Valdymo apskaita
5 (100%) 1 vote

Valdymo apskaita

Valdymo apskaita yra organizacijos vidinės ekonominės ir vadybinės informacijos matavimo, kaupimo, analizės, atskaitomybės ir sklaidos procesas, kurio tikslas – objektyviai ir greitai informuoti vadovus apie buvusią, esamą ar būsimą valdymo objektų būklę.

1.1. Kas yra vertės grandinė

Vertės grandinė yra tokia veikų (darbų, užduočių) seka, kuri sukuria vertingą prekę ar paslaugą. Kiekviena veika turi pridėti vertę, t.y. tokią produkto ar paslaugos savybę, kurią vartotojas vertina ir sutinka už ją mokėti.

1.4. kokios veikos yra vertę kuriančios, o kokios nekuriančios?

Kuriančios – veika, per kurią produktas ar paslauga įgauna savybę, kurią vartotojas pasirengęs nupirkti.

Nekuriančios – darbai, kurių atsisakius, nesumažėtų produkto ar paslaugos vertingumas galutiniam vartotojui. (vartotojui nesvarbu kiek km vežtas audinys, per kiek tarpininkų perparduoda, kiek valandų buvo sugaišta jį audžiant.

1.5. Finansų ir valdymo apskaitos skirtumai

Finansų apskaita Valdymo apskaita

informacijos vartotojai Išoriniai informacijos vartotojai: akcininkai, kreditoriai, mokesčių administratoriai. Vidiniai informacijos vartotojai: darbininkai, vadybininkai, vadovai

Tikslai Informuoti ir atsiskaityti išorinei auditorijai apie visos įmonės rezultatus Informuoti vidinę auditoriją – vadovus ir vadybininkus, priimančius valdymo sprendimus, užtikrinti atskirų veiklos grandžių darbo kontrolę ir suderinamumą.

Laiko perspektyva Istorinis ataskaitų pobūdis (praėjusio ketvirčio, pusmečio ar metų rezultatai); ataskaitos pateikiamos pavėluotai Ataskaitos orientuojamos į ateities rezultatus (veiklos planai bei sprendimų pasekmių prognozės): duomenys atspindi esamą laiko momentą.

Apribojimai Apskaita išoriškai reguliuojama įstatymų, norminių aktų, tarptautinių standartų. Informacija nėra skleidžiama išoriniams vartotojams, todėl nereguliuojama išoriškai.

Informacijos matavimas Tik finansiniai mato vienetai. Finansiniai ir fiziniai mato vienetai, atspindintys gamybos, tiekimo ir pardavimų veiklų, vartotojų ir konkurentų savybes.

Informacijos objektai Apibendrintas objektas – finansiškai savarankiška organizacija ir jos padalinys. Organizacija suskaidoma į daugelį savitų informacijos objektų – padalinių, skyrių, veiklų, produktų, vartotojų grupių ir t.t.

1.6. kuriose valdymo srityse naudojama valdymo apskaitos informacija?

Valdymo apskaitos informaciją naudoja vadovai ir vadybininkai, kurie planuoja ir kontroliuoja kasdieninę organizacijos veiklą, t.y. produktų (paslaugų kūrime), proceso aptarnavime, vartotojų aptarnavime, kainodaroje, veiklos perorganizavime, strateginėje kontrolėje.

1.7. Valdymo apskaitos funkcijos:

Valdymo apskaita kuriama tam, kad atliktų tris tik jai būdingas funkcijas, kurias bendriausiai galima apibūdinti taip: dėmesio atkreipimas, matavimas ir problemų sprendimas.

Tikslų nustatymas←Strategijos formulavimas →vertimas į operatyviuosius planus →planų įgyvendinimas→veiklos matavimas →aplinkos vystymosi prognozės→tikslų nustatymas.

Dėmesio atkreipimas Organizacijos vadovams kasdien reikia informacijos, padedančios jiems aptikti problemas arba sėkmę. Priklausomai nuo vadovo atsakomybės ir lygio bei patikėtos srities, jiems rūpi skirtingi valdymo objektai. Valdymo apskaitos dėmesys, prilausomai nuo vadybininkų poreikio informacijai, gali būti atkreipiamas į skirtingas situacijas: vidines valdymo situacijas bei išorines valdymo situacijas.Vidinės valdymo situacijos Išorinės valdymo situacijos

Valdymo apskaita orientuojasi į istorinę perspektyvą – analizuoja praeities operacijas. Valdymo apskaita orientuojasi į ateities perspektyvą – numato įvairių planų rezultatus

Valdymo apskaitos taikinys – vienas verslo vienetas. Valdymo apskaita pateikia informaciją apie verslo vienetą kitų verslo vienetų (veikų) kontekste, rinkos kontekste.

Valdymo apskaitos taikinys – vienas apskaitos periodas. Valdymo apskaita pateikia vieno apskaitos periodo periodo rezultatus ilgo laikotarpio analizėje.

Valdymo apskaita nukreipia sprendimo priėmimą į vieną išvadą (kriterijų). Valdymo apskaita kreipia dėmesį į sprendimo priėmimo aplinką, nuoseėklumą ir į sprendimo pasekmes.

Valdymo apskaita kreipia dėmesį į konkrečios veiklos ar padalinio įvertinimą organizacijoje. Valdymo apskaita kreipia dėmesį į konkurenciją tarp veiklų.

Valdymo apskaita analizuoja esamas veiklas. Valdymo apskaita analizuoja potencialias veiklas

Valdymo apskaita nesprendžia organizacijos narių tarpusavio komunikavimo efektyvumo problemų. Valdymo apskaita kreipia dėmesį į komunikavimo efektyvumą.

Matavimas Valdymo apskaitos matavimo funkcijos užduotis – tiksliai ir kompleksiškai matuoti ir įrašais fiksuoti informaciją apie fizinius ir piniginius dydžius, susijusius su valdymo objektų analize ir planavimu tiek strateginiu, tiek operatyviuoju lygiu.

1.8. Kuo skiriasi strateginis ir proceso (veiklos) matavimas.

Strateginiame valdyme reikia kiekybinės ir kokybinės informacijos, padedančios nustatyti veikos tikslų išraišką, stebėti pokyčius produktų pardavimo rinkoje, veiklos tendencijas kiekviename verslo vienete, palyginti tarpusavyje skirtingus verslo vienetus. Strateginiame lygyje informacija matuojama rodikliais, kurie paprastai gali būti palyginami tarp skirtingų organizacijų –
pavyzdžiui, rinkos augimo tempas, pelningumo indeksas ir Proceso(veiklos) matavimas suteikia galimybę nuolatos stebėti tam tikrus veiklos rezultatus, kurie yra svarbiausi ir akivaizdžiausiai atspindi organizacijos laimėjimus, siekiant užsibrėžtų tikslų.

Veiklos matavimas įvertina aktualiąją veiklą (jos rezultatus) per ištisą vertės grandinę, t.y jis nusako rodiklius, kurie atspindi proceso (judėjimo per vertės grandinę) svarbiausius bruožus:

– kryptingumą (ar nenutolstama nuo tikslų);

– greitį (ar lanksčiai ir be „atsiprašome, bet…“) patenkinami vartotojų poreikiai);

– efektyvumą (ar tikslai pasiekiami, nešvaistant be reikalo išteklių).

Veiklos matavimo sistema nustato veiklos įvertinimo rodiklius, atspindinčius svarbiausius veiklos bruožus. Kad ši sistema tinkamai atliktų savo uždavinius, ji turėtų:

apibūdinti kiekvieną veiką atskirai ir visą vertės grandinę (organizaciją) bendrai vartotojų požiūriu, įvertinti kiekvieną veiką pagal vartotojui svarbius veiklos rezultatus, pateikti įvertinimus visapusiškai ir glaustai, įvertinimus pateikti suprantamai ir su jais supažindinti organizacijos narius

1.9. Ką rodo signaliniai veiklos rodikliai?

Signaliniai veiklos rodikliai – tai veiklos matavimo rodikliai, skirti atspindėti valdomos veikos rezultatams per kritinius sėkmės veiksnius.

Signaliniai veiklos rodikliai organizacijoje matuojami nuolatos. Jie padeda stebėti įmonės būseną ir sėkmę, siekiant jos tikslų. Signalinių rodiklių pavyzdžiai

Kritiniai sėkmės veiksniai Signaliniai rodikliai

Aptarnavimas Naujų vartotojų skaičius

Prarastų vartotojų skaičius

Užsakymo įvykdymo laikas

Vartotojo pretenzijų išnagrinėjimo laikas

Kokybė Vartotojo pretenzijų skaičius vienam tūkstančiui užsakymų

Vartotojų apklausų skaičius

Laiku aptarnautų užsakymų procentas

Kaštai Produkto kaštų santykis su konkurentų analogais

Produkto gyvavimo laiko kaštai1.10. Kuo pasižymi suderinto veiklos vertinimo sistema?

Tai daugiamatė vertinimo sistema, kuri išverčia organizacijos strategiją į kiekvieno lygio darbuotojo kalbą. Jos pagalba konkretūs kiekvienos veiklos pasiekimai vertinami pagal bendrus organizacijos sėkmės kriterijus, susistemintus keturių perspektyvų požiūriu: investuotojų (finansinės), vartotojų, darbuotojų (vertės kūrėjų), mokymosi ir augimo (tobulinimo).

1.11. kokie uždaviniai būdingi korporacijos planavimui, o kokie verslo vieneto planavimui?

Uždaviniai būdingi korporacijos planavimui: kuriuos verslo vienetus reikia plėtoti, kuriuos – remti, kurių atsisakyti. Planavimas turi apimti daugelį verslo vienetų, kuriuos valdyti reikia atsižvelgiant į visos korporacijos kaip visumos strategiją.

Uždaviniai būdingi verslo vieneto planavimui: analizuoja kurio nors korporacijos vieneto situaciją tos srities rinkoje bei pačioje korporacijoje, numato jos plėtrą.

1.12. Kaip valdymo apskaita padeda vadovams priimti sprendimus?

valdymo apskaitos funkcijos problemų radimo ir sprendimo srityje yra tokios:

• sukurti objektyvios informacijos bazę, kuri padėtų vadovams aptikti ir įvardinti problemą;

• nustatyti priežastis, kurios ją sukėlė ir jų poveikio įtaką

• modeliuoti situacijos vystymosi prognozes, paėmus vieną ar kitą sprendimą, ir nustatyti optimalų sprendimo būdą.

1.13. kuo skiriasi dėmesio koncentravimas į vidines ir į išorines valdymo situacijas?

Vidinėse valdymo situacijose valdymo apskaita koncentruoja dėmesį į konkrečių dalinių uždavinių sprendimą viename kuriame padalinyje, veikoje, į vieną produktą, vieną periodą.

Išorinėse valdymo situacijose valdymo apskaita išplečia požiūrį ir atkreipia dėmesį į bendrą organizacijos būseną ir jos dinamiką. Tuo tikslu palyginami atskiri padaliniai, produktai, periodai ir kiti daliniai objektai, t.y sisteminama informacija sukaupta vidinėse valdymo situacijose.

1.14. kokios valdymo apskaitos funkcijos ir kompetencija organizacijose?

Valdymo apskaita yra administracinė bet ne sprendžiamoji funkcija, pati savaime ji negali priimti sprendimų, taigi ir išspręsti problemų.

2. IŠLAIDŲ APSKAITA IR KLASIFIKAVIMAS

2.1. Kada vadyboje reikalinga kaštų apskaita?

Kaštų apskaita reikalinga atskleisti veiklos efektyvumo sąlygas – padalinių ar atskirų tarnybų darbą, produktų pelningumą, klientų aptarnavimo efektyvumą. Arba kiek veikla, paslauga ar prekė sunaudojo įmonės išteklių.

2.2. kokia savybė skiria ‚Kaštų“ sąvoką nuo „Išlaidų“?

Kaštai – tai valdomos išlaidos, kurių susidarymas turi nustatytą tikslą, būtiną pelningai įmonės veiklai užtikrinti apibrėžtu laikotarpiu.

Išlaidos – tai finansiniai ištekliai, sunaudoti vienarūšiams įmonės įsipareigojimams apmokėti.

2.3. kada svarbūs faktiški kaštai, o kada planiniai?

Planavimo reikmėms kaštai skaičiuojami – prognozuojami būsimam laikotarpiui – būsimai savaitei, metams. Faktiški kaštai – tai jau anksčiau patirti kaštai, kurie turėtų būti lyginami su to paties laikotarpio planiniais kaštais. Buhalterinėje apskaitoje fiksuojami tik faktiški kaštai.

2.4. kuo kintamieji kaštai skiriasi nuo pastoviųjų?

Pastovieji kaštai – tai išlaidos, kurios nekinta, keičiantis gaminamos produkcijos kiekiui.

Kintamieji kaštai – tai išlaidos, kurios kinta priklausomai nuo gaminamos produkcijos
kiekio.

2.5. kada yra svarbūs šie kaštų objektai: produktas, laikotarpis, veika, projektas?

Objektai, kuriems tikslinga ir reikalinga apskaičiuoti kaštus konkrečioje valdymo situacijoje vadinami kaštų objektais. 2.6. koks yra kaštų centrų vaidmuo kaštų apskaitoje ir atskaitomybėje?

Kaštų centrai – valdymo apskaitos požiūriu savarankiškas įmonės padalinys, atsakingas už jame susidarančius kaštus. Kaštų centrai teikia ne tik ekonominę (siekiant apskaičiuoti produkto kaštus, svarbu nustatyti kaštų centrus, atsakingus už jo gamybą, saugojimą ir kitas su jo vertės kūrimu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias tarnybas) valdymo apskaitos informaciją, bet ir buhalterinę informaciją (kaupiama informacija apie visas išlaidas, susijusias su centro veikla – išlaidas medžiagoms įsigyti, darbui, paslaugoms apmokėti).

2.7. Kuo skiriasi pagrindiniai kaštų centrai nuo aptarnavimo kaštų centrų?

Padaliniai, tiesiogiai atsakingi už žaliavų apdirbimą ir pavertimą gaminiais, vadinami pagrindiniais gamybiniais kaštų centrais.

Padaliniai, kurių veikla susijusi su gamybos palaikymu, bet neatsakingi už jokį produkto apdirbimo procesą, vadinami aptarnavimo kaštų centrais. (sandėlis, remonto padalinys)

2.8. koks kaštų apskaitos sistemos tikslas ir funkcijos?

Kaštų apskaitos sistema – tai informacinė sistema, kurios tikslas – bet kuriuo momentu pateikti valdymui svarbią informaciją apie joje nustatytus kaštų objektus ir kaštų centrus, atspindinčius unikalų organizacijos veiklos pobūdį ir tikslus.

Kaštų apskaitos sistema kaupia, apdoroja kaštų informaciją ir rengia ataskaitas bei planus įvairiems laikotarpiams – tiek operatyvinėms, tiek taktinėms ar strateginėms valdymo reikmėms.2.9. koks kaštų veiksnių vaidmuo, kuriant kaštų apskaitos sistemą?

Kadangi ištekliai būna skirtingi ir matuojami skirtingais dydžiais tai ir kaštų veiksnių įvairovė yra didelė. Per didelis kaštų veiksnių – objektų skaičius nulemia tikslumą, nes įvertina gilumines kaštų susidarymo priežastis, bet iš kitos pusės per didelis skaičius verčia investuoti nemažai lėšų į šių veiksnių matavimą, didesnio informacijos srauto apdorojimo techniką. Taigi optimalus kaštų veiksnių skaičius nustatomas atsižvelgiant į tas prielaidas.

2.10. kokius galėtumėte pateikti produkto tiesioginių kaštų pavyzdžius?

Tiesioginiai produkto kaštai (pirminiai kaštai) – tai tie kaštai, kurie susidaro gamybiniuose kaštų centruose ir gali būti be papildomų perskirstymų priskirti gaminamam produktui. (medžiagų, žaliavų, komplektavimo gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos, energijos naudojamos technologijoje)

2.11. kokiuose kaštų centruose gali būti kaupiami tiesioginiai produkto kaštai?

Tiesioginiai produkto kaštai gali būti kaupiami pagrindiniuose gamybiniuose kaštų centruose.

2.12. kokius prisimenate pridėtinių kaštų pavyzdžius?

Netiesioginiai (pridėtiniai) kaštai – kaupiami gamybiniuose padaliniuose tačiau bendri daugeliui produktų todėl, kol pasiekia konkretų produktą, jie turi būti skirstomi – padalijami.

Prie jų galima priskirti – pagalbinės žaliavos (atsarginės dalys), netiesioginis darbo užmokestis (apmokėjimas už atostogas, viršvalandžius, cecho vadovų ir meistrų), gamybą aptarnaujančių padalinių paslaugos (transportavimas, sandėliavimas, pakavimas, kokybės kontrolė)

2.13. kokiuose kaštų centruose gali būti kaupiami pridėtiniai kaštai?

Pridėtiniai kaštai gali būti kaupiami gamybos aptarnavimo kaštų centruose.

2.14. Kokie kriterijai padeda pasirinkti tinkamą kaštų apskaitos sistemą organizacijai?

Pagrindinis kriterijus, kuriant ar keičiant kaštų apskaitos sistemą organizacijoje yra: informacijos teikiamos naudos ir kaštų santykis. Sudėtingos sistemos yra imlios laikui ir pinigams, paprastesnės – gali nepateikti pakankamai informacijos.

2.15. Kokie įmonės požymiai nulemia kaštų apskaitos sistemos ypatumus?

Kaštų apskaitos sistemų ypatumus nulemia konkrečios pramonės šakos gamybos organizavimo ypatumai: gamybos tipas (masinė, serijinė, vienetinė), gamybos ciklo trukmė (trumpas ciklas – nėra reikalo skirstyti išlaidų baigtai produkcijai ir nebaigtai gamybai, ilgas ciklas – reikia skirstyti nes didelė atsargų vertės dalis sukaupiama būtent nebaigtos gamybos pavidalu), technologinio proceso sudėtingumas (didesnės gamybinių operacijų skaičius ir sudėtingas jų jungimo būdas reikalauja daug pirminės apskaitos dokumentų – taigi sudėtingesnės KAS nei nedidelio skaičiaus nuosekliai sujungtų operacijų technologija), gaminamos produkcijos asortimento sudėtingumas(kai tuo pačiu metu gaminama viena produkcijos rūšis, kaštų apskaita paprastėja, nes nereikia skirstyti laikotarpio išlaidų atskiroms produktų rūšims. Kai gamyba įvairiarūšė, kaštų objektais tampa produktų rūšys ar grupės, o jei asortimentas dažnai keičiasi, tenka apskaičiuoti atskirų užsakymų kaštus).

2.16. į kokius klausimus turėtų atsakyti kaštų apskaitos sistema?

Kokio dydžio ir kada patirtos išlaidos? , Kokia veikla yra šių išlaidų susidarymo šaltinis? Kokiame kaštų centre kaupiamos šios išlaidos, koks už jų apskaitą atsakingas padalinys?, kokiam kaštų objektui galima tiesiogiai priskirti šias išlaidas?, jei išlaidos
kokiomis proporcijomis jo turi būti paskirstytos tarp padalinių, o jų viduje tarp produktų?

3. KAŠTŲ VERTINIMO PROCESAS

3.2. Kaip paaiškintumėte kaštų apskaitos proceso tikslus?

Kaštų vertinimo procesas – tai susidariusių išlaidų srautų judėjimo nustatymas, kol nuo kaštų susikaupimo centrų, per tarpinius kaštų objektus, nustatysime galutinio kaštų objekto kaštus.

3.3. Kokius kaštus ir kokiems objektams galima priskirti?

Kaštų priskyrimas – tiesioginių išlaidų, susidariusių pačiame kaštų objekte, nustatymas. Valdymo apskaitoje svarbūs dvejopi kaštų objektai: produktai ir padaliniai. Todėl išlaidas reikia priskirti jiems. Išlaidos, betarpiškai priskiriamos produktams, tampa tiesioginiai produkto kaštais. Išlaidos, tiesiogiai priskiriamos padaliniui, tampa padalinio vidiniais kaštais. Išlaidos, kurios nebuvo priskirtos kuriam nors centrui ar produktui, bet susijusios su bendra gamybos veikla, vadinamos jungtinėmis išlaidomis.

3.4.kokius kaštus ir kokiems objektams reikia paskirstyti?

Kaštų paskirstymas-tai veiksmas, kurio metu kaštai, susidarę viename kaštų centre, padalijami kitam centrui, turinčiam tiesioginį ryšį su kaštų objektu.

3.5. kur kaupiasi kaštai po pirminio jų paskirstymo?

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2331 žodžiai iš 7665 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.