Valstybės finansai
5 (100%) 1 vote

Valstybės finansai

1 Valstybės finansų kurso tyrimo objektas, uždaviniai, struktūra

Tvarkant ūkį susiduriam su tokiom ekonominėm bei finansinėmis sąvokomis kaipo kapitalas, pinigų srautai, finansų rinkos ir pan. Paminėtos finansinės kategorijos yra labai svarbios rinkos ekonomikos sąlygomis. Ryšium su tuo iš ekonomikos mokslų išsiskyrė finansų mokslas, nagrinėjantis savąjį tyrimų objektą.

Pagal Jurgutį, finansų mokslas yra viešosios teisės organizacijų išlaidų ir pajamų mokslas. Finansai yra kilę iš angliško žodžio – ‘fine’ – piniginė bausmė, bauda arba iš vok. Žodžio “fein” – gudrus, suktas. Vokietijoje XVI-XVII a. finansai reiškė apgaulę, palūkanų lupikavimą. Buvo manoma, kad finansų kilmę geriausiai lotynų žodis “ finare” – baigimas. Besivystant kapitalistiniams bei rinkos santykiams buvo griežta nuomonė, kad finansams gali būti priskirta veiklos pajamų ir išlaidų vertinimas.

Finansai – sistema piniginių santykių, sudarančių kuriant, bei paskirstant ir perskirstant nacionalinį produktą bei nacionalines pajamas ir jų pagrindu sukuriant finansinius išteklius, naudojamus įvairiems krašto poreikiams tenkinti.

Pagrindiniai klausimai (šio kurso uždaviniai) :

1. Atskleisti finansų ir kredito esmę, jų vaidmenį įgyvendinant seimo, Lietuvos respublikos vyriausybės ekonominę politiką.

2. Išaiškinti Lietuvos respublikos finansinės sistemos funkcionavimo mechanizmą, piniginių pajamų bei pinigų srautų susidarymo ir paskirstymo formas bei metodus.

3. Nagrinėti finansinio tarpininkavimo institucijų vaidmenį, funkcijas, organizavimą taip pat finansų rinkų funkcionavimą.

4. Nagrinėti finansų kredito mechanizmo poveikio stiprumo kelius krašto ekonomikai.

Kurso struktūra :

1. Įvadas

2. LR finansinė sistema, jos grandys

3. Mokesčiai bei rinkliavos, jų reikšmė ir būtinumas

4. Draudimo veikla ir jos organizavimas

5. Finansų institucijos ir finansų rinkos

6. Kreditas ir jo valdymas

7. Finansinė kontrolė ir jos organizavimas

2. Finansų esmė ir būtinumas tvarkant krašto ūkį

Visame pasaulyje egzistuoja prekiniai, piniginiai santykiai. Šie santykiai sąlygoja ir fin. būtinumą. Piniginiai santykiai susidaro veiklos procese, paskirstant ir mainant nac. prod. t.p. vartojimo procese. Pvz. Perkame veiklos priemones, vykdome veiklą, parduodam veiklos prod. ir gauname pajamas. Po to kompensuojame veiklos sąnaudas, iš jų darbo sąn. gražiname palūkanas už kreditus, mokame žemės mokestį ir taip susidaro įv. kiti piniginiai santykiai.

Siekiant, kad piniginiai santykiai nenutrūktų, būtų stabilūs yra sudaromi fin. išteklių fondai. Piniginių išteklių fondai sudaromi iš privačių ir valstybinių įmonių pajamų, jų kaupimo, iš gyventojų santaupų ir pajamų. Valstybėje yra išskiriami decentralizuoti ir centralizuoti fondai :

1. Decentralizuotus fondus sudaro – įmonės, organizacijos, kurie naudojami jų poreikiams tenkinti (amortizacijos, nusidėvėjimo fondai).

2. Centralizuotus fondus sudaro ir valdo valstybė (valst. biudžetas, savivaldybių, soc. draudimo fondas, LB atsargos). Šie fondai tenkina valstybės poreikius.

Labai svarbu finansinių išteklių fondus ir ypač centralizuotus racionaliai naudoti. Kai šios lėšos panaudojamos efektyviai tai didėja valstybės turtas ir kyla gyventojų gerovė. Praktikoje labai svarbu suderinti materialinių ir piniginių išteklių judėjimą visose piniginių lėšų apyvartos stadijose. Sutrikus minėtam judėjimui ir įvykus disproporcijom finansų organai privalo šalinti sutrikimus ir kartu siekti, kad ūkio subjektai būtų pajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus.

Pvz. Kalendorinių metų pabaigoje firma “Ko” pardavė prekių už 100 000 lt. Iki naujųjų metų pinigų už prekes negavo, o už pirktas prekes apmokėjo pilnai (85 000 lt.). pagal žemiau pateiktus skaičiavimus buhalteriniu požiūriu firma gavo pelno 15 000 lt., tačiau grynųjų pinigų deficitas rodo nepatenkinamą jos finansinę būklę. Grynųjų pinigų deficitas buvo gautas dėl neinkasuotos 100 000 lt. sumos. Negavus laiku grynųjų pinigų ir pelningoje firmoje gali sutrikti veikla.

Buhalterinis požiūris

“Ko firma”

Pajamos (metų pab.) :

1. pardavimų apimtis 100 000 lt.

2. kaštai 85 000 lt.

3. pelnas 15 000 lt.

Finansinis požiūris

“Ko firma”

Grynųjų pinigų deficitas (metų pab.) :

1. gauta grynųjų pinigų 0 lt.

2. išmokėta grynųjų pinigų 85 000 lt.

3. grynųjų pinigų deficitas 85 000 lt.

Finansinių išteklių formos yra dvi :

1. Finansinė

2. Kreditinė

Finansinė forma – piniginės lėšos esančios ūkio subjekto žinioje sąskaitoje, kasoje, ir apyvartoje.

Kreditinė forma – tai skolintos lėšos laikiniems poreikiams padengti.

II. Lietuvos respublikos finansinė sistema, jos grandys

2.1 Valstybės finansinės sistemos grandys.

2.2 Biudžetinė sistema, jos formavimas ir lėšų naudojimas.

2.3 Savivaldybių ir įmonių finansai kaip sistemos grandys.

2.1 Valstybės finansinės sistemos grandys.

Valstybės finansinė sistema yra visuma piniginių santykių sferų bei grandžių, kurių kiekviena skiriasi lėšų pritraukimo šaltiniais, panaudojimo formomis, metodais, vaidmeniu visuomenėje.

Bet kurios valstybės gyvavimui

reikalingi dideli finansiniai ištekliai. Valstybė šiuos išteklius sukaupia biudžeto formoje.

Valstybinis biudžetas – piniginių santykių visuma, kuriems esant planingai formuojamas centralizuotas finansinių išteklių fondas. Tai valstybės finansinis planas pateikiamas įstatymo formoje. Valstybės biudžeto lėšų formavimą ir naudojimą reglamentuoja ir tvarko LR iždo įstatymas, priimtas 1994 m. gruodžio 20d.

Valstybinio socialinio draudimo paskirtis yra materialiai aprūpinti dirbančiuosius ir jų šeimos narius, netekus darbingumo ir kitais atvejais.

Sveikatos draudimo paskirtis suteikti reglamentuotą medicininį aptarnavimą, apdraustiems asmenims.

Draudimas apima turto, asmens draudimą. Jų tikslas yra padengti įvairius nelaimių padarytus nuostolius, padėti jų išvengti ir suteikti materialinę pagalbą tam tikrais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvoje yra kaupiamos piniginės lėšos tiksliniuose virš biudžetiniuose fonduose (privatizavimo, kelių , kaimo, gamtos apsaugos fonduose, santaupų gražinimo ir kt.).

2.2 Biudžetinė sistema, jos formavimas ir lėšų naudojimas.

Biudžeto sudarymą, vykdymą reglamentuoja “LR biudžeto sandoros įstatymas” (priimtas 1990m. liepos 30d.). biudžetinės sandaros įstatymas įsigaliojo nuo 1991m. sausio 1d., po šio datos buvo panaikinti priešpriešiniai mokėjimai į TSRS biudžetą ir iš jo.

Nuo 1999m. numatytą valstybės biudžetą formuoti pagal programinį principą, tai jau nauja biudžeto sandoros koncepcija. Jos pagrindą sudaro programinių valstybės biudžeto formavimo principas 3 metams. 1999m. biudžetas mėgintas sudaryti be deficito. Pagal naują koncepciją asignavimo, valdytojai ( ministerijos, departamentai ) lėšų porciją nustatys savo parengtomis 1999-2001 m. programoms. Šias programas reikės apginti. Kiekvienoje programoje turi būti nurodomi : tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo konkrečios priemonės. Taip pat įvertintas programos efektyvumas, kartu nurodant ir vertinimo kriterijus. Biudžeto sandaros koncepcijos pagrindiniai principai :

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 986 žodžiai iš 3108 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.