Kalbos vaizdinės raiškos priemonės:
Žoždiai, kurie skirtingai skamba, bet reiškia tą patį vadinami sinonimais.
Antonimai – tai priešingos reikšmės žodžiai.
Epitetas – tai meninis pažyminys, kuris pabrėžia esminį daikto ar reiškinio bruožą. Tokie epitetai, kurie pridedami prie tų pačių žodžių, vadinami nuolatiniais (močiutė sengalvėlė).
Vieno daikto ar reiškinio sugretinimas su kitu daiktu – palyginimas.
Metafora – perkletinės prasmės žodžiai ar posakiai, kurių vaizdai paremti daiktų ar reiškinių panašumu.
Tokia metafora, kai negyviems daiktams suteikiamos gyvų būtybių ypatybės – personifikacija.
Tokia išplėsta metafora, kai kūrinyje vaizduojamos būtybės, daiktai visada reiškia kitus asmenis, daiktus – alegorija.
Daikto ar reiškinio pakeitimas poetinėje kalboje kitu pavadinimu yra metonimija (aš išgėriau dvi stiklines).
Metonimijos rūšys, kai vienaskaita vartojama vietoj daugiskaitos ir atvirkščiai – sinekdocha.
Tikrinio vardo vartojimas bendrine prasme ir atvirkščiai – antonomazija.
Tropas – posakis, pavartotas perkeltine prasme.
Tropas, kai daiktas, veiksmas ar reiškinys meniškai padidinamas, yra hiperbolė. Ji sustiprina vaizduojamo reiškinio įspūdį.
Kartais žodis ar posakis minimą reiškinį ne padidina, o sumažina. Tai – litotė.
Ironija – toks tropas, kai žodis pavartotas visai jam priešinga prasme.
Sarkazmas – aštri, kandi pajuoka, pagrįsta kalbančiojo pranašumu prieš tą, apie kurį jis kalba arba į kurį jis kreipiasi.
Groteskas – tam tikras meninio vaizdavimo būdas mene ir literatūroje, kai žmogus arba jo gyvenimas piešiamas, tyčia perdedant arba sumenkinant, kai tikrovė persipina su fantastika, kraupūs dalykai su juokingais.
Poetinė sintaksė:
Kai rašytojas nori atkreipti skaitytojo dėmesę į kurį nors reiškinį, vartoja retorinį klausimą.
Toks poetinės kalbos posakis, kuriuo kreipiamasi į įsivaizduotiną klausytoją,yra retorinis kreipinys.
Tokį pat poveikį, kaip retoriniai klausimai, atlieka ir retoriniai kreipiniai bei sušukimai.
Paralelizmas – dviejų reiškinių gretinimas, kurį sudaro simetriškai išdėstytos tokios pat arba artimos gramatinės konstrukcijos.
Antitezė – paralelizmo atvejis, kai gretinamieji nariai turi priešingą reikšmę.
Inversija – įprastinės žodžių tavrkos keitimas sakinyje, siekiant stilistiškai išskirti kurią nors jo dalį.