Valdymo apskaita
5 (100%) 1 vote

Valdymo apskaita

Gamybinių įmonių apskaitos ypatybes.

Gamybinėse įmonėse iš esmes pagal išlaidu apskaita ir savikainos skaičiavimo metodika galima išskirti kelias pagrindines kreiptis: 1) įmonės kuriu veikla gali būti traktuojama kaip gamybinė(elektrinės šiluminių tinklai vandentiekis ir kanalizacijas, dujų ir t.t.) kuriu gamyba realizuoja savo produkciją nepajamuojant jas į sandelį ir neturint atliekų bei nebaigtos gamybos.(įmonės savo apskaita gali organizuoti taip, kad galėtu įvykdyti juridiniu asm. pelno mokesčio įst. Reikalavimus-visus gamybos ir cirkuliavimo kaštus bei įm.sąnaudas tenkančias realizuoti produkcijos apskaityti pagal elementus – materialines is joms priligintas sąnaudas, kai yra sąnaudas darbo apmokėjimui soc. Draudimo sąnaudas ir t.t.)2) įmonės kurios gamina konkrečia daiktinę produkciją ja pajamuojant į sandelius susidaro atliekos bei lieka neužbaigtos gamybos ciklas- nebaigta gamybą.(įm. Savikainos skaičiavimas yra susietas su im., kurios gamina konkrečia daiktine produkcija,ja sandėliuoja, vėliau realizuoja. Kiekvieno atask. Laikotarpio metu lieka nerealizuoti likučiai gamybos procese lieka nebaigta gamyba, susidaro atliekos at atsiranda šalutinė produkcija ir t.t.)

Kokiai išlaidų bazei skirstyti netiesiogines išlaidos: ar visom netiesioginėms išlaidoms, ar mat.sąnaudoms, ar darbo apmokėjimui ir t.t.?

Čia svarbu laikyti pastovumo principo t.y. pasirinkta kalkuliavimo metodą, laikyti ilgą laiką.

Tiesioginių gamybos sąn.apskaita rekomenduojamas tiesioginių gamybos sąn.žurnalas.Kiekviename žurnalo psl.skiriamas tiesioginiams gamybos išlaidoms susijusioms su konkrečiu gaminių apskaityti. Šiame žurnale sukaupiama informacija apie visas atask. Laikotarpio metu patirtas netiesiogines gamybos išlaidos, jos nekaupiamos pagal gaminius. Išlaidu fiksavimu skiriama žurnale 1 eilutė.

Kaštų identifikavimas(susidarymas)

Siuvimo im.”lelija” isigijo 600m audinio “alma”kuria 30lt/m.Buh. apskaitoje užfiksuojamas žaliavų, atsargų padidėjimas 18000lt. Per mėnesį priskaičiuotas 16000lt.DU siuvimo cecho darbuotojams,t.y. užfiksuojamas buh.apskaitoje trumpalaikių įsipareigojimų sąsk. Ataskaitinių mėnesį siuvimo cechą einamoji įrengimų remontą už 1000lt atliko.Per mėnesį siuvimo įm. Už patalpų priežiūra sumokėjo įmonės”Švara”3000lt.Visas šios išlaidos yra laikomos susidariusiais kastais t.y.38000lt.Kaštų paskirstymas arba tiesioginių išlaidų sudariusiu pačiame kaštų objektą nustatymas.

Kaštų paskirstymas.

Remonto padalinys – yra gamyba aptarnaujantis padalinys kurio kaštai 1000lt paskirstomi pagrindiniam gamybiniam centrui, siuvimo padaliniui.

Pelno ataskaita dalinės savikainos atveju.

Daliniai gamybos kaštai: tiesioginės medž, tiesioginis darbas, kintamieji pridėtiniai kaštai

Pastovieji kaštai: gamybiniai pridėtiniai kaštai, pardavimų k, administravimo k.

Produkcijos savikaina=daliniai gamybos kaštai-atsargos

Ribinės pajamos=pardavimo pajamos-parduotos produkcijos savikaina-kintamieji pardavimų kaštai

Veiklos pelnas=ribinės pajamos-pastovieji kaštai

Dalinės savikainos būdu sudarytoje ataskaitoje aiškiai išskiriami pastovieji kaštai. Nuo jų priklausys veiklos pelno suma, todėl įmonei yra svarbu juos valdyti.

Absorcinės produkcijos savikainos skaičiavimo sistemos apibūdinimas ir taikymas

Pridėtinių kaštų sankaupos absorvuojamos pagrindinių padalinių išeigai: produktams ar paslaugoms.

Pridėtinių kaštų absorvavimo nuoseklumas: 1.pagr centruose nustatomas sukurtų produktų išeigos kiekis kaštų apskaitai tinkamais vienetais 2.parenkama pagr centro pridėtinių kaštų sankauposabsorvavimo bazė bei nustatoma absorvavimo bazės apimtis, sunaudota periodo išeigai pagaminti. 3.apskaičiuojama pridėt kaštų absorvavimo norma pagr centre. Pridėtinių kaštų absorvavimo norma – nustatyta pridet kaštų suma, kuri t.b. absorvuota produktui su lig kiekvienu jam priklausančių absorvavimo bazės vienetu. Absorvavimo norma= pridėt kaštų sankaupos suma / absorvavimo bazės apimtis=An=PKS/AB. 4.nustatoma kiekvieno produkto absorvavimo bazės apimtis 5.padauginius produkto išeigai reikalingos absorvavimo bazės apimtį iš absorvavimo normos, apskaičiuojami bendrieji kaštai absorvuoti fizinių produktų išeigai, kiekvienai produktų rūšiai 6.nustatomi absorvuoti produkto vieneto pridėtiniai kaštai (savikainos dalis).

Bendrieji absorvuoti produkto pridėtiniai kaštai leidžia įvertinti produktų partijos kaštus, kurie susidės iš tiesioginių ir pridėtinių kaštų. Visi gam. kaštai padengiami pardavus visą užsakymo partiją.

Vienetiniai pridėtiniai vieneto kaštai svarbūs tuomet, kai: 1.apskaičiuojama pilnoji produkto savikaina 2.produktų atsargos parduodamos ne pagal išankstinius gamybos užsakymus, bet iš sandėlio atsargų komplektuojant pardavimų užsakymus.

Savikainos kalkuliacija- produkto kaštų nustatymas

Nustatyti produktų bendrieji kaštai (savikaina) būtini ne tik vadybos sprendimams, bet ir fin apskaitai.

Faktiškų gamybos kaštų apskaitos variantas.

Gamybos kaštų apskaitos 7 etapai:

1. identifikuojami gamybos kaštų apskaitos objektų užsakymai

2. nustatomi tiesioginiai užsakymo kaštai. Jų yra 2 tiesioginių kaštų rūšių:

a) tiesioginiai sunaudotos medžiagų gamybos kaštai.

b) tiesioginiai atlikto darbo kaštai. Tiesioginiai sunaudotų medžiagų kaštai
apskaičiuojami kiekvienos medžiagos sunaudotos užsakymui padauginant kiekį. Tiesioginiai atlikto darbo kaštai apskaičiuojami padauginant kiekvieno darbininko kuris vykdo užsakymą faktiškai dirbtų val. Skaičių iš to darbininko vykdžiusio užsakymą atlikto darbo kaštai.

3. pasirenkama visų faktiškų netiesioginiu gamybos kaštai paskyrimo užsakymo bazei. Nors vykdant kiekvieną užsakymą netiesiogiai(aptarnavimo)kaštai tiesioginiu būdu juos priskirti užsakymui. Nevieno(arba neverta ekonominiu požiūriu) jei vienu metu vykdomi keli skirtingi užsakymai, todėl apskaitoms netiesioginiai kaštai yra paskirstomi visiems uždirbtiems užsakymams pagal subjektyviai pasirinktos jų paskirstymo bazės.

4. Susumuojami apskaitos laikotarpio netiesioginiai gamybos kaštai, jei įmonė pasirenka vieną netiesioginiu gamybos kaštu paskirstymo variantą, tai netiesioginiai gamybos kaštai apskaityti skiriama 1 sąskaita.

5. apskaičiuojama netiesioginiu gamybos kaštų suma tenkanti ne kiekvienam paskirstymo bazės vnt. tai netiesioginiai gamybos kaštų paskirstymo būdas. Faktiškai netiesioginiai gamybos kaštų paskirstymo rodikliai apskaičiuojami taip: faktiški netiesioginiai gamybos kaštai suma dalinama iš bendro tiesioginio darbo valandų skaičiaus

6. apskaičiuojama kiekvienam užsakymui priskirti netiesioginiu gamybos kaštų suma vykdant kiekviena užsakymą tiesioginio darbo val skaičius dauginamas iš netiesioginiu gamybos kaštų paskirstymo rodiklius

7. apskaičiuojama kiekvieno užsakymo gamybos kaštų suma.

Prekybos įmonių apskaitos ypatybės

Prekybos įmonių parduotų prekių savikainą sudaro prekių parduotų per ataskaitinį laikotarpį(taippat perparduoto nekilnojamojo turo), įsigijimo išlaidos įskaitant jų atsigabenimo išlaidas.Visas tas išlaidas,leidžiama įskaitytyti į to laikotarpio parduotų prekių savikainą nepriklausomai nuo to ar buvo parduotos atgabenamos prekės ar ne, be to reikia sumokėti darbo užmokestį pardavėjui, taippat palūkanas už banko paskolas.Kiekviena prekybos įmonė dar turi nuomotis ar įsigyti patalpas,kartais brangius prekybos įrenginius,apdrausti savo prekes,tirinėti paklausą rinkoje,organizuoti savo prekių reklamą,kitas f-jas.

Pagamintų produktų savikainos dydis turi įtakos įmonės turto (atsargų) vertei, o produktų (parduotų) savikaina lemia įmonės veiklos rezultatus, pelno ar nuostolio dydį ir atsargų verte ir parduotų produktų savikaina atsispndi fin. atskaitomybės ataskaitose, kol produktai gaminami, jų savikaina kaupiama nebaigtos gamybos sąskaitose. O pagamintos produkcijos kaštai kaupiami pagamintos produkcijos atsargų sąskaitose.

Produkto kaštai arba jo savikaina yra įvertinama priskiriant jam tiesioginius (pirminius) kaštus ir pridedant dalį pridėtinių išlaidų.

Kokią dalį pridėt. išlaidų turi absorbuoti produktas, o kokia dalis turėtų likti neabsorbuota, t.y. nurašyta iš karto į veiklos sąnaudas. Egzistuoja keletas absorbavimo būdų:

1) super tiesioginis kaštų vertinimas kuomet produkto savikaina vertinama tik pagal medžiagų vertę neabsorbuoja jokių pridėtinių išlaidų, tinka tais atvejais kai gaminama vienarūšė produkcija;

2) kaštai ne tik tiesioginiai bei pridėtiniai gamybiniai, bet ir negamybiniai.

Tradiciniai produkto kašto vertinimo būdai:

1) pilnoji savikaina- toks produktų kaštų vertinimo būdas kai į produktą absorbuojami visi gamybiniai kaštai: tiesioginiai ir netiesioginiai. Pilnoje savikainoje visos gamybinės pridėtinės išlaidos yra paskirstomos visiems gaminiams, t.y. įtraukiamos į atsargų savikainos vertę, todėl fin. atskaitomybėje vertinant veiklos pelną kaip sąnaudas, pripažįstamos tik tuomet kai atsargos – produktai yra parduodami.Tai nemažas trūkumas, nes šitaip kaštų susidarymo ir jų padengimo ciklai sunkiau derinami ir netiksliai atspindi įmonės pelną.

2) dalinė savikaina- tai toks produktų kaštų savikainos nustatymo būdas, kai į produkto kaštus įtraukiami tik kintamieji kaštai – tiek gamybiniai (pirmiausiai ir pridėtiniai) tiek negamybiniai. Dalinės savikainos apskaičiavimas remiasi kaštų skirstymu į kintamuosius ir pastoviuosius. Pridėtinių pastoviųjų kaštų dalis nėra įtraukiama į gaminio savikainą.

Tokių kaštų pvz.:

1. gamybos administravimo išlaidos;

2. gamybinių patalpų nuomos išlaidos;

3. išlaidos aptarnaujančių padalinių paslaugoms, kurių neįmanoma teisingai priskirti kuriam nors gaminiui. Pvz.: remonto padalinio išlaidos, kurios patvirtintos, taisant gamybinius įrenginius.

Dalinė savikaina skiriasi nuo pilnosios ne tik išlaidų struktūra, bet ir jų pripažinimo pelno apskaitoje tvarka. Dalinėje savikainoje atskiriamos pastoviosios gamybos pridėtinės išlaidos kadangi jos pripažįstamos kaip sąnaudos tuoj pat jas užfiksavus buhalterinėje apskaitoje. Toks savikainos skaičiavimo būdas apsaugo produkto vieneto kaštus nuo didelių svyravimų, kurie atsiranda būtent dėl pastovių gamybinių pridėtinių išlaidų susidarymo netolygumo.

Užsakyminė kaštų apskaitos sistema – ši sistema naudojama tose organizacijose kur produkcija gaminama atskirais vnt., nedidelėmis partijomis ar atskiriems užsakymams, projektams, paslaugoms.dažnai tokia kaštų apskaitos sistema taikoma statybos, mašinų, baldų gamybos projektavimo, paslaugų organizacijose. Svarbiausi šios sistemos ypatumai yra šie:1. išlaidos
tam tikram produktų kiekiui (paprastai nedideliam);2 gaminamų produktų kiekis yra tas pats per visą gamybos eigą ir nesunkiai nustatomas kiekv. operacijoje; 3. kiekv. produktui vedama atskira tįiesioginių kaštų apskaita (tiesioginių medžiagų ir tiesioginio darbo);4. pridėtiniai kaštai absorbuojami produktų partijai ar atskiram produktui proporcingai jo tiesiog. darbo sąnaudoms;5. visi tokiu būdu apskaičiuoti kaštai produktų partijai sumuojami;6. vieno to partijos produkto vieneto savikaina nustatoma padalinus kiekv. išlaidų dalį iš pagamintų produktų skaičiaus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1598 žodžiai iš 5078 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.