Vaiko teisės
3 (60%) 2 votes

Vaiko teisės

PAŽEIDŽIAMIAUSIŲ SOCIALINIŲ GRUPIŲ TEISIŲ PADĖTIS.

VAIKO TEISĖS.

1. Įžanga

Rūpinantis žmogaus teisėmis ir jų apsauga, ypatingą dėmesį reikia skirti vienai iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių – vaikų teisių apsaugai ir jų daromų nusikalstamų veikų prevencijai.

Tai lemia vaiko amžiaus ypatumai, negebėjimas savęs apginti, specifinė vaiko padėtis šeimoje ir visuomenėje, įvairūs šalies socialiniai, ekonominiai, teisiniai faktoriai.

Pranešime analizuojamos problemos, kurios šiuo metu ypač aktualios ir tiesiogiai iškyla, rengiant teisės aktų projektus, pasiūlymus, rekomendacijas, dirbant praktinį darbą, atliekant specializuotus mokslinius tyrimus vaiko teisių ir jų apsaugos srityje.

Vaiko teises ir jų apsaugą reglamentuoja daugelis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų (Vyriausybės nutarimų, žinybinių nuostatų, instrukcijų). Todėl svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos įstatymuose nėra prieštaravimų arba trūkumų, taip pat tarptautinių teisės aktų atžvilgiu.

Analizuojant vaiko teises Lietuvoje bus naudojamasi šaltiniais:

– Tarptautiniai Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos dokumentai vaiko teisių apsaugos srityje: 1985 m. JTO standartinės minimalios nepilnamečių justicijos taisyklės (Pekino taisyklės); 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija; Europos Tarybos Ministrų komiteto 1987 m. Rekomendacija Nr. R (87) 20 „Dėl socialinės reakcijos į nepilnamečių nusikalstamumą“; taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

– Statistiniai duomenys, analizuojant vaiko teisių apsaugos faktinę būklę, taip pat teisę pažeidusių vaikų teises.

– Lietuvos ataskaitos, vykdant Vaiko teisių konvenciją ir pan.

Pagrindinis tikslas – išanalizuoti vaiko teisių būklę Lietuvoje ir pasiūlyti jos tobulinimo kryptis. Įgyvendinant šį tikslą, nagrinėjama:

1) apskritai Lietuvos vaikų teisių apsaugos būklė. Atsižvelgiant į temos platumą, pranešime aptariamos tų vaiko teisių, kurios pastaruoju metu susilaukia daugiausiai visuomenės dėmesio (teisė gyventi; teisė sveikai vystytis ir būti sveikam; teisė mokytis; vaiko teisė į tėvų teikiamą išlaikymą į valstybės paramą; vaiko globa ir rūpyba; įvaikinimas; vaiko apsauga nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos) apsaugos problemos, taip pat tos vaiko teisės, kurių teisiniame reglamentavime pastaruoju metų įvyko didžiausi pokyčiai (teisė gyventi kartu su tėvais, bendrauti su tėvais bei kitais giminaičiais; teisė į individualybę ir jos išsaugojimą, teisė į vardą ir pavardę, teisė išsaugoti savo tautybę ir pilietybę; teisė žinoti savo tėvus; teisė į gyvenamąjį būstą: vaiko turtinės teisės).

2) teisę pažeidusių vaikų, t.y. vaikų, esančių konflikte su įstatymu, teisų apsaugos būklė Lietuvoje. Todėl aptarsime vaikų, esančių konflikte su įstatymu, teisių apsaugos problemas, siekiant suderinti nacionalinius įstatymus su tarptautinių teisės aktų reikalavimais.

3) vaikų – nusikaltimų aukų teisių apsaugos problemos;

4) vaiko teises įgyvendinančių institucijų sistema ir veiklos pobūdis.

2. Vaikų teisių apsaugos būklė.

2.1. Teisė gyventi – pagrindinė žmogaus teisė. Gyvybės pradžios problema. Vaikų savižudybių prevencija.Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnyje yra įtvirtinta valstybių-konvencijos dalyvių pareiga pripažinti bei užtikrinti vaiko teisę gyventi. Ši vaiko teisė yra įtvirtinta ir Pagrindų įstatymo 7 straipsnyje, kuris numato, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti. Pažymėtina, kad teisė gyventi yra pagrindinė, prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė, saugoma Konstitucijos , kurios 19 straipsnis skelbia: “Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas”. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi, net ir tais atvejais, jei yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas (Pagrindų įstatymo 7 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaiko neatimama teisė gyventi bei sveikai vystytis yra įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnio 1 dalyje.

Biomedicininių tyrimų įstatymas numato išskirtinę nepilnamečių apsaugą atliekant biomedicininius tyrimus. Nepilnamečiai yra laikomi pažeidžiamais asmenimis, o šio įstatymo 7 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant su pažeidžiamais asmenimis leidžiama atlikti biomedicininius tyrimus. Viena šių sąlygų yra tai, kad biomedicininis tyrimas nesukels pavojaus tiriamojo sveikatai ar gyvybei, be to, biomedicininio tyrimo rezultatai gali tiesiogiai ir realiai pagerinti šių tiriamųjų sveikatą.

Kalbant apie žmogaus teisę į gyvybę, svarbu nustatyti momentą, nuo kurio atsiranda įstatyminis gyvybės gynimas, ir kas laikoma gyvybės pradžia. Pažymėtina, kad CK 2.3 straipsnis numato, kad fizinio asmens gimimo momentu pripažįstamas pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas. Šiuo metu Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymo projektas IXP-830 (2SP). Projekte pateikiama fizinio asmens gimimo sąvoka, pagal kurią gimimu laikomas gyvo vaisiaus išstūmimas ar ištraukimas iš moters organizmo.

Neretai sutinkama nuomonė, kad, vertinant vaiko teisių apsaugos požiūriu, vaiko teisės į gyvybę pažeidimu yra abortas ,
ir raginama vaiko teisę į gyvybę saugoti dar iki gimimo momento . Statistikos duomenys (žr. 1 lentelė) leidžia daryti išvadą, kad abortų skaičius pastaraisiais metais mažėja. Manytume, ši tendencija yra daugiausiai susijusi su seksualinio švietimo suaktyvėjimu.

Nuo tam tikros vaisiaus vystymosi stadijos daugelio valstybių įstatymai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, numato teisinę vaisiaus apsaugą. SAM įsakymu patvirtintoje Nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkoje numatyta, kad, moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų, o didesnį nei 12 savaičių nėštumą leidžiama nutraukti tik tuomet, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai. Jei aborto operacija atliekama minėtoje tvarkoje numatytomis sąlygomis, abortas pripažįstamas teisėtu, o nesilaikant nustatytųjų sąlygų – neteisėtu. Pažymėtina, kad baudžiamieji įstatymai (tiek galiojantis , tiek ir naujasis Baudžiamieji kodeksai) numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą aborto padarymą. Galiojančiame BK neteisėtas abortas yra priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus sveikatai, naujajame BK – sveikatai ir gyvybei, taigi akcentuojama moters sveikatos apsauga, o ne užsimezgusios gyvybės teisė gyventi .

Kalbant apie teisinę tam tikros vystymosi stadijos vaisiaus apsaugą, paminėtina ir Biomedicininių tyrimų įstatymo 3 straipsnio nuostata, kuri numato, kad vaisius biomedicininių tyrimų objektu gali būti tik turint atitinkamų neklinikinių tyrimų išsamius duomenis, be to, su vaisiumi leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam vaisiui viršija medicininę riziką.

Vaiko teisės į gyvybę užtikrinimas neatsiejamas nuo efektyvaus sveikatos tarnybų darbo. Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 buvo patvirtinta Lietuvos sveikatos programa , kurioje įtvirtintas tikslas sumažinti kūdikių mirtingumą (pastarųjų metų kūdikių mirtingumo duomenys pateikiami 2 lentelėje) iki 2010 metų 30 procentų. Siekiant šio tikslo, reikia sumažinti didelės rizikos ir nepageidaujamų nėštumų skaičių, neišnešiotų naujagimių gimimų skaičių, perinatalinį ir neonatalinį mirtingumą, pasiekti, kad 97 proc. kūdikių būtų profilaktiškai paskiepyti, užtikrinti ankstyvą naujagimių maitinimą krūtimi, pasiekti, kad motina būtų su kūdikiu visą parą, užtikrinti visoms moterims prieinamą ir kvalifikuotą nėščiųjų priežiūrą, gimdymo pagalbą bei užtikrinti šeimos planavimo paslaugas, sudaryti naujagimiams adekvačias jų būklei gydymo bei slaugos sąlygas, sukurti ankstyvos nepertraukiamos kūdikių vystymosi sutrikimų diagnostikos bei korekcijos sistemą, pagerinti stacionarinių įstaigų techninę ir materialinę bazę, kuri leistų diegti bei naudoti pažangias technologijas.

Neretai vaikų sužalojimus ir mirtį sukelia fizinė prievarta prieš vaikus. Pažymėtina, kad be fizinės prievartos, vaikams tenka patirti ir seksualinę, ir psichologinę prievartą. Kaip parodė Vaiko teisių gynimo organizacijos “Gelbėkit vaikus/Save the Children Lithuania”, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro “Vilmorus” bei Vytauto Didžiojo universiteto tyrimo “Valstybinių institucijų vaidmuo siekiant užkirsti kelią vaikų prievartai” duomenys, fizinę bei psichologinę prievartą vaikai ypač dažnai patiria šeimoje (žr. 1 bei 3 pav., 3 lentelė). Siekiant apsaugoti vaiką nuo smurtaujančių tėvų, CK įtvirtintas tėvų valdžios apribojimo institutas, kuris iš esmės atitinka SŠK numatytą tėvystės teisių apribojimą. CK 3.180 straipsnis numato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, jei tėvai žiauriai elgiasi su vaikais.

Lietuvos Respublikos Prezidentas 2001 metų vasarą Seimui pateikė Pagrindų įstatymo pataisą, kuria, atsižvelgiant į smurtaujančių tėvų keliamą rimtą pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei, pasiūlyta papildyti įstatymo 56 straipsnį nauja 3 dalimi, numatančia valstybinių vaiko teisių apsaugos institucijų ir policijos pareigą bei teisę operatyviai reaguoti į gautus pranešimus apie smurto prieš vaiką faktus šeimoje. Siūlomą pataisą Seimas priėmė 2001 m. rugpjūčio 3 d. , ir šiuo metu Pagrindų įstatyme yra įtvirtinta: “Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka.”

Svarbi sritis, susijusi su vaiko teisės į gyvybę užtikrinimu, yra savižudybių (vaikų savižudybių skaičių pokyčiai per pastaruosius metus pateikiami 4 lentelėje) prevencija . Svarbu, kad vaikas, patyręs fizinę, psichologinę ar seksualinę prievartą, galėtų realiai sulaukti kvalifikuotos specialistų pagalbos (žr. 4 pav.). Neretai vaikų savižudybių priežastys yra susiję su vaiko psichinės sveikatos būkle, kurią veikia daug rizikos veiksnių – skurdas, smurtas, narkomanijos plitimas ir pan. Taigi, viena iš valstybės veiklos krypčių vaiko teisių apsaugos prasme turėtų
minėtųjų veiksnių mažinimas.

Dažnos vaikų mirties priežastys yra traumos ir nelaimingi atsitikimai. Užtikrinant vaiko teisę gyventi, būtina įgyvendinti priemones, kurios sąlygotų vaikų, nukentėjusių eismo nelaimėse (žr. 4 lentelę), skaičiaus sumažėjimą .

2.2. Teisė sveikai vystytis (būti sveikam). Valstybės pareiga užtikrinti vaiko teisę naudotis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis. Prevencinė veikla.

Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnis numato tėvų pareigą rūpintis savo nepilnamečių vaikų sveikata, tačiau rūpinimasis žmonių sveikata apskritai yra ir konstitucinė valstybės pareiga. Konstitucijos 53 straipsnis skelbia: “Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.”

Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnis įpareigoja valstybes – konvencijos dalyves užtikrinti vaikui galimybę sveikai vystytis. Kaip buvo pažymėta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje ataskaitoje , galimybės vaikui sveikai vystytis užtikrinimas daugiausia priklauso nuo šalies ekonominės būklės ir socialinių sąlygų – tinkamo būsto, pakankamo ir adekvataus maisto, o tai savo ruožtu priklauso nuo šeimos biudžeto, be to, daug lemia ir ekologinė situacija.

Kalbant apie vaikų sveikatą, svarbu prevencinė medicinos pagalba. Būtent prevencinei veiklai skiriamas didelis dėmesys Lietuvos sveikatos programoje – skiepijimui, vaiko fizinio aktyvumo didinimui, sveikos mitybos propagavimui ir pan. Viena iš prevencinės medicinos pagalbos sudedamųjų dalių yra profilaktiniai patikrinimai. Sveikatos sistemos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad sveikatos priežiūros įstaigos privalo per nustatytą laiką tikrinti nėščiųjų, vaikų iki 16 metų bei motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatą.

Paminėtinas Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas siekis teikti dalį pirminės sveikatos priežiūros paslaugų švietimo įstaigose, mokyti moksleivius sveikos gyvensenos, atlikti ligų ir žalingų įpročių prevenciją.2.3. Teisė gyventi kartu su tėvais, bendrauti su tėvais bei kitais giminaičiais. Teisės ribojimas siekiant užtikrinti vaiko interesus. Vaiko atskyrimas nuo tėvų.

Vaiko teisių konvencijoje ir Pagrindų įstatyme yra įtvirtinta vaiko teisė gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais vaiko atstovais. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamu ir aprūpinamu savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, yra įtvirtinta ir CK 3.162 straipsnio 3 dalyje. Kodekse atskirai aptariama ir tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.170 straipsnis numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, jie gali kreiptis į teismą. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, gali būti nustatomas minimalus bendravimas.

Kaip jau minėta, vaikas turi teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais (seneliais, broliais, seserimis). Jeigu tėvai atsisako vaikui sudaryti sąlygas bendrauti su jais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais (CK 3.176 str.). Jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus. Tėvai privalo vykdyti įpareigojimą, o jei nevykdo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti, ar bendravimas su artimaisiais giminaičiais neprieštarauja vaiko interesams.

Atskirti vaiką nuo tėvų gali tik teismas, ir tik tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Vaiko atskyrimo nuo tėvų pasekmė yra ta, kad tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str.). Vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo
buvo atskirtas.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (CK 3.180 str.). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tėvų valdžios apribojimo pasekmės yra tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatymų, sustabdymas. Išlieka tik teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu, o jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų.

Teismas, nagrinėjantis bylas dėl tėvų valdžios apribojimo bei pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus, taip pat išklauso vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia (CK 3.183 str.).

2.4. Teisė į individualybę ir jos išsaugojimą. Vaiko teisė į vardą ir pavardę. Teisė išsaugoti savo tautybę ir pilietybę. Teisė žinoti savo tėvus ir šios teisės ribojimas.

CK 3.161 straipsnis numato kiekvieno vaiko teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Ši teisė yra įtvirtinta Vaiko teisių konvencijoje bei Pagrindų įstatyme. Vaiko vardo bei pavardės suteikimą reglamentuoja CK. Jo 3.166 straipsnis numato, kad vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu, o tėvams dėl jo nesutariant, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi. Taip pat sprendžiamas vaiko pavardės suteikimo klausimas, jei tėvų pavardės yra skirtingos, ir tėvai tarpusavyje nesusitaria dėl vaiko pavardės (CK 3.167 str.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai nežinomi, vardą vaikui suteikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.166 str. 4 d.).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2751 žodžiai iš 9153 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.