Vaiko teisės
5 (100%) 1 vote

Vaiko teisės

Įvadas

Žmogaus teisės šiandieniniame pasaulyje tapo viena iš labiausiai gvildenamų temų. Ypatinga vieta sprendžiant žmogaus teisių klausimus, skiriama ir vaiko teisėms. Šiandien dar daug vaikų patiria smurtą, nepriteklių, jaučiasi nesaugūs. Kaip parodė praktika, vaikų teisių ir teisėtų interesų kartais nepaiso ne tik pedagogai, bet ir artimiausi vaikams žmonės – tėvai. Deja, tenka pripažinti ir tai, kad pačių vaikų tarpusavio santykiai taip pat būna atšiaurūs, paremti jėga, smurto demonstravimu, todėl vis dažniau visuomenės išreiškiamas susirūpinimas, jog dėl viešai deklaruojamų tik vaiko teisių pradedama pamiršti, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, vaikas privalo prisiimti ir pareigas, o savo veiksmais nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai. Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu, dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje – visų pirma yra tėvų pareiga. Būtent tėvai turi didžiausią pareigą rūpintis vaikais, aiškinti jiems teises, o tuo pačiu priminti ir apie pareigas.

Šiame darbe aš pabandysiu išanalizuoti dokumentus, reglamentuojančius Vaiko teises ir pareigas, bei pateiksiu dviejų vidurinių mokyklų vidaus tvarkos taisyklių ir mokymosi sutarties analizę, kuriose išdėstytos mokinių teisės ir pareigos bei pačių sąvokų sampratą.

-2-

2.Vaiko teisės ir pareigos.

2.1.Vaiko teisių ir pareigų samprata bei jos vieta visuomenėje.

Vaikai yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių – dėl amžiaus ypatumų, specifinės padėties šeimoje ir visuomenėje, tad jie ypač jautriai reaguoja į patiriamas nesėkmes, juos supančių žmonių santykius, nuotaikas. Todėl vaikui turime duoti visa, kas geriausia, o imdamiesi bet kokių vaiką liečiančių veiksnių pirmiausia turime įvertinti ir atsižvelgti į vaiko interesus, įsitikinti, kad savo elgesiu nesudrumsime vaikystės svajonių, neatimsime galimybės vaikams į pasaulį žvelgti plačiai atmerktomis ir šviesiomis akimis.

Siekiant užtikrinti rūpinimąsi kiekvieno vaiko gerove, pradėti spręsti apleistų, išnaudojamų, smurtą bei kitokį netinkamą elgesį patiriančių vaikų problemas, 1989 m. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė Vaiko teisių konvenciją. Lietuvos Respublika ją ratifikavo 1995 m. Kad Vaiko teisių konvencijos nuostatos būtų įgyvendintos, pirmiausia jas reikia žinoti. Todėl didžiausias dėmesys ir turi būti skiriamas visuomenės supažindinimui su šiomis teisėmis. Vienas iš pirmųjų uždavinių tenka mokymosi įstaigoms, kuriose šio uždavinio įgyvendinimas vykdomas dviem aspektais: mokinys su vaiko teisėmis supažindinamas kaip subjektas, kuriam jos skirtos, ir kaip naujos kartos narys, kuris geriau suvoks žmogaus teisių svarbą ir labiau stengsis jas įgyvendinti.

Taip mokinys rengiamas ateities gyvenimui, kuriame, plečiantis demokratijai, vis daugiau erdvės paliekama kiekvieno žmogaus apsisprendimui, suteikiamos didesnės veiklos ir pasirinkimo galimybės, o kartu tenka ir didesnė atsakomybė. Visuomenės gyvenimo darna vis labiau priklauso nuo to, kaip kiekvienas žmogus suvokia save, savo vietą gyvenime, kokius santykius jis linkęs kurti ir kaip geba palaikyti juos su visais kitais visuomenės nariais, kaip suvokia ir stengiasi įgyvendinti savo bei kitų žmonių teises ir pareigas.

2.2. Vaiko teisių ir pareigų reglamentavimas dokumentuose.

Vaiko teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 bei 41 straipsniai; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12, 13, 28 straipsniai; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 28, 34, 35, 36 straipsniai; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 25, 27, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 36, 40, 46 straipsniai, Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo 32 straipsnis; Lietuvos

-3-

Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 5 straipsnis; mokyklos nuostatai, mokyklos vidaus tvarkos taisyklės.

Vaiko pareigas reglamentuoja: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 41 straipsniai; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.162 straipsnis; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnis; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 ir 46 straipsniai; Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo 32 straipsnis; mokyklos nuostatai; mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės; mokymo sutartis.

LR Konstitucijos 39 str. teigia, kad „nepilnamečius vaikus gina įstatymas“, tačiau vaikas „įgyvendindamas savo teises“ privalo laikytis įstatymų bei „nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“. Šiuolaikiniai mokiniai puikiai išmano savo teises, tačiau pareigas dažnai pamiršta arba jų nesistengia laikytis. LR Konstitucijos 41 straipsnis nurodo, kad „asmenims iki 16 metų mokslas privalomas“ – tai vaiko teisė ir pareiga. Šiame straipsnyje nurodoma, kad „mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas“. Tačiau visi puikiai žinome, kad tai yra utopija, nes tėvai vaikams perka pratybas, kai kada vadovėlius, įvairias priemones. LR
vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 str., taip pat nurodo, kad „vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprūsimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudarytų sąlygas asmenybei vystytis“. Šis straipsnis numato gana daug pareigų mokyklai, tačiau nenurodo ką turėtų atlikti tėvai, juk mokyklos pagrindinė užduotis ir pareiga perteikti vaikus žinias ir mokyti jį pagal jo galimybes. Juk dorovinę ir socialinę atsakomybei bei pažiūras į jas mokinys atsineša iš šeimos. Mokykla gali tik jas pakoreguoti.

JT vaiko teisių konvencijos 28 str. taip pat pažymima, kad valstybės pasirašiusios šią konvenciją, įveda nemokamą ir privalomą pradinį lavinimą. Be to, ta pati konvencija įpareigoja valstybes „imtis priemonių, skatinančių nuolat lankyti mokyklą ir mažinti moksleivių, paliekančių mokyklą, skaičių“. Tai nėra realu, nes ypatingai kaimo vietovėse, vaikai dažnai dirba įvairius darbus, tuo prisidėdami prie šeimos išlaikymo. Todėl dalis vaikų sulaukę vos 16 metų mieliau eina dirbti, nei mokytis. Valkataujančių tėvų vaikai, čigonų atžalos taip pat ne visada lanko mokyklą, nes neturi pinigų aprengti ir aprūpinti vaiką būtiniausiomis mokyklinėmis prekėmis. Tad ir šie „stoja“ į bemokslių gretas, be ateities įsidarbinti, taip sekdami tėvų pėdomis. Gal ir būtų galima sugrąžinti visus vaikus į mokyklą, tačiau tam reikia vieningos įstaigų, besirūpinančių vaikų gerove, sistemos bei bendradarbiavimo. O dabar dažnai atsitinka, kad dešinė nežino ką daro kairė…

-4-

LR švietimo įstatymo 33 str. numato, kad socialinės atskirties šeimų nesimokantiems mokykloje vaikams bei priklausomybę turintiems asmenims užtikrinamas švietimo prieinamumas teikiant jiems socialine paslaugas ir pedagoginę pagalbą. Tačiau ar tokie asmenys kreipiasi, jie vengia rodytis viešumoje, juo labiau nesikreipia į mokyklą.

28 straipsnis taip pat numato, kad mokyklose drausmė bus palaikoma tokiais metodais, atspindinčiais pagarbą vaiko orumui. Tačiau keista, kad šalia nėra prierašo, kad vaikas taip pat turi gerbti mokyklos darbuotojus, draugus bei kitus mokyklos bendruomenės narius. Tačiau ta pati JT vaiko teisių konvencija numato (12 str.), kad vaikas turi teisę laisvai reikšti savo pažiūras jį liečiančiais klausimais, būti išklausytam teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu. Skleisti įvairią informaciją: „…rašytine arba spausdintine forma, meno kūriniais arba kitais pasirinktais būdais“ (13 str.). Tačiau ši teisė, gali būti apribota „siekiant garantuoti pagarbą kitų asmenų teisėms reputacijau; arba būtini valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei apsaugoti“. JT vaiko teisių konvencija numato daug teisių vaikams, tačiau pareigų joje tikrai trūksta. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad LR civilinis kodeksas nurodo vieną iš vaikų pareigų „vaikas turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas“ (3.162 str.).

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1203 žodžiai iš 3606 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.