Valstybes finansai
4.5 (90%) 2 votes

Valstybes finansai

2. VALSTYBĖS FINANSINĖ SISTEMA, JOS GRANDYS

Finansai yra viena ekonominių kategorijų, kuriai būdinga piniginė forma, bet jie nėra tapatūs pinigams. Finansai — tai ekonominiai piniginiai santykiai, kurių pagalba paskirstant ir perskirstant bendrąjį vidaus produktą ir nacionalines pajamas yra sudaromi bei panaudojami decentralizuoti ir centralizuoti pinigų fondai, siekiant vykdyti valstybės funkcijas ir užtikrinti ekonomikos plėtros sąlygas. Sąvoka „finansų sistema“ betarpiškai siejama su „finansų“ sąvoka. Finansų sistema – ekonominių piniginių santykių, per kuriuos sudaromi, naudojami ir kontroliuojami pinigų fondai, visuma. Kitais žodžiais tariant, finansų sistema – tai įmonių, gyventojų ir valstybės pinigų fondu sudarymo, naudojimo ir kontroliavimo formų bei metodų visuma.

Finansų sistema sudaro dvi grandys:

1) centralizuoti finansai —valstybės finansai;

2) decentralizuoti finansai – įmonių ir namų ūkių finansai.

Šios dvi pagrindinės finansų sistemos dalys yra būdingos bet kurios valstybės finansų sistemai, bet smulkesnis finansų sistemos detalizavimas priklauso nuo konkrečios valstybės vykdomos ekonominės politikos.

I. CENTRALIZUOTI FINANSAI. Lietuvos Respublikos nacionalini biudžetą sudaro valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai. Valstybės biudžeto pagrindu sukuriamas pats didžiausias valstybės centralizuotų finansiniu išteklių fondas, kuriame sukaupiama ir paskirstoma didžioji šalies nacionalinių pajamų dalis. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą, kuriame sukaupiamos lėšos, reikalingos priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms perduotoms valstybės funkcijoms atlikti. Nacionaliniame biudžete sukaupiamos įmonių, organizacijų ir gyventojų pajamos nukreipiamos valstybinio valdymo organams išlaikyti, šalies vidaus ir užsienio saugumui stiprinti, prioritetinėms ūkio šakoms finansuoti, mokslui ir kultūrai vystyti, socialinėms visuomenės narių garantijoms užtikrinti, valstybės skolai apmokėti i^ kitiems visuomenės poreikiams tenkinti.

Valstybiniai nebiudžetiniai fondai turi griežtai tiksline paskirtį – išplėsti socialiniu paslaugų tinklą gyventojams, pagerinti atsilikusių infrastruktūros šakų vystymąsi, aprūpinti papildomais ištekliais prioritetines ekonomikos šakas. Kaip pagrindinius galima išskirti du LR socialinius nebiudžetinius fondus: Valstybinio socialinio draudimo fondas ir Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondas. Pirmasis – Valstybinio socialinio draudimo fondas – sudaromas iš socialinio draudimo įmokų ir naudojamas įvairių rūšių pensijoms ligos ir motinystės bei tėvystės pašalpoms mokėti, gyventojų užimtumui finansuoti, išmokoms nelaimingų atsitikimų atvejais mokėti. Antrasis – Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondas – sudaromas iš sveikatos draudimo įmokų, o naudojamas gyventojų gydymo ir sveikatingumo poreikiams tenkinti. Greta socialinių nebiudžetinių fondu funkcionuoja ir kiti valstybiniai nebiudžetiniai fondai, pavyzdžiui, Privatizavimo fondas, Garantinis fondas. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas ir t.t.

Nacionalinis biudžetas ir valstybinių nebiudžetinių fondų biudžetai, sujungti į visumą, sudaro konsoliduotą šalies biudžetą.

II. DECENTRALIZUOTI FINANSAI. Pati smulkiausia decentralizuotų finansų dalis – namų ūkio finansai. Namų ūkis suprantamas kaip ūkis., vedamas vieno ar daugiau asmenų, gyvenančių kartu ir turinčių bendrą biudžetą. Dažnai namu ūkio terminas yra tapatinamas su šeima, tik skirtumas yra tas, kad narnų ūkio nariai nebūtinai turi būti susaistyti giminystės ryšiais. Išskiriamos dvi pagrindinės namų ūkio finansų funkcijos: 1) namų ūkio narių gyvenimo poreikių patenkinimo; 2) paskirstomoji funkcija, kuri apima tris etapus: namų ūkio pinigų fondo sudarymo, paskirstymo ir naudojimo.

[vairių nuosavybės formų įmonių finansai sudaro finansų sistemos pagrindą^ kadangi čia sukuriama didžiausia finansinių išteklių dalis. Nuo įmonių finansinės padėties priklauso visos šalies finansinė padėtis, kadangi kuo daugiau nacionalinių pajamų sukurs įmonės, tuo didesnė jų dalis bus perskirstoma per finansų sistemos grandis ir dėl to bus sukurti didesni valstybės piniginiai fondai (finansiniai ištekliai).

Be įmonių, kurių esminis bruožas yra ūkinės, komercinės ir finansinės veiklos vykdymas, siekiant gauti ekonomine naudą, funkcionuoja ir pelno nesiekiančios organizacijos, kurių tikslas – koordinuoti organizacijos nariu veiklą., atstovauti jų interesams ir juos ginti.

2.1. Valstybės finansų valdymo institucijos

Finansų sistema pati savaime negali funkcionuoti. Tam reikalingos institucijos, kurios vykdytu, organizuotų ir kontroliuotu valstybės finansų sistemą. Finansų sistemai vadovauti yra sukurta speciali valdymo institucijų sistema. Svarbiausia valstybės finansų valdymo institucija 1) LR Finansų ministerija. kuriai Lietuvoje yra patikėtas valstybės finansų valdymas. LR Finansų ministerija vykdo įstatymų ir teisės aktų jai pavestas finansų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. LR Finansų ministerija sprendžia daug uždavinių, kuriuos pagal pobūdį galima suskirstyti į 4 pagrindines grupes:

1) valstybės politikos finansų ( srityje įgyvendinimas:

a) pinigų valsu bes iždo sąskaitoje
valdymas;

b) nacionalinio biudžeto finansinių rodiklių sudarymas ir vykdymas;

c) valstybės investicijų įgyvendinimas;

d) mokesčių surinkimo įgyvendinimas;

e) valstybės skolos valdymas:

f) nacionalinis ES finansinės paramos koordinavimas;

2) pasiūlymų LR Vyriausybei rengimas ir teikimas dėl:

a) iždo politikos tikslų ir įgyvendinimo priemonių;

b) mokesčių ir mokesčių administravimo politikos;

c) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio santykiu:

d) priemonių valstybės skolos valdymo politikai įgyvendinti;

3) valstybės finansų{politikos, susijusios su LR naryste ES, įgyvendinimas:

4) melodinis vadovavimas (buhalterinei apskaitai, viešųjų juridinių asmenų finansų konsolei ir vidaus auditui).

Tam tikros užduotys, kurias reikia įgyvendinti tam. kad Šalyje sėkmingai veiktu finansų sistema, patikėtos įvairioms kitoms finansų valdymo institucijoms: Valstybinei mokesčiu inspekcijai, Muitinės departamentui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybai, LR Valstybės kontrolei. Trumpai jas aptarsime.

Už mokesčių surinkimą yra atsakinga 2) Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI). VMI yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Pagrindiniai VMI uždaviniai yra šie:

1) padėti mokesčių mokėtojams ir mokesčius išskaičiuojantiems asmenims įgyvendinti savo teises ir pareigas;

2) įgyvendinti mokesčių įstatymus;

3) užtikrinti mokesčiu [biudžetą sumokėjimą;

4) užtikrinti efektyvų teritoriniu VMI darbą.

3) Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos atlieka gausybę funkcijų, tarp kurių finansų srityje labai svarbios yra muitu tarifų taikymo organizavimo ir kontrolės, muitų ir rinkliavų surinkimo nustatytu laiku, sankcijų taikymo funkcijos.

Visuomenės socialinės apsaugos klausimus sprendžia 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir 5) Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba. Šių valstybės finansų valdymo institucijų priimami sprendimai socialinėje sferoje labiausiai lemia šalies visuomenės narių gerovės pokyčius.

Visų aukščiau išvardintų valstybės finansų valdymo institucijų veiklą kontroliuoja Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija 6) LR Valstybės kontrolė. Ši institucija prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas; užtikrina, kad valstybinis auditas atitiktų tarptautinius standartus. Valstybės kontrolė finansinį ir veiklos auditą atlieka valstybės institucijose ir įstaigose, savivaldybėse, įmonėse ir įstaigose, turinčiose valstybei arba savivaldybėms priklausančio turto. Valstybės kontrolė taip pat atlieka valstybės biudžeto, VSD fondo biudžeto ir PSD fondo biudžeto vykdymo valstybinį auditą.

3. BIUDŽETINĖ SISTEMA, JOS FORMAVIMAS IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

Biudžetas – tai valstybės pajamų ir išlaidų sąmata tam tikram laikui, patvirtinta įstatymu. Sudarant biudžetą laikomasi tam tikru principų:

1) viešumas – biudžeto viešumo principas reikalauja, kad biudžetas būtų viešai skelbiamas ir kiekvienam norinčiam lengvai prieinamas. Biudžeto viešumo būtinumą parodo jo tvirtinimas

pagal įstatymą. Labai dažnai, rengiant biudžeto projektą, tam tikros ketinamos vykdyti funkcijos, kurios gali skaudžiai paliesti visą visuomenę arba jos dalį, aptariamos visuomenėje.

2) viešin_s_i.!irias {bendrumas, vieningumas) ~ biudžeto vientisumas pasireiškia tuo, kad visos valstybės finansinio ūkio pajamos ir išlaidos įtraukiamos į vieną nacionalinį biudžetą. Biudžeto vientisumą taip pat nusako vienoda biudžeto sistema ir struktūra, .kas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių biudžetai sudaromi vadovaujantis tais pačiais metodais.

3j lįkritrnąs (realumas) – biudžeto tikrumo (realumo) principas nukreiptas prieš biudžeto falsifikavimo galimybe. Šis principas numato valstybės finansinių operacijų, susijusių su pajamomis ir su išlaidomis, teisinga atvaizdavimą biudžete. Remiantis šiuo principu, biudžeto projekto rengimas turi būti pagrįstas makroekonominėmis prognozėmis, atsižvelgiant į galimus rizikos veiksnius.

4) pilnumas – šis principas reikalauja, kad į biudžetą būtų įtrauktos visos valstybės finansinio ūkio pajamos ir išlaidos,

5) specializacija ir detalizacija – šis principas numato, kad sudarant biudžetą pajamos ir išlaidos turi būti suskirstytos skyriais, paragrafais ir straipsniais, siekiant, kad pajamos ir išlaidos būtų aiškiai ir griežtai suplanuotos.

Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą sudaro:

*savarankiškas LR valstybės biudžetas;

• savarankiški vietos savivaldybių biudžetai.

LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduota visuma sudaro LR nacionalini biudžetą.

Tam. kad butu galima vykdyti valstybės ir savivaldybių biudžetus, reikia parengti, apsvarstyti iv patvirtini! į u projektus. Biudžetų rengimo procesas apima tokius etapus:

l; Valstybės ir savivaldybių biudžetą finansinių rodiklių projekto sudarymas – ši projektą rengia Finansų ministerija. Projekte nurodoma: pajamos; išlaidos; valstybės ir savivaldybių skolinimosi limitai; valstybės garantijų limitas; gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalini biudžetą (49,83
metų projekte).

2> Valstybės Ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto swr_sjwa_s – Finansų ministerijos parengtas projektas teikiamas LR Vyriausybei svarstyti. Vyriausybė jį apsvarsto ir ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metu pabaigos, projektą teikia svarstyti Seimui.

3) Valstybės ir savivaldybių^ biudžetu finansinių rodiklių projekto tvirtinimas – Seimas valstybes biudžetą ir savivaldybių biudžetu finansinius rodiklius tvirtina l biudžetiniams metams.Savivaldybių biudžetai sudaromi remiantis patvirtintu valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektu ir kitais dokumentais. Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, svarsto – tarybų komitetai, o tvirtina – savivaldybių tarybos per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetu finansinių rodiklių patvirtinimo.

Biudžetų vykdymas ir kontrolė. Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė, o savivaldybių biudžetu vykdymą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai. Vykdant valstybės biudžetą gautos viršplaninės pajamos naudojamos valstybės biudžeto apyvartos lėšoms papildyti ir savivaldybių biudžetu negautoms pajamoms padengti. Savivaldybės biudžeto gautos viršplaninėj pajamos, atmetus viršplanines pajamas skirtas kitų savivaldybių negautoms pajamoms padengti, skirstomos savivaldybės tarybos sprendimu. Metams pasibaigus, asignavimu valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų sąskaitose esančios biudžeto lėšos grąžinamos į biudžetą ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos. Valstybės biudžeto vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė, o savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę atlieka

savivaldybių kontrolieriai.

3.1. Nacionalinis biudžetas

LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduota visuma sudaro LR nacionalinį biudžetą. Nacionalinis biudžetas – ekonominių piniginių santykių visuma, kurių dėka sudaromi ir naudojami pinigų fondai, skini valstybės funkcijų ir uždaviniu įgyvendinimui finansuoti. Siaurąja reikšme tai – valstybės einamųjų metų pajamų ir išlaidų pianas, tvirtinamas Seimo. Biudžetas yra pagrindinių tarpusavyje sąveikaujančių finansinių kategorijų- mokesčių, valstybės išlaidų, valstybinio kredito – visuma. Per nacionalinį biudžetą sukaupiamos įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamos. Jos panaudojamos šalies ūkiui finansuoti, socialinėms-kultūrinėms reikmėms tenkinti, šalies vidaus ir užsienio saugumui stiprinti, valstybinio valdymo organams išlaikyti, valstybės skolai administruoti, valstybės rezervams sudaryti ir pan.

Pagrindinės nacionalinio biudžeto funkcijos yra šios:

• nacionalinių pajamų ir BVP paskirstymas;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1852 žodžiai iš 6170 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.