objektas labaratorinis1
5 (100%) 1 vote

Turtas kaip civilinių teisių objektas labaratorinis1

1. Turinys ………………………………………………………………………2

2. Įvadas ………………………………………………….……………………3

3. Nuosavybė ir turtas civiliniame ir baudžiamajame kodeksuose………..…….4

4. Įmonė – nuosavybės teisės objektas…………………………………………..6

5. Vertybiniai popieriai kaip specifinis civilinių teisių objektas…………………8

6. Ekonominė turto samprata……………………………………………………11

7. Išvados……………………………………………………………………….13

8. 14 temos (Atstovavimas) 9 uždavinys……………………………………….14

9. Literatūra……………………………………………………………………..16

Įvadas

Civilinio kodekso 1.97 straipsnyje 1- oje dalyje sakoma, jog civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

2- oje dalyje tai, jog daiktai ir turtas, kurių apyvarta yra ribota, gali būti civilinių teisių objektai tik įstatymų numatytais atvejais. Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta neapribota.

Taigi civilinių teisių objektai yra visa tai, su kuo yra susijusios civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos. Šiame straipsnyje pateiktas civilinių teisių objektų sąrašas nėra baigtinis,nes nurodoma, kad civilinių teisių objektas yra ir kitos turtinės ir neturtinės vertybės, kurias saugo civilinė teisė, t. y. vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamumas, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, prekės (paslaugų) ženklas ir kitos vertybės su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių padarinių atsiradimą.

Sąvoką “turtas” reiškia daiktus, turtines teises ir turtines pareigas, pinigus. Siauruoju požiūriu ši sąvoka reiškia daiktą ar daiktų visumą. Plačiuoju požiūriu “turtas” – tai ir daiktai, ir turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės, žaliavos, prekės pastatai, pinigai, prekių ir paslaugų ženklai t.t., o taip pat veiksmai ir veiksmų rezultatai – tai paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir panašiai. Paslauga – tai veiksmai ar veikla, atliekama pagal užsakymą, nesiekiant sukurti materialaus rezultato, pavyzdžiui saugojimas. Kai kada paslauga gali sukurti materialų rezultatą, pavyzdžiui, gydytojas stomatologas sudeda pacientui dantis, tačiau šis rezultatas neatskiriamas nuo pačios paslaugos.

Straipsnio 2-oje dalyje įtvirtinta daiktų ir turto civilinės apyvartos neribojimo prezumpcija, tai yra pripažįstama, kad daiktai ar kitas turtas nėra išimti iš civilinės apyvartos ir jų apyvarta nėra ribota. Apyvarta – tai daiktų perleidimas (pardavimas, dovanojimas), perdavimas kitiems asmenims (pvz. nuoma), jų perėjimas kitų asmenų nuosavybės universalaus (pvz. paveldėjimo) arba singuliarinio teisių perėjimo būdu. Daiktai – tai materialūs mus supančio pasaulio dalykai, esantys kietosios, skystosios ir kitokios fizinės būsenos. Civiliniame kodekse daiktais laikoma elektros ir šilumos energija.

Turto teisinė problematika visada buvo ir tebėra aktuali įvairiose teisės šakose. Pastaruoju metu imama tolti nuo tradicinių nuosavybės ir turto doktrinų tiek Lietuvos civilinės , tiek ir baudžiamosios teisių moksluose. Į turto sampratą žiūrima kur kas plačiau, ši sąvoka nebetapatinama vien su materialiais daiktais, ir vis dažniau pabrėžiama nematerialaus turto svarba, analizuojami tokio turto priklausomumo jo turėtojui teisiniai aspektai, kokių rūšių turtas gali ir kokių negali būti nuosavybės objektu ir ką reiškia ekonominis turinys kaip esminė turto savybė.

Nuosavybė ir turtas civiliniame ir baudžiamajame kodeksuose

Baudžiamoji teisė savais metodais saugo turtinius santykius nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir užtikrindama šią apsaugą, vartoja esmines civilistikos nuosavybės ir turto kategorijas. Kaip žinoma, viso turtinių nusikaltimų skirsnio pavadinimas yra “Nusikaltimai nuosavybei” ir tai yra imperatyvus nurodymas, prieš ką nukreipti visi šie nusikaltimai. Taigi nuosavybės teisė – tai tarsi baudžiamosios teisinės apsaugos rėmai, kurių neperžengdami turime aiškinti įvairių nusikaltimų požymius, taip pat ir turto sąvoką. Lietuvos baudžiamojoje teisėje susiformavo civiline teise pagrįsta gana aiški koncepcija, kuri nuosavybę kaip saugomą gėrį aiškina per savininkui priklausančių absoliučių teisių triadą – teises valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu.

Tuo tarpu pats turtas kaip nuosavybės objektas baudžiamojoje teisėje tradiciškai tapatinamas su materialiu ekonominę vertę turinčiu daiktu pasisavintu iš gamtos arba sukurtu gamybos procese. Turto kaip nusikaltimų nuosavybei požymio tapatinimas su materialiu daiktu taip pat buvo pagrįstas civilinėje teisėje vyraujančia nuostata šiuo klausimu. Pavyzdžiui, 1997 m.išleistame civilinės teisės vadovėlyje teigiama kad
nuosavybės objektus tiksliausiai būtų apibrėžti kaip materialinio pasaulio dalykus, kurie yra kaip darbo produktai sukurti gamybos procese arba kitaip pasisavinti iš gamtos. Nuosavybės teisė į materialius dalykus, pavyzdžiui, vertybinius popierius su kuriais yra identifikuojama. Nors toks požiūris gana aiškiai apibūdina nuosavybės ir turto santykį, tačiau jis gerai paaiškina tik tuos nusikaltimus , kurie pasireiškia svetimo materialaus turto užvaldymu ar sunaikinimu.

Taigi šią dieną susiduriama su būtinumu tinkamai paaiškinti sudėtingesnius nusikaltimus, kurie gali pasireikšti neteisėtai įgyjant turtines teises (sukčiavimas, turto prievartavimas), pasisavinant arba įgyjant negrynuosius pinigus (svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas), siekiant priversti pasidalyti komercine paslaptimi (turto prievartavimas).

Naujajame civiliniame kodekse nuosavybės teisė apibrėžta pasinaudojant tradicine “triados koncepcija” – kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37str.). Naujas civilinis kodeksas, priešingai senai koncepcijai, griežtai nesusiaurina nuosavybės teisės objekto materialumo požymių, palieka nuosavybės teisės ribas atviras, nurodydamas, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas (CK 4.38 str.).

Iš karto kyla klausimas, koks yra tas kitas turtas, kokius materialaus ir nematerialaus pasaulio daiktus jis apima. Juk turto samprata nėra vienareikšmė. Kaip ir minėjau, turtas gali būti suvoktas įvairiai: ir kaip materialių daiktų visuma ir plačiau.

Seniai pastebėta, kad teisinę turto prigimtį gerai atskleidžia vadinamoji juridinė turto samprata. Ši samprata turtu pripažįsta daiktų, turtinių teisių ir pareigų visumą arba turtinį asmens aktyvą ir pasyvą kaip visumą. Taip turtas suvokiamas, kai kalbama apie jo paveldėjimą ir daugelį kitų civilinės teisės institutų. Ir niekas nesiginčys, kad turtinė žmogaus sfera jokiu būdu neapsiriboja materialiais daiktais, ir į ją įeina ir vadinamieji nematerialūs daiktai, pavyzdžiui, turtinės teisės. Tačiau kyla klausimas, kokie nematerialūs pasaulio dalykai geba būti valdymo, disponavimo ir naudojimosi objektais, kol kas lieka atviras. Ši problema iki šiol nebuvo keliama teisinėje literatūroje, nors ji ir turi didelę teorinę ir praktinę reikšmę.

Pirmiausia kyla klausimas, ar turtinės teisės laikytinos nuosavybės objektu. Žymūs civilistai dar XIX amžiuje teigė, kad pati teisė įgauna objektyvumą tik kaip turėjimo dalyką, kai jos turėtojas gali pasinaudoti ja ir atlikti disponavimo aktą. Kaip turėjimo dalykas pati turtinė teisė (ne tik jos objektas) taip pat įgauna objektyvią piniginę išraišką, tampa asmens turto dalimi, gali būti perleista, įkeista ir pan. Šia prasme teisė sutampa su nematerialaus daikto samprata, t.y. su tuo, kas Romėnų teisėje buvo žinoma kaip res incorporales. Todėl teisės turėtojo padėtis pagrįstai dažnai palyginama su savininko statusu. Netiesiogiai naujas Civilinis kodeksas pripažįsta nuosavybės teisę į teises.

Įmonė kaip nuosavybės teisės objektas

Įmonė kaip turto ir turtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma laikoma nekilnojamuoju daiktu (1.110 str.) ir besąlygiškai pripažįstama nuosavybės objektu. Žinant, kad civilinėje teisėje galioja principas “Galima viskas, kas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei bendriesiems teisės principams”, galėtume manyti, kad skolininkai savo prievolių įvykdymą galėtų užtikrinti įkeisdami jiems priklausančias įmones. Tačiau ar teisė leidžia tai daryti? Siekiant atsakyti į šį klausimą reikia visų pirma atsakyti į klausimą “kas yra įmonė? ”

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo [ 2 ] 2 str. įmonę apibrėžia kaip savo firmos vardą turintį ūkinį vienetą, įsteigtą įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai. Pagal šį įstatymą įmonė, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo (būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įmonių įstatymo nuostata, numatanti, jog “įmonė…gali …veikti kaip fizinis asmuo”, nėra suderinta su CK antrosios knygos normomis. Kodekso prasme kiekviena įmonės forma yra laikoma juridiniu asmeniu. Pvz., CK 2.50 str. 4 dalyje individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų). Šios nuostatos įvardija įmonę kaip civilinių santykių subjektą.

Įmonė gali būti vadinama ir tam tikra turto dalis. Tarkime, kad viena alaus darykla, gaminanti alų, parduodamą su “Utenos alaus” prekės ženklu, yra dvi vienai akcinei bendrovei priklausančios alaus daryklos. Kiekviena iš jų sudaro atskirą, funkcionavimo prasme turtinį kompleksą, kuris neturi subjektiškumo, tačiau turi kitą svarbią savybę – duoda pajamas veikdamas kaip vientisas kompleksas, kurį sudaro pastatai, statiniai, žaliavos, atsargos, įrenginiai., produkcija ir kt. Su šiuo kompleksu susiję ir jo savininko – akcinės bendrovės turima teisė naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi alaus darykla, reikalavimai ir skolos, atsiradusios dėl šio komplekso veiklos, teisė į prekės ženklą bei kitos turtinės ir neturtinės teisės. Toks
santykinai savarankiškas, vykdantis gamybą ir duodantis pajamas turtinis kompleksas gali būti patrauklus verslo objektas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1502 žodžiai iš 4832 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.