Valdymo apskaita
5 (100%) 1 vote

Valdymo apskaita



VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

BUHALTERINĖS APSKAITOS KATEDRA

MARYTĖ VIERAITIENĖ

VALDYMO APSKAITA

I DALIS

PASKAITŲ KONSPEKTAS

VILNIUS 2002

TURINYS

Pratarmė………………………………………………………………………………….. 3

VALDYMO APSKAITOS ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS……………………… 4

Įmonės valdymo sistema…………………………………………………………………. 4

Valdymo apskaitos apibrėžimas, paskirtis ir vidinė struktūra………………………… 7

Lyginamoji valdymo ir finansinės apskaitos charakteristika………………………….. 8

Valdymo apskaitos informacijai keliami reikalavimai. Informacijos vertingumas,

interpretavimas…………………………………………………………………………… 14

Valdymo apskaitos objektų tyrimo būdas…………………………………………….… 15

Valdymo apskaitos reglamentavimas ir politika. Valdymo apskaitos sistemos…….… 16

IŠLAIDOS, JŲ KLASIFIKAVIMAS IR ELGESYS…………………………………… 20

Išlaidų samprata ir klasifikavimas…………………………………………………….… 20

Produkto ir laikotarpio išlaidos. Gamybos išlaidų elementai………………………….. 24

Pagamintos ir parduotos produkcijos savikainos apskaičiavimas…………………….. 25

Išlaidų elgesys. Pastovios ir kintamos išlaidos………………………………………….. 28

Reikšmingumo sritis……………………………………………………………………… 32

Atsakomybės centrai……………………………………………………………………… 33

IŠLAIDŲ – APIMTIES – PELNO ANALIZĖ………………………………………….. 37

Išlaidų – apimties – pelno analizės reikšmė ir tikslai………………………………….. 37

Lūžio taškas. Lūžio taško apskaičiavimas lyginamuoju, dalinio pelno ir grafiniu

metodais…………………………………………………………………………………… 37

Dalinio pelno ir bendrojo pelno palyginimas. Dalinio pelno rodikliai………………… 43

Dalinio pelno rodiklio naudojimas, priimant valdymo sprendimus……………………45

Pelno – apimties grafikas…………………………………………………………………. 48

Išlaidų – apimties – pelno analizės sąlygos (prielaidos)………………………………… 50

Išlaidų – apimties – pelno ryšiai, jautrumo analizė. Saugumo riba…………………….51

Natūriniai ir vertiniai duomenys išlaidų – apimties – pelno analizėje………………… 54

BIUDŽETAI IR STANDARTAI APSKAITOS IR VALDYMO PROCESUOSE…….57

Biudžetų esmė ir vaidmuo įmonių valdyme………………………………………………57

Biudžetų rengimas…………………………………………………………………………58

Biudžetų rūšys………………………………………………………………………………59

Įmonės pagrindinis biudžetas ir jo struktūra…………………………………………… 60

Biudžeto įvykdymo analizė ir kontrolė……………………………………………………67

Standartai. Standartų ir biudžetų skirtumai…………………………………………….69

LITERATŪRA……………………………………………………………………………. 73

PRATARMĖ

Valdymo apskaitos modulio studijoms dar stokojama specialios literatūros. Šio studijų modulio konspektas parengtas pagal Buhalterinės apskaitos katedroje suderintą programą. Jis skirtas neakivaizdinių studijų studentams, tačiau juo gali naudotis ir dieninių studijų studentai.

Konspekte medžiaga pateikta glaustai, naudojant įvairią literatūrą. Kartu pateikiama savarankiškoms studijoms rekomenduojamos literatūros sąrašas, kartojimo klausimai bei užduotys. Studentai turi galimybę savarankiškai išsamiau studijuoti kiekvieną programos temą. Praktinis pateiktos medžiagos taikymas paliekamas praktiniams darbams.

Tikimės, kad ši mokomoji medžiaga padės studentams įsisavinti Valdymo apskaitos studijų modulį.

1. VALDYMO APSKAITOS ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS

1.1. Įmonės valdymo sistema

1.1.1. Valdymo funkcijos

Valdymas – tai tikslingos veiklos procesas, kurio metu nustatomos užduotys, gaunama informacija apie jų vykdymą ir duodamos naujos komandos. Valdymo sistemoje visuomet yra valdomasis objektas (ką valdome) ir valdantysis subjektas (kas valdo), t.y. vienas ar grupė valdytojų. Tam, kad būtų galima ką nors sąmoningai valdyti, būtinai reikalinga grįžtamojo ryšio informacija, kuri nusakytų valdomojo objekto būklę kiekvienu laiko momentu. Ypač svarbią funkciją, formuojant grįžtamąjį ryšį valdymo sistemose, atlieka valdymo apskaita. Būtent valdymo apskaitos darbuotojai informuoja vadybininkus apie tai, kaip pasikeičia valdomojo objekto būklė po to, kai buvo įgyvendintas vienas ar kitas jų sprendimas.

Valdymo procesą atspindi jo funkcijos. Skiriamos keturios pagrindinės valdymo funkcijos:

Ų Planavimas – tai veiklos tikslo ir ateities krypčių nustatymas bei veiksmų jiems pasiekti
apibrėžimas, numatant jų seką ir derinimą;

Ų Organizavimas – procesas, kurio metu parengiami, sutelkiami visi ištekliai (žmonės, medžiagos, įrengimai, lėšos, informacija), reikalingi numatytiems tikslams pasiekti, o taip pat sudaromos atitinkamos struktūros, nustatomos teisės, pareigos, t.y. kas ir ką turi padaryti;

Ų Vadovavimas – verslo dalyvių motyvacija, t.y. veiklos skatinimo užtikrinimas;

Ų Kontrolė – nukrypimų nuo veiklos plano nustatymas.

Iš 1.1 pav. matome, kad išvardintos valdymo funkcijos realizuoja uždarą, t.y. baigtą valdymo proceso ciklą.

Šių keturių funkcijų visiškai užtenka, kad įmonės veikla būtų sėkminga. Kontrolės funkcija gali būti realizuojama pirmiausia vykdant finansinę ir valdymo apskaitą, analizuojant užregistruotus duomenis, atliekant įvairius patikrinimus. 1.1 pav. matome dar vieną valdymo funkciją – koordinavimą. Ši funkcija pasireiškia ne visuomet ir skirtingose valdymo proceso stadijose. Kai kontrolės stadijoje nustatomas nukrypimas nuo plano, suprantama, šį nukrypimą būtina koreguoti arba tenka keisti veiklos planus. Tačiau nustačius kokį nors nukrypimą nuo plano, dažniausiai nebūtina pertvarkyti visos įmonės veiklos, kartojant visą valdymo ciklą, pradedant planavimu. Dažnai užtenka duoti tam tikrus nurodymus atitinkamiems darbuotojams ar motyvuoti jų veiklos pasikeitimus. Tam ir reikalingi įmonėje ir jos padaliniuose dirbantys vadybininkai. Šiai vadybininkų veiklai reikalingi kokybiški valdymo apskaitos duomenys.

Praktiškai valdymo funkcijos realizuojamos per tam tikras organizacines struktūras. Valdymo struktūra – tai valdymo darbus atliekančių padalinių skaičius, jų dydis ir specializacijos forma, jų tarpusavio ryšiai, atliekamų funkcijų pobūdis ir kt. Tačiau jei pati valdymo organizacinė struktūra bus neracionali, pateikiama informacija gali tapti beverte ar tiesiog informaciniu triukšmu, ne padedančiu priimti valdymo sprendimus, bet netgi apsunkinančiu valdymo procesą.

1.1.2. Valdymo personalas

Valdymo struktūros padaliniuose valdymo funkcijas, darbus ir procesus atlieka darbuotojai, kuriuos galima klasifikuoti pagal įvairius požymius. Vadybos moksle plačiausiai paplitusi valdymo personalo klasifikacija pagal šių darbuotojų veiklos specifiką valdymo sprendimo parengimo, priėmimo ir realizavimo procese. Pagal šį požymį išskiriami:

1. Vadovai – priima įvairius sprendimus, koordinuoja jiems pavaldžių padalinių darbą, parenka ir paskiria darbuotojus. Visos įmonės ir jos padalinių veiklos rezultatai labai priklauso nuo vadovų.

2. Specialistai – organizuoja ir reguliuoja darbą, rengia naujų produkcijos rūšių gamybą, parenka gamybos organizavimo formas ir kt. Jų pareiga – parengti vadovams geriausius problemų (užduočių) sprendimo variantus. Tai – inžinieriai, konstruktoriai, technologai, ekonomistai, dizaineriai ir kt.

3. Kiti tarnautojai, techniniai vykdytojai. Tai – siauros specializacijos darbuotojai, aptarnaujantys vadovų ir specialistų veiklą (braižytojai, agentai, dispečeriai, sekretorės, stenografistės, redaktoriai ir kt.).

1.1.3. Valdymo sprendimų priėmimas

Įmonės valdymo sprendimai būna susiję su verslo srities pasirinkimu, produkto pagaminimu ir pardavimu, verslo funkcionavimo užtikrinimu ir pan. Bet kuris pasirinkimas susijęs su laiko, energijos, pinigų ir kitų išteklių, kuriuos įmonė privalo atiduoti pasirinkdama vieną kurią nors alternatyvą, apribojimais. Sprendimams priimti nėra visuotinai pripažintų taisyklių. Suprantama, kad pirmiausia reikėtų nustatyti ir įvertinti naudą ir išlaidas. Tai gana sudėtingas dalykas. Įmonėje priimamiems sprendimams įtaką daro verslo aplinka, vartotojų norai ir galimybės bei pačios įmonės tikslai ir galimybės.

Dažniausiai sprendimų priėmimo procesas skirstomas į penkis etapus:

Ų Sprendimo tikslas. Nežinant aiškaus sprendimo tikslo, sprendimo priėmimas neturi prasmės.

Ų Problemos formulavimas. Tai pats sudėtingiausias sprendimo priėmimo proceso etapas. Čia svarbiausia suprasti, kokios problemos (kliūtys) iškyla siekiant užsibrėžto tikslo.

Ų Galimų sprendimų parinkimas. Kai suformuluota problema, tada reikia numatyti galimus jos įveikimo būdus (sprendimus). Jų gali būti labai daug.

Ų Geriausio sprendimo parinkimas. Reikia įvertinti kiekvieną iš galimų sprendimų ir pasirinkti geriausią.

Ų Sprendimo aprūpinimas ištekliais. Net geriausias sprendimas neduos efekto, jeigu jis nesusietas su reikiamų materialinių, finansinių bei žmogiškųjų išteklių numatymu. Reikia apskaičiuoti, kiek ir kada prireiks piniginių lėšų, materialinių išteklių problemai spręsti, iš kur bus imamos finansinės lėšos, kokios kvalifikacijos darbuotojai yra reikalingi tikslui pasiekti.

Kartais priimti teisingą sprendimą būna nelengva ir dėl to, kad žmonių nuomonės tuo pačiu klausimu gali būti skirtingos. Todėl, norint priimti teisingą sprendimą, reikia konkretų reiškinį, procesą ar operaciją suprasti, ištirti, turėti kuo daugiau objektyvios informacijos. Tokią informaciją teikia valdymo apskaita, todėl ji dar vadinama sprendimų priėmimo sistema. Valdymo apskaita suteikia informaciją, padedančią priimti dabarties ir ateities sprendimus. Sprendimai gali būti:

1. Strateginiai – nustato visos įmonės struktūrą, jos ryšius su aplinka,
politiką ir veikimo būdus. Strateginiai sprendimai paprastai būna ilgalaikiai, juos priima aukščiausio valdymo lygio darbuotojai. Šių sprendimų tikslas – numatyti ateities sąlygas ir aplinką, kurioje vyks įmonės veikla.

2. Administraciniai – susiję su išteklių gavimu ir jų panaudojimu, siekiant įmonės tikslų. Juos priima aukščiausio ir vidutinio valdymo lygio darbuotojai. Jie priimami vidutiniam laikotarpiui ir kai kurie būna pasikartojančio pobūdžio, pvz., kasmetinių biudžetų sudarymas.

3. Operatyvinės veiklos – susiję su kasdieninių reikalų svarstymu, juos priima žemiausio valdymo lygio darbuotojai. Daugelis operatyvinės veiklos sprendimų pasikartoja.

Strateginiai sprendimai dažnai turi įtakos administraciniams, o šie – operatyvinės veiklos sprendimams. Valdymo apskaitos informacija yra daugiau pritaikyta operatyvinės veiklos ir administraciniams, t.y. trumpalaikiams ir vidutinės trukmės sprendimams priimti.

Dažniausiai visi valdymo sprendimai susiję su ateities rezultatais, todėl turi netikrumo aspektą. Todėl, priimant sprendimus, reikia kruopščiai išanalizuoti visus alternatyvinius variantus, apskaičiuoti jų galimas išlaidas. Nors sprendimai susiję su ateitimi, tačiau daromi įvertinus praėjusius įvykius. Todėl kiekvienas sprendimas turi remtis tikra, objektyvia apskaitos informacija.

1.2. Valdymo apskaitos apibrėžimas, paskirtis ir vidinė struktūra

Rinkos ekonomikos pranašumas yra jos ūkinių subjektų mobilumas, t.y. sugebėjimas greitai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Apskaitos tikslas – suteikti informaciją apie įmonėje vykstančius procesus, sukuriant tam tikrą modelį, padedantį geriau pažinti vykstančius pokyčius ir jų priežastis. Finansinė apskaita iš esmės yra skirta tik įmonės savininkų, jos kreditorių ir valstybės interesams tenkinti. Jos teikiamos informacijos visiškai neužtenka įmonės vadovams. Be to, finansinė atskaitomybė rengiama taip, kad nebūtų atskleistos įmonės komercinės paslaptys. Vadovai, naudodamiesi vien tik finansinės apskaitos pateikiamais duomenimis, negali sėkmingai valdyti verslo. Finansinė apskaita negali atsakyti į daugelį svarbių valdymui klausimų – ši apskaita paprasčiausiai ne tam skirta. Ji atspindi tai, kas jau yra įvykę, tačiau nepadeda numatyti, kas bus ateityje ir kokiomis priemonėmis geriausiai pakreipti įmonės veiklą norima kryptimi. Todėl ir atsirado valdymo apskaitos poreikis, nes ši apskaita leidžia valdyti įmonę specialiai vadybos tikslams parengta informacija.

Tinkamai įdiegta valdymo apskaita yra svarbi valdymo sprendimų priėmimo priemonė. Valdymo apskaitos teikiami duomenys leidžia pamatyti tikrąją įmonės padėtį, įvertinti atskirų jos padalinių veiklos efektyvumą, formuoti informaciją apie produktų savikainą, padeda nustatyti, ar pasiteisina jos veikloje daromos išlaidos ir kaip jas būtų galima sumažinti, ar naudinga gaminti vieną ar kitą produktą, kuri iš įmonės vykdomų veiklų yra pelninga, kokių produktų gamybą tikslinga plėsti, kokias kainas nustatyti gaminamiems produktams, kaip optimizuoti jų gamybos ir pardavimo išlaidas. Be šios informacijos sunku tikėtis bent kiek sėkmingesnio įmonės valdymo bei veiklos planavimo.

Seniai žinoma, kad įmonės sėkmė daugiausia priklauso nuo joje dirbančių žmonių. Kai negalima įvertinti vieno ar kito padalinio indėlio į bendrus visos įmonės veiklos rezultatus, negalima normaliai valdyti tokių padalinių, nes jų darbuotojai nemato savo darbo galutinio rezultato, nėra tinkamai skatinami. Valdymo apskaita gali išmatuoti darbuotojų teikiamą naudą įmonei.

Daugelis JAV, Anglijos ir kitų šalių profesinių apskaitos organizacijų (institutų, asociacijų, sąjungų) bei mokslininkų jau seniai bandė atsakyti į klausimą „kas yra valdymo apskaita?“ (apibrėžti valdymo apskaitą).

Vienas iš žymiausių pasaulio apskaitos specialistų prof. R. Kaplan valdymo apskaitą apibūdina kaip sistemą, kuri renka, klasifikuoja, analizuoja ir pateikia informaciją, kad padėtų vadybininkams priimti sprendimus ir kontroliuoti veiklą.

1981 m. Amerikos nacionalinė buhalterių asociacija valdymo apskaitą apibrėžė kaip finansinės informacijos, kurios reikia planavimui, vertinimui ir kontrolei organizacijos viduje, nustatymo, matavimo, analizės, parengimo, interpretavimo ir perdavimo procesą.

Ir kituose valdymo apskaitos apibrėžimuose akcentuojama, kad ji skirta patenkinti įmonės vadovybės informacinius poreikius. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme valdymo apskaita apibrėžta taip: „Valdymo (vidaus) apskaita – informacijos, reikalingos ūkio subjektui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas“ .

Vadinasi, valdymo apskaitos paskirtis – padėti visų valdymo lygių įmonės darbuotojams priimti teisingus sprendimus, kad veikla būtų efektyvi.

Valdymo apskaitos vidinę struktūrą sudaro:

1. Biudžetų parengimas ir jų vykdymo kontrolė.

2. Išlaidų apskaita.

3. Įmonėje naudojamų išlaidų elementų kontrolė.

4. Savikainos kalkuliavimas.

5. Išlaidų – apimties – pelno analizė.

6. Ribotų resursų naudojimo optimizavimas.

7. Padalinių veiklos įvertinimas.

8. Investavimo procesų valdymo apskaita.

1.3. Lyginamoji valdymo ir finansinės apskaitos charakteristika

Svarbiausias skiriamasis finansinės
valdymo apskaitos bruožas yra jų duomenų vartotojai. Iš čia išplaukia daugelis šių apkaitos rūšių skirtumų. Finansinė ir valdymo apkaita lyginama pagal šiuos požymius:

1. Pagrindiniai tikslai

Ų Finansinės apskaitos pagrindinis tikslas – išoriniams bei vidiniams įmonės informacijos vartotojams metinėje ir periodinėje finansinėje atskaitomybėje apibendrintai pateikti informaciją apie įmonės turtą, nuosavybės struktūrą bei įmonės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus.

Ų Valdymo apskaitos pagrindinis tikslas – įmonės administracijai ir vadybininkams nuolat teikti informaciją, kuria vadovaudamiesi jie galėtų planuoti įmonės veiklą, priimti konkrečius valdymo sprendimus ir tikrinti šių sprendimų įgyvendinimą, t.y. kontroliuoti ūkinius procesus. Kuo profesionalesnė vadyba, tuo daugiau ji reikalauja iš apskaitos atitinkamos informacijos apie įmonės veiklą, produktų gamybą, jų pardavimo savikainą, atskirų padalinių bei jų darbuotojų indėlį į visą įmonės veiklą.

2. Svarbiausi informacijos vartotojai:

Ų Finansinės apkaitos – esantys ir potencialūs įmonės savininkai, iš dalies įmonės administracija ir vadybininkai, kreditoriai, tiekėjai, pirkėjai, įmonės darbuotojai, kontroliuojančios verslą valdžios institucijos ir kiti išoriniai bei kai kurie vidiniai vartotojai. Tik iš finansinės apskaitos duomenų pagrindu sudarytos finansinės atskaitomybės įmonės savininkai gali sužinoti jos turto dydį ir struktūrą, nuosavybės struktūrą, įmonės įsipareigojimus ir jos veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.

Ų Valdymo apskaitos – įmonių savininkų paskirti priežiūros organai, administracija ir vadybininkai bei tarnautojai, kiek tai būtina jų tiesioginėms pareigoms atlikti. Kiek būtina ir prieinama – finansiniai ir ekonominiai ekspertai ir patarėjai. Išoriniams vartotojams valdymo apskaitos duomenys paprastai nepateikiami.

3. Reglamentavimo laipsnis:

Ų Finansinė apskaita privaloma beveik visoms įmonėms. Valdžia nustato rodiklius, kuriuos ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys privalo viešai skelbti finansinėje atskaitomybėje arba kurie turi būti prieinami savininkams ir įmonės samdomiems darbuotojams bei kitiems interesantams.

Ų Valdymo apskaitos niekas nereglamentuoja nei tarptautiniu, nei nacionaliniu lygiu. Jokie norminiai aktai nereikalauja iš įmonių vesti valdymo apskaitą ir rengti atitinkamą atskaitomybę. Reglamentuoti valdymo apskaitos ir nepavyktų, nes ji priklauso nuo konkrečios įmonės, jos veiklos specifikos, įmonės valdymo organizavimo formos. Be to, ši apskaita yra skirta pačiai įmonei, kad padėtų jai sėkmingai konkuruoti su kitais rinkos dalyviais, todėl tik pati įmonė ir gali nuspręsti, kokia vidinė apskaita jai reikalinga. Vidinės apskaitos vedimo metodiką varžyti gali vien tik apskaitos optimalumo principas bei įmonės vadovų nurodymai, kadangi būtent jie kelia reikalavimus valdymo apskaitai, nurodydami kokios informacijos ir kaip dažnai jiems reikia.

4. Apskaitos duomenų agregavimo laipsnis ir atskaitomybės objektai:

Ų Finansinės apskaitos duomenys paprastai agreguojami įmonės mastu; viešai skelbiamoje atskaitomybėje pateikiami duomenys, apibūdinantys visą įmonę.

Ų Valdymo apskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas įmonės padaliniams, atsakomybės centrams bei produktams.

5. Apskaitomų objektų tyrimo nuoseklumas:

Ų Finansinėje apskaitoje nors ir taikomi periodiniai apskaitos būdai, objektai atspindimi nuosekliai, vadovaujantis įmonės tęsiamos veiklos principu.

Ų Valdymo apskaitoje objektai dažnai tiriami ne nuosekliai, bet pasirinktinai, nustatant tuo metu aktualiausius apskaitos objektus. Valdymo apskaitai paprastai ir nereikia nuoseklaus kokių nors objektų nagrinėjimo, nes jeigu viskas vyksta „pagal planą“ tai vadovui ir nereikia tuo rūpintis, taigi ir nereikia jo apkrauti nereikalinga informacija. Įmonės ar padalinio vadovas į gamybos eigą turėtų įsikišti tik esant kokių nors nukrypimų nuo numatytos veiklos programos, tik tuomet jam ir reikės valdymo apskaitos pagalbos, kad išsiaiškintų, dėl kokių priežasčių buvo nukrypta.

6. Ataskaitų ir pranešimų periodiškumas:

Ų Finansinėje apskaitoje – periodiškai. Būtinai kartą per metus auditoriaus patvirtinta (jeigu reikia) metinė finansinė atskaitomybė, kiekvienam ketvirčiui pasibaigus – sutrumpinta jos forma. Tik pareikalavus specializuotos trumpos ataskaitos gali būti rengiamos ir pateikiamos įmonės administracijai dažniau.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2525 žodžiai iš 8284 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.