Vaikų mąstymo raidos tyrimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Vaikų mąstymo raidos tyrimas labaratorinis

Laboratorinis darbas

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MĄSTYMO

RAIDOS TYRIMAS

Darbo vadovė:

2004

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. Metodika 5

1.1 Tiriamieji 5

1.2 Tyrimo metodika 5

1.3 Tyrimo procedūra 5

2. Rezultatai ir jų aptarimas 6

Išvados 9

Literatūra 10

Priedai 11

Įvadas

Visais laikais mąstymas buvo viena iš pagrindinių skirtingų psichologijos mokyklų tiriamų problemų. Domėjimasis mąstymu neblėsta ir šiais laikais. Mąstymas, psichologiniu aspektu, yra psichinis procesas, pažinimo veikla. „Psichologijos žodyne“ (1993) pateiktas toks mąstymo apibrėžimas: „individo pažintinės veiklos procesas – apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimas (Psichologijos žodynas, 1993, p. 161). Taigi psichologiją domina visos mąstymo rūšys, visi mąstymo procesai, kurie atsiranda ir vyksta nuo pat kūdikio gimimo iki suaugusio žmogaus mirties, t.y. visą žmogaus raidos etapą (Kaffemanas, 2001). Šio tyrimo metu bus domimasi vaiko mąstymo raidos ypatumais, kokiais proto veiksmais vaikas jau sugeba operuoti ir kaip tais veiksmais naudojasi atliekant tam tikras užduotis.

Kognityvistas J. Piaget buvo vienas iš pirmųjų, kuris labai didelį dėmesį kreipė į vaiko pažintinę raidą ir tuo pačiu į jo mąstymo raidą. Jo nuomone, vaiko pažintinių procesų ir mąstymo raida yra ne pastiprinimo iš aplinkos rezultatas ar išmoktų dalykų kiekio atspindys, bet daugiau ji priklauso nuo kokybiškai pasikeitusių vaiko sugebėjimų. Piaget teigė, kad pagrindinis mąstymo raidos tikslas yra visiška mąstymo loginė pusiausvyra, kurią galima pasiekti tik formalaus mąstymo stadijoje. Taigi, anot jo, vaiko mąstymas ir vystosi link šitos stadijos.

Kol vaikas pasiekia formalaus mąstymo stadiją jis turi pereiti dar tris stadijas: sensomotorinę, priešoperacinę, konkrečių operacijų. Sensomotorinėje stadijoje (nuo gimimo iki 2 metų) vaikas pardeda įsisąmoninti, kad objektai egzistuoja, nors jų ir negali matyti. Priešoperacinėje stadijoje (2-6m.) vaikas pasauliui pažinti pradeda naudoti simbolinį mąstymą. Mąstymas tampa egocentriškas. Pasiekęs konkrečių operacijų stadiją vaikas (7-11m.) supranta ir taiko logines operacijas ir principus savo patirčiai ar suvokimui paaiškinti. Nuo 12 metų paauglys ar suaugęs žmogus turėtų mąstyti abstrakčiomis ir hipotetinėmis sąvokomis, taip pasiekiama formalių operacijų stadija (Žukauskienė, 1996).

Tyrimo tikslas naudojant „Ketvirtas nereikalingas“ metodiką nustatyti vaikų mąstymo vystymosi dėsningumus ir išsiaiškinti ar vaikai jau sugeba diferencijuoti bendrus ir esminius daiktų požymius ir tuo remiantis klasifikuoti.

Tyrimo uždaviniai:

1. Palyginti šešiamečių ir aštuonmečių sugebėjimą klasifikuoti daiktus.

2. Nustatyti ar vaikai sugeba išskirti bendrus ir esminius daiktų požymius, ir tuo remiantis ar sugeba juos suklasifikuoti.

3. Išsiaiškinti kaip vaikai argumentuoja savo pasirinkimą.

1. Metodika

1.1 Tiriamieji. Tyrime dalyvavo dvylika ????? pagr. mokyklos mokinių: šeši paruošiamosios klasės mokiniai, kurių amžiaus vidurkis – 5,7 metai ir šeši tos pačios mokyklos antros klasės mokiniai, kurių amžiaus vidurkis yra 7,8 metai.

1.2 Tyrimo metodika. Tyrime buvo naudota „Ketvirtas nereikalingas“ metodika. Metodiką sudaro aštuoni užduočių variantai. Kiekviename užduočių variante yra po keturis paveikslėlius, trys iš jų yra kokiu tai bruožu susiję tarpusavyje, o vienas paveikslėlis šiai grupei nepriklauso. Ši metodika naudojama tirti vaikų sugebėjimą diferencijuoti bendrus ir esminius daiktų požymius, ir tuo pagrindu atlikti klasifikacijos veiksmus.

1.3 Tyrimo procedūra. Kiekvienam tiriamajam rodomas paveikslėlis, kuriame nupiešti keturi daiktai (2 priedas). Vaiko klausiama: „Kurį iš čia nupieštų keturių daiktų tu išbrauktum kaip netinkantį prie trijų likusių? Paaiškink kodėl?“ Kiekvienam tiriamajam pateikiama po aštuonis užduočių variantus.

Eksperimentatorius protokole (1. priedas) fiksuoja vaiko nurodytą daiktą ir žodinį paaiškinimą.

Toliau skaičiuojami turimi duomenys, o gauti rezultatai pateikiami lentelėse.



2. Rezultatai ir jų aptarimas

Pirmiausia palyginsime abiejų tiriamųjų grupių rezultatus. Taigi pirmoje lentelėje pateikiami kaip vaikai pirmoje ir antroje grupėse susidorojo su pateikta užduotimi. Lentelėje pateikta kiek tiriamųjų abiejose grupėse teisingai ir neteisingai išsprendė užduotis.

Užduotys Teisingai (I grupė) Teisingai (II grupė) Neteisingai (I grupė) Neteisingai (II grupė)

1. 5 5 1 1

2. 5 5 1 1

3. 4 6 2 0

4. 5 6 1 0

5. 6 6 0 0

6. 5 5 1 1

7. 4 4 2 2

8. 4 6 2 0

1 lentelė. Tiriamųjų teisingai ir neteisingai išspręstų užduočių lyginamoji lentelė.

Šioje lentelėje pateikti duomenys parodo, kad abiejų grupių tiriamieji, tiek šešiamečiai, tiek aštuonmečiai, gerai išsprendė visas pateiktas užduotis. Visi darė labai mažai klaidų. Tik gal truputėlį sunkiau sekėsi šešiamečių grupei išskirti nereikalingą objektą iš keturių pateiktų daiktų. Abiejose grupėse nebuvo padaryta daugiau nei po dvi klaidas sprendžiant kiekvieną užduotį. Tiek visi šešiamečiai, tiek aštuonmečiai teisingai išskyrė penktos užduoties
nepriklausantį grupei daiktą. Vienodas skaičius tiriamųjų (po du) kiekvienoje grupėje sukliuvo spręsdami septintą užduotį. Šitie tiriamieji išskyrė tai šalmą, tai teisėjo kepurę kaip netinkamus grupei, teigdami, kad čia ne kepurės. Tikriausiai juos suklaidino, tai, kad vaikai savo aplinkoje dažnai arba visai nenaudoja šių dviejų daiktų.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 796 žodžiai iš 1398 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.