Vaiko teisės
3 (60%) 2 votes

Vaiko teisės

1121314151617181

PAŽEIDŽIAMIAUSIŲ SOCIALINIŲ GRUPIŲ TEISIŲ PADĖTIS.

VAIKO TEISĖS.

1. Įžanga

Rūpinantis žmogaus teisėmis ir jų apsauga, ypatingą dėmesį reikia skirti vienai iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių – vaikų teisių apsaugai ir jų daromų nusikalstamų veikų prevencijai.

Tai lemia vaiko amžiaus ypatumai, negebėjimas savęs apginti, specifinė vaiko padėtis šeimoje ir visuomenėje, įvairūs šalies socialiniai, ekonominiai, teisiniai faktoriai.

Pranešime analizuojamos problemos, kurios šiuo metu ypač aktualios ir tiesiogiai iškyla, rengiant teisės aktų projektus, pasiūlymus, rekomendacijas, dirbant praktinį darbą, atliekant specializuotus mokslinius tyrimus vaiko teisių ir jų apsaugos srityje.

Vaiko teises ir jų apsaugą reglamentuoja daugelis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų (Vyriausybės nutarimų, žinybinių nuostatų, instrukcijų). Todėl svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos įstatymuose nėra prieštaravimų arba trūkumų, taip pat tarptautinių teisės aktų atžvilgiu.

Analizuojant vaiko teises Lietuvoje bus naudojamasi šaltiniais:

– Tarptautiniai Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos dokumentai vaiko teisių apsaugos srityje: 1985 m. JTO standartinės minimalios nepilnamečių justicijos taisyklės (Pekino taisyklės); 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija; Europos Tarybos Ministrų komiteto 1987 m. Rekomendacija Nr. R (87) 20 „Dėl socialinės reakcijos į nepilnamečių nusikalstamumą“; taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

– Statistiniai duomenys, analizuojant vaiko teisių apsaugos faktinę būklę, taip pat teisę pažeidusių vaikų teises.

– Lietuvos ataskaitos, vykdant Vaiko teisių konvenciją ir pan.

Pagrindinis tikslas – išanalizuoti vaiko teisių būklę Lietuvoje ir pasiūlyti jos tobulinimo kryptis. Įgyvendinant šį tikslą, nagrinėjama:

1) apskritai Lietuvos vaikų teisių apsaugos būklė. Atsižvelgiant į temos platumą, pranešime aptariamos tų vaiko teisių, kurios pastaruoju metu susilaukia daugiausiai visuomenės dėmesio (teisė gyventi; teisė sveikai vystytis ir būti sveikam; teisė mokytis; vaiko teisė į tėvų teikiamą išlaikymą į valstybės paramą; vaiko globa ir rūpyba; įvaikinimas; vaiko apsauga nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos) apsaugos problemos, taip pat tos vaiko teisės, kurių teisiniame reglamentavime pastaruoju metų įvyko didžiausi pokyčiai (teisė gyventi kartu su tėvais, bendrauti su tėvais bei kitais giminaičiais; teisė į individualybę ir jos išsaugojimą, teisė į vardą ir pavardę, teisė išsaugoti savo tautybę ir pilietybę; teisė žinoti savo tėvus; teisė į gyvenamąjį būstą: vaiko turtinės teisės).

2) teisę pažeidusių vaikų, t.y. vaikų, esančių konflikte su įstatymu, teisų apsaugos būklė Lietuvoje. Todėl aptarsime vaikų, esančių konflikte su įstatymu, teisių apsaugos problemas, siekiant suderinti nacionalinius įstatymus su tarptautinių teisės aktų reikalavimais.

3) vaikų – nusikaltimų aukų teisių apsaugos problemos;

4) vaiko teises įgyvendinančių institucijų sistema ir veiklos pobūdis.

2. Vaikų teisių apsaugos būklė.

2.1. Teisė gyventi – pagrindinė žmogaus teisė. Gyvybės pradžios problema. Vaikų savižudybių prevencija.Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnyje yra įtvirtinta valstybių-konvencijos dalyvių pareiga pripažinti bei užtikrinti vaiko teisę gyventi. Ši vaiko teisė yra įtvirtinta ir Pagrindų įstatymo 7 straipsnyje, kuris numato, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti. Pažymėtina, kad teisė gyventi yra pagrindinė, prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė, saugoma Konstitucijos , kurios 19 straipsnis skelbia: “Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas”. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi, net ir tais atvejais, jei yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas (Pagrindų įstatymo 7 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaiko neatimama teisė gyventi bei sveikai vystytis yra įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnio 1 dalyje.

Biomedicininių tyrimų įstatymas numato išskirtinę nepilnamečių apsaugą atliekant biomedicininius tyrimus. Nepilnamečiai yra laikomi pažeidžiamais asmenimis, o šio įstatymo 7 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant su pažeidžiamais asmenimis leidžiama atlikti biomedicininius tyrimus. Viena šių sąlygų yra tai, kad biomedicininis tyrimas nesukels pavojaus tiriamojo sveikatai ar gyvybei, be to, biomedicininio tyrimo rezultatai gali tiesiogiai ir realiai pagerinti šių tiriamųjų sveikatą.

Kalbant apie žmogaus teisę į gyvybę, svarbu nustatyti momentą, nuo kurio atsiranda įstatyminis gyvybės gynimas, ir kas laikoma gyvybės pradžia. Pažymėtina, kad CK 2.3 straipsnis numato, kad fizinio asmens gimimo momentu pripažįstamas pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas. Šiuo metu Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymo projektas IXP-830 (2SP). Projekte pateikiama fizinio asmens gimimo sąvoka, pagal kurią gimimu laikomas gyvo vaisiaus išstūmimas ar ištraukimas iš moters organizmo.

Neretai sutinkama nuomonė, kad, vertinant vaiko teisių apsaugos požiūriu, vaiko teisės į gyvybę pažeidimu yra abortas ,
ir raginama vaiko teisę į gyvybę saugoti dar iki gimimo momento . Statistikos duomenys (žr. 1 lentelė) leidžia daryti išvadą, kad abortų skaičius pastaraisiais metais mažėja. Manytume, ši tendencija yra daugiausiai susijusi su seksualinio švietimo suaktyvėjimu.

Nuo tam tikros vaisiaus vystymosi stadijos daugelio valstybių įstatymai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, numato teisinę vaisiaus apsaugą. SAM įsakymu patvirtintoje Nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkoje numatyta, kad, moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų, o didesnį nei 12 savaičių nėštumą leidžiama nutraukti tik tuomet, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai. Jei aborto operacija atliekama minėtoje tvarkoje numatytomis sąlygomis, abortas pripažįstamas teisėtu, o nesilaikant nustatytųjų sąlygų – neteisėtu. Pažymėtina, kad baudžiamieji įstatymai (tiek galiojantis , tiek ir naujasis Baudžiamieji kodeksai) numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą aborto padarymą. Galiojančiame BK neteisėtas abortas yra priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus sveikatai, naujajame BK – sveikatai ir gyvybei, taigi akcentuojama moters sveikatos apsauga, o ne užsimezgusios gyvybės teisė gyventi .

Kalbant apie teisinę tam tikros vystymosi stadijos vaisiaus apsaugą, paminėtina ir Biomedicininių tyrimų įstatymo 3 straipsnio nuostata, kuri numato, kad vaisius biomedicininių tyrimų objektu gali būti tik turint atitinkamų neklinikinių tyrimų išsamius duomenis, be to, su vaisiumi leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam vaisiui viršija medicininę riziką.

Vaiko teisės į gyvybę užtikrinimas neatsiejamas nuo efektyvaus sveikatos tarnybų darbo. Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 buvo patvirtinta Lietuvos sveikatos programa , kurioje įtvirtintas tikslas sumažinti kūdikių mirtingumą (pastarųjų metų kūdikių mirtingumo duomenys pateikiami 2 lentelėje) iki 2010 metų 30 procentų. Siekiant šio tikslo, reikia sumažinti didelės rizikos ir nepageidaujamų nėštumų skaičių, neišnešiotų naujagimių gimimų skaičių, perinatalinį ir neonatalinį mirtingumą, pasiekti, kad 97 proc. kūdikių būtų profilaktiškai paskiepyti, užtikrinti ankstyvą naujagimių maitinimą krūtimi, pasiekti, kad motina būtų su kūdikiu visą parą, užtikrinti visoms moterims prieinamą ir kvalifikuotą nėščiųjų priežiūrą, gimdymo pagalbą bei užtikrinti šeimos planavimo paslaugas, sudaryti naujagimiams adekvačias jų būklei gydymo bei slaugos sąlygas, sukurti ankstyvos nepertraukiamos kūdikių vystymosi sutrikimų diagnostikos bei korekcijos sistemą, pagerinti stacionarinių įstaigų techninę ir materialinę bazę, kuri leistų diegti bei naudoti pažangias technologijas.

Neretai vaikų sužalojimus ir mirtį sukelia fizinė prievarta prieš vaikus. Pažymėtina, kad be fizinės prievartos, vaikams tenka patirti ir seksualinę, ir psichologinę prievartą. Kaip parodė Vaiko teisių gynimo organizacijos “Gelbėkit vaikus/Save the Children Lithuania”, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro “Vilmorus” bei Vytauto Didžiojo universiteto tyrimo “Valstybinių institucijų vaidmuo siekiant užkirsti kelią vaikų prievartai” duomenys, fizinę bei psichologinę prievartą vaikai ypač dažnai patiria šeimoje (žr. 1 bei 3 pav., 3 lentelė). Siekiant apsaugoti vaiką nuo smurtaujančių tėvų, CK įtvirtintas tėvų valdžios apribojimo institutas, kuris iš esmės atitinka SŠK numatytą tėvystės teisių apribojimą. CK 3.180 straipsnis numato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, jei tėvai žiauriai elgiasi su vaikais.

Lietuvos Respublikos Prezidentas 2001 metų vasarą Seimui pateikė Pagrindų įstatymo pataisą, kuria, atsižvelgiant į smurtaujančių tėvų keliamą rimtą pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei, pasiūlyta papildyti įstatymo 56 straipsnį nauja 3 dalimi, numatančia valstybinių vaiko teisių apsaugos institucijų ir policijos pareigą bei teisę operatyviai reaguoti į gautus pranešimus apie smurto prieš vaiką faktus šeimoje. Siūlomą pataisą Seimas priėmė 2001 m. rugpjūčio 3 d. , ir šiuo metu Pagrindų įstatyme yra įtvirtinta: “Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka.”

Svarbi sritis, susijusi su vaiko teisės į gyvybę užtikrinimu, yra savižudybių (vaikų savižudybių skaičių pokyčiai per pastaruosius metus pateikiami 4 lentelėje) prevencija . Svarbu, kad vaikas, patyręs fizinę, psichologinę ar seksualinę prievartą, galėtų realiai sulaukti kvalifikuotos specialistų pagalbos (žr. 4 pav.). Neretai vaikų savižudybių priežastys yra susiję su vaiko psichinės sveikatos būkle, kurią veikia daug rizikos veiksnių – skurdas, smurtas, narkomanijos plitimas ir pan. Taigi, viena iš valstybės veiklos krypčių vaiko teisių apsaugos prasme turėtų
minėtųjų veiksnių mažinimas.

Dažnos vaikų mirties priežastys yra traumos ir nelaimingi atsitikimai. Užtikrinant vaiko teisę gyventi, būtina įgyvendinti priemones, kurios sąlygotų vaikų, nukentėjusių eismo nelaimėse (žr. 4 lentelę), skaičiaus sumažėjimą .

2.2. Teisė sveikai vystytis (būti sveikam). Valstybės pareiga užtikrinti vaiko teisę naudotis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis. Prevencinė veikla.

Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnis numato tėvų pareigą rūpintis savo nepilnamečių vaikų sveikata, tačiau rūpinimasis žmonių sveikata apskritai yra ir konstitucinė valstybės pareiga. Konstitucijos 53 straipsnis skelbia: “Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.”

Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnis įpareigoja valstybes – konvencijos dalyves užtikrinti vaikui galimybę sveikai vystytis. Kaip buvo pažymėta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje ataskaitoje , galimybės vaikui sveikai vystytis užtikrinimas daugiausia priklauso nuo šalies ekonominės būklės ir socialinių sąlygų – tinkamo būsto, pakankamo ir adekvataus maisto, o tai savo ruožtu priklauso nuo šeimos biudžeto, be to, daug lemia ir ekologinė situacija.

Kalbant apie vaikų sveikatą, svarbu prevencinė medicinos pagalba. Būtent prevencinei veiklai skiriamas didelis dėmesys Lietuvos sveikatos programoje – skiepijimui, vaiko fizinio aktyvumo didinimui, sveikos mitybos propagavimui ir pan. Viena iš prevencinės medicinos pagalbos sudedamųjų dalių yra profilaktiniai patikrinimai. Sveikatos sistemos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad sveikatos priežiūros įstaigos privalo per nustatytą laiką tikrinti nėščiųjų, vaikų iki 16 metų bei motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatą.

Paminėtinas Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas siekis teikti dalį pirminės sveikatos priežiūros paslaugų švietimo įstaigose, mokyti moksleivius sveikos gyvensenos, atlikti ligų ir žalingų įpročių prevenciją.2.3. Teisė gyventi kartu su tėvais, bendrauti su tėvais bei kitais giminaičiais. Teisės ribojimas siekiant užtikrinti vaiko interesus. Vaiko atskyrimas nuo tėvų.

Vaiko teisių konvencijoje ir Pagrindų įstatyme yra įtvirtinta vaiko teisė gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais vaiko atstovais. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamu ir aprūpinamu savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, yra įtvirtinta ir CK 3.162 straipsnio 3 dalyje. Kodekse atskirai aptariama ir tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.170 straipsnis numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, jie gali kreiptis į teismą. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, gali būti nustatomas minimalus bendravimas.

Kaip jau minėta, vaikas turi teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais (seneliais, broliais, seserimis). Jeigu tėvai atsisako vaikui sudaryti sąlygas bendrauti su jais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais (CK 3.176 str.). Jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus. Tėvai privalo vykdyti įpareigojimą, o jei nevykdo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti, ar bendravimas su artimaisiais giminaičiais neprieštarauja vaiko interesams.

Atskirti vaiką nuo tėvų gali tik teismas, ir tik tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Vaiko atskyrimo nuo tėvų pasekmė yra ta, kad tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str.). Vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo
buvo atskirtas.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (CK 3.180 str.). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tėvų valdžios apribojimo pasekmės yra tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatymų, sustabdymas. Išlieka tik teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu, o jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų.

Teismas, nagrinėjantis bylas dėl tėvų valdžios apribojimo bei pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus, taip pat išklauso vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia (CK 3.183 str.).

2.4. Teisė į individualybę ir jos išsaugojimą. Vaiko teisė į vardą ir pavardę. Teisė išsaugoti savo tautybę ir pilietybę. Teisė žinoti savo tėvus ir šios teisės ribojimas.

CK 3.161 straipsnis numato kiekvieno vaiko teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Ši teisė yra įtvirtinta Vaiko teisių konvencijoje bei Pagrindų įstatyme. Vaiko vardo bei pavardės suteikimą reglamentuoja CK. Jo 3.166 straipsnis numato, kad vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu, o tėvams dėl jo nesutariant, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi. Taip pat sprendžiamas vaiko pavardės suteikimo klausimas, jei tėvų pavardės yra skirtingos, ir tėvai tarpusavyje nesusitaria dėl vaiko pavardės (CK 3.167 str.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai nežinomi, vardą vaikui suteikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.166 str. 4 d.).

Vaiko vardas, pavardė ir tautybė, taip pat duomenys apie jo tėvus yra įrašomi registruojant vaiko gimimą. CK, siekiant užtikrinti vaiko teisę į individualybę apibūdinančius požymius, yra numatyti terminai įregistruoti vaiko gimimui. Šis terminas sudaro 3 mėnesius, o pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per 3 paras nuo vaiko radimo laiko (CK 3.291 str.).

Vaiko teisės į individualumą užtikrinimas glaudžiai susijęs su vaiko kilmės iš motinos ar iš tėvo nustatymu. CK 3.139 straipsnis numato, kad civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo įraše vaiko motina įrašo moterį, remdamasi medicinos įstaigos išduotu pažymėjimu apie vaiko gimimą. Jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba jei motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

CK 3.140 straipsnis numato, kad jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, vyras, laikantis save vaiko tėvu, gali kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str.). Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CPK 25618 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizė). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti įrodymai. Vaiko teisės į individualumą, taip pat jo teisių gauti iš tėvų materialinį išlaikymą požiūriu ši nuostata yra vertintina kaip suteikianti daugiau minėtų teisių įgyvendinimo garantijų.

Tiek tėvystės pripažinimo, tiek nustatymo atvejais yra svarbi vaiko, kuriam suėję 10 metų, nuomonė, ar jis sutinka, kad asmuo, laikantis save vaiko tėvu, būtų pripažintas jo tėvu.
Atsižvelgiant į tai, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės teisės ir pareigos, įvaikintam vaikui teismo sprendimu suteikiama įtėvių pavardė ir gali būti pakeičiamas vaiko vardas, jeigu vardą pakeisti sutinka vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę (CK 3.228 str.). Tačiau įtėvių ir įvaikio, galinčio išreikšti savo nuomonę, prašymu vaikui gali būti paliekama buvusi pavardė pagal kilmę.

CK 3.209 straipsnio 6 dalis numato, kad įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtinais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu. Parenkant įvaikintoją, kai tą patį vaiką nori įsivaikinti keli įvaikintojai, turėtų būti įvertinta ta aplinkybė, kad jis ketina įvaikinti seseris ir brolius kartu (CK 3.210 str. 6 d., 3.223 str. 1 d.).

Be tėvų sutikimo, kol vaikas sulaukia nepilnametystės, negali būti atskleisti duomenys apie įvaikinimą, tačiau teismo, nagrinėjusio įvaikinimo bylą, leidimu, gali būti suteikta informacija apie įvaikinimą vaikui nuo 14 metų ar jo buvusiems artimiesiems giminaičiams pagal kilmę ar kitiems asmenims, jei ta informacija reikalinga dėl vaiko, jo artimojo giminaičio ar kitų asmenų sveikatos ar kitų svarbių priežasčių (CK 3.221 str.).

Nuo vaiko individualybės neatsiejama yra jo tautybė, pilietybė, taip pat šeimos bei kiti ryšiai. Kaip jau buvo minėta, vaiko tautybė įrašoma registruojant vaiko gimimą. Tačiau jeigu vaiko tėvai nežinomi, vaiko tautybė nėra įrašoma (CK 3.292 str.). Vaiko pilietybės įgijimo klausimai reglamentuojami Pilietybės įstatymo .

2.5. Teisė į gyvenamąjį būstą. Priemonių, užtikrinančių vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, visuma Civiliniame kodekse. Teismo vaidmuo užtikrinant šią teisę.

Pagrindų įstatymo 13 straipsnis įtvirtina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Visuma priemonių, užtikrinančių šios vaiko teisės įgyvendinimą, yra numatyta CK. Su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu yra susiję CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto padalijimą ištuokos atveju. Dalijant sutuoktinių bendrą turtą, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau CK 3.123 straipsnis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat ir parinkdamas turto padalijimo būdą bei padalindamas turtą natūra, teismas privalo atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.127 str.). Bene didžiausio atgarsio visuomenėje po naujojo CK įsigaliojimo sulaukė 3.85 straipsnis, numatantis, kad tais atvejais, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. CPK 31233 straipsnis, nustatantis bylų dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjimo tvarką, numatė, kad tais atvejais, kai sprendžiamas leidimo išdavimo klausimas, teisėjas turi atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus. Iš vienos pusės CK 3.85 straipsnio nuostata yra sveikintina, nes apsaugo vaiką nuo tėvų skubotų sprendimų nepakankamai įvertinus visas aplinkybes įkeisti, parduoti ar kitaip disponuoti gyvenamuoju būstu. Teismas, spręsdamas leidimo išdavimo klausimą, gali pareikalauti dokumentų, patvirtinančių šeimos turtinę padėtį, būsimojo sandorio projektą, jo sąlygas, sandorio įvykdymo galimybes, vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kt. (CPK 31233 str.). Iš kitos pusės gali kilti abejonių dėl vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimo net ir tais atvejais, kai teismas atsisako išduoti leidimą. Tarkime, kad šeima ketina pardavusi butą, už kurį nepajėgia sumokėti komunalinių mokesčių, persikraustyti gyventi pas savo giminaičius. Teismas įvertina šią situaciją kaip neatitinkančią vaiko interesų, tačiau vaiko interesai gali nukentėti ir tuo atveju, jei šeimos turimas būstas bus išvaržytas dėl didelio komunalinių mokesčių įsiskolinimo. Taigi, siekiant, kad vaiko interesai, jo teisė į gyvenamąjį būstą būtų apginta, labai svarbi bus teismų praktika.

Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas sulaukia pilnametystės. Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium (CK 3.71 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ypatingas vaidmuo užtikrinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, tenka teismui, svarbu teisėjų švietimas vaiko teisių apsaugos srityje.

2.6. Teisė mokytis. Valstybės pareigos užtikrinant šią teisę.

Vaiko teisė mokytis įtvirtinta Konstitucijoje bei Švietimo įstatyme. Konstitucijos 41 straipsnis įteisina asmenų iki 16 metų privalomą mokymą. Teisė mokytis apima keletą aspektų, tarp jų ir teisę gauti kokybišką išsilavinimą. Labai svarbus valstybės vaidmuo užtikrinat šią vaiko teisę.
įstatyme yra numatyta, kad švietimas yra prioritetinė valstybės remiama sritis, o vienas iš pagrindinių švietimo sistemos uždavinių yra suteikti jaunajai kartai bendrąjį išsilavinimą. Šio įstatymo 24 straipsnis, atsižvelgiant į Konstitucijos 41 straipsnio nuostatą, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas, numato tėvų pareigą užtikrinti, kad vaikai lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą, iki jiems sueis 16 metų. Kadangi įdiegus dvylikos metų trijų pakopų sistemą, mokiniai baigia mokyklą sukakę 18 metų ir daugiau, kyla problema dėl jų materialinės paramos, kol jie baigs mokyklą. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus nutrūksta šiems sulaukus pilnametystės, taigi, atsižvelgiant į tai, turėtų būti svarstomas valstybės paramos suteikimo klausimas pilnamečiams bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams – kreditavimas ar pan.

Siekiant užtikrinti aukštą švietimo paslaugų kokybę, turi būti atnaujinamas ugdymo turinys, atnaujinami mokyklų pastatai ir mokymo priemonės, pertvarkomas pedagogų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas, mokyklos kompiuterizuojamos, organizuojama moksleivių pavėžėjimo sistema, keičiami švietimo sistemos finansavimo principai, pertvarkomas mokyklų tipų tinklas, teikiamos socialinės paslaugos, modernizuojamos bibliotekos ir t.t.

Kaip buvo pažymėta Pranešime apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje , pasiekimai atskirose srityse (ugdymo turinio atnaujinimas, egzaminų reforma ir kt.) gana akivaizdūs, ir teigiamai vertinami tiek šalies, tiek užsienio ekspertų, tačiau plačioji visuomenė ir pedagoginė bendruomenė prieštaringai reagavo į dešimtmečio pagrindinio mokymo ir profilinio mokymo įvedimą, mokyklų tipų tinklo pertvarką.

Užtikrinant, kad mokytųsi visi mokyklinio amžiaus vaikai, reikalinga turėti patikimą informaciją apie mokyklų nelankančius vaikus ir stengtis pasirūpinti kiekvienu vaiku. Turi būti užtikrintas socialinių (pedagoginių, psichologinių ir kitų) paslaugų prieinamumas vaikams, tėvams ir pedagogams. Labai svarbu sudaryti kaimo moksleiviams palankesnes sąlygas siekti kokybiško išsilavinimo, garantuojant moksleivių pavėžėjimą iki artimiausios atitinkamo tipo mokyklos.

2.7. Vaiko turtinės teisės. Vaiko teisė sudaryti sandorius. Vaiko turto apsauga.

Vaiko turtinės teisės yra numatytos CK. Jos visų pirma siejamos su asmens teisnumu ir veiksnumu. Pagal CK 2.1 straipsnį civilinis teisnumas, t.y. galėjimas turėti civilines teises ir pareigas, tarp jų ir turtines teises, pripažįstamas visiems fiziniams asmenims. Jis atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus. Asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina 18 metų.

Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis 18 metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja (CK 2.5 str.).

Už nepilnamečius iki 14 metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl nepilnamečio interesų. Tėvų ir globėjų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių turtą nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.185 straipsnis numato, kad nepilnamečių vaikų turtą jų tėvai tvarko uzufrukto teisėmis, taigi šiems santykiams būtų taikomos CK IV knygos normos, reguliuojančios uzufruktą kaip daiktinę teisę. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra ir tam tikra specifika, ir ji visų pirma susijusi su vaiko interesų apsauga. CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Be to, tėvų uzufrukto teisės negalima perleisti kitiems asmenims, jos įkeisti, suvaržyti, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Išskirtinis vaidmuo kontroliuojant tėvų veiklą, susijusią su nepilnamečių vaikų turto tvarkymu, suteikiamas teismui. CK 3.188 straipsnyje nurodytus sandorius (perleisti, įkeisti nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teise į jį, sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 metų terminui ir kt.) tėvai gali sudaryti tik turėdami išankstinį teismo leidimą. Tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi (CK 3.185 str.)

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4671 žodžiai iš 9153 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.