Valstybes finansu politika
5 (100%) 1 vote

Valstybes finansu politika

• ĮVADAS

Valstybės finansų politika- tai finansinių priemonių, kurias vykdo įvairios finansų sistemos grandys, visuma, siekianti nustatytų visuomenės interesus atitinkančių tikslų. Savo apimtimi kiekvienos valstybės finansų politika yra neįmanoma be tokių sudėtinių jos realizavimo komponentų, kaip (1) finansų vystymo programų paruošimas bei pagrindimas, (2) pagrindinių valstybės finansų panaudojimo krypčių einamajam periodui ir tolimesnei perspektyvai nustatymas ir, galiausiai, (3) suformuluotų programų bei nustatytų finansų politikos tikslų įgyvendinimas bei šios veiklos kontrolė.

Analizuojant bet kurios valstybės finansų politiką, galima išskirti dvi pagrindines jos sudedamąsias dalis- finansų strategiją bei finansų taktiką. Šiuo aspektu finansų strategiją galima apibrėžti kaip ilgalaikę finansų politikos kryptį, orientuotą į tolimesnę perspektyvą bei numatančią stambių, sudėtingų finansų problemų, atitinkančių nustatytą visuomenės ir valstybės ekonominio ir socialinio vystymosi strategiją, sprendimo procesą. Tuo tarpu, finansų taktika- tai konkretaus visuomenės ir valstybės vystymosi etapo finansų uždavinių sprendimas, modifikuojant finansinių santykių organizavimo būdus, metodus bei pergrupuojant finansinius išteklius.

Savo apimtimi valstybės finansų politika yra be galo plati finansinės veiklos sritis, įtakojanti visus tris finansų sistemos valstybėje lygius- valstybės finansus, firmų finansus bei taip vadinamus personalinius arba individualiuosius finansus. Besiorientuodama į konkrečios valstybės piliečių socialinį bei ekonominį gerbūvį, valstybės finansų politika yra betarpiškai susijusi su daugeliu finansinių strategijų, pvz., konsoliduoto šalies biudžeto deficito ir einamosios sąskaitos deficito mažinimo politika, valstybės biudžeto ir nebiudžetinių fondų pajamų didinimo arba išlaidų mažinimo politika, nuvertėjusių gyventojų indėlių kompensavimo programa ir pan. Įvairių visuomenės veiklos sričių (tokių kaip švietimas, sveikatos apsauga ir pan.) finansavimas, valstybės investicijos bei valstybės fiskalinė politika taip privalo būti analizuojamos kaip valstybės finansų politikos struktūrinės dalys.

Tokia įvairiapusė valstybės finansų politikos orientacija į daugelį šalies finansinių problemų sąlygoja dar vieną valstybės finansų politikai charakteringą bruožą- valstybės finansų politiką vykdančių subjektų gausą. Šiuo aspektu visiškai korektiška teigti, jog valstybės finansų politiką vienokiu ar kitokiu būdu įgyvendina tokios institucijos, kaip valstybės finansų ministerija, kuri Lietuvoje yra bene svarbiausia valstybės finansų politiką formuojanti bei ją koordinuojanti institucija, centrinis valstybės bankas (mūsų valstybėje tai yra Lietuvos bankas), įvairios paskirties valstybiniai fondai, pvz., Valstybinis turto fondas Lietuvoje ir dar daugelis kitų valstybinių institucijų.

Dėl akivaizdžios valstybės finansų politikos subjektų bei objektų gausos šis darbas bus orientuotas tik į kai kurias konkrečias valstybės finansų politikos sritis. Pranešime bus apžvelgiamos trys pagrindinės Lietuvos Respublikos (toliau- LR) finansų politikos sritys:

(1) įstatymiškai apibrėžtos LR Finansų ministerjos funkcijos valstybės finansų politikos aspektu bei detalus 2001m. šios institucijos suformuluotas strateginis finansų politikos Lietuvos Respublikoje vystymo planas bei su tuo susiję šalies ekonominės raidos prognozės;

(2) Privatizavimo proceso Lietuvoje eiga bei šią veiklos sritį kuruojančio Valstybinio turto fondo indėlis į valstybės finansų politiką;

(3) Lietuvos finansų politikos priemonių orientavimas link Europos Sąjungos įstatyminės bazės bei Europos Komisijos nuomonė apie LR pažangą šiame procese.

 LR Finansų ministerija- kaip Lietuvos valstybės finansų politiką koordinuojanti valstybinė institucija. (Inga Luščikauskaitė)

1998m. LR Vyriausybės nutarime dėl LR Finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo LR Finansų miniterijai suteikti įgaliojimai bei nustatytos funkcijos pagrindiniams jai priskirtiems uždaviniams atlikti LR Finansų ministeriją iš esmės įteisina kaip pagrindinę valstybės finansų politiką kuruojančią bei projektuojančią instituciją, kurios svarbiausiais uždaviniais yra:

1) rengti pasiūlymus dėl fiskalinės politikos tikslų bei įgyvendinimo priemonių;

2) rengti pasiūlymus dėl mokesčių politikos;

3) valdyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės disponuojamus pinigų išteklius ir valstybės skolą;

4) kaupti valstybės iždo sąskaitose pinigų išteklius, kurių reikia valstybės funkcijoms vykdyti, tvarkyti šių išteklių naudojimą ir kontroliuoti jų naudojimo procesus valstybės iždo procedūrų metu;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu įgyvendinti mokesčių įstatymus;

6) rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio santykių pagal galiojančius įstatymus;

7) atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei valdant valstybės skolą;

8) rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl bankų, draudimo įmonių, kitų finansinių institucijų bei ūkio subjektų,
organizuojančių lošimus, veiklos, taip pat valstybės dokumentų technologinės apsaugos bei tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros;

9) rengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą ir kt.

Įstatymiškai apibrėžiama, jog LR Finansų ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius:

1) įgyvendina valstybės finansų politiką bei rengia pasiūlymus dėl jos tobulinimo;

2) įgyvendina fiskalinę politiką, užtikrina, kad ji būtų suderinta su monetarine politika; organizuoja kartu su Lietuvos banku, ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozių rengimą;

3) rengia projektus įstatymų, kitų teisės aktų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaitos, mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos nacionalinį biudžetą, tarptautinių finansinių santykių, valstybės turto privatizavimo fondų bei kitais finansiniais klausimais, atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų finansinę ekspertizę ir nustato valstybės iždo veiklos tvarką;

4) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, rengia Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektus, organizuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymą, tvarko Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės disponuojamų pinigų išteklių apskaitą ir kontroliuoja, kad šie ištekliai būtų tinkamai kaupiami ir išduodami valstybės iždo procedūrų metu, rengia savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus;

5) įgyvendina valstybės investicijų politiką (nagrinėja ir įvertina investicinius projektus, išskyrus energetikos, transporto, informatikos, gamtos apsaugos ir verslo investicinius projektus; rengia valstybės kapitalo investicijų planą; koordinuoja daugiašalę finansinę paramą);

6) perveda lėšas Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytoms išlaidoms;

7) rengia pasiūlymus dėl pajamų priskyrimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams;

8) organizuoja pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos tarptautinių finansinių įsipareigojimų vykdymą, rūpinasi, kad būtų vykdomi tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai Lietuvos Respublikai ir įgyvendinamos jos teisės šioje srityje, stebi, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, susijusių su jos tarptautiniais finansiniais santykiais, ir informuoja apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Be to, LR Vyriausybės pavedimu, Finansų ministerija skolinasi finansinius išteklius iš tarptautinių finansinių organizacijų, bankų; taip pat skolinasi vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas, išleisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius bei kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus; nustato LR Vyriausybės vertybinių popierių parametrus ir išleidimo į apyvartą sąlygas; atlieka operacijas su LR Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose; skolinasi ir kredituoja valstybines programas; tvarko valstybės skolos apskaitą, registruoja visas vidaus ir užsienio paskolas, valstybės garantijas; analizuoja ir valdo valstybės vardu paimtas užsienio paskolas ir vidaus skolą; analizuoja užsienio valstybių įstatymus ir tarptautinės teisės normas finansiniais klausimais ir rengia pasiūlymus, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai atitiktų tarptautinės teisės normas; sprendžia LR Vyriausybės disponuojamų pinigų išteklių ir visų į Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą įeinančių biudžetų sudarymo, vykdymo, apskaitos ir atskaitomybės metodikos klausimus, kartu su Lietuvos banku rengia ir tvirtina LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų kasos operacijų atlikimo taisykles; kaupia ir sistemina finansinę, ekonominę, komercinę bei kitokią informaciją, kurios reikia valstybės finansinei politikai įgyvendinti. Nepaisant to, jog čia išvardintos LR Finansų ministerijai deleguojamos valstybės finansų politikos vykdymo funkcijos neatspindi visų šios institucijos įgaliojimų, akivaizdu, jog pagrindinė šios valstybės institucijos veiklos kryptis yra išimtinai orientuota valstybės finansų politikos koordinavimo linkme. Dėl šios priežasties būtent LR Finansų ministerijai yra deleguojamos valstybės finansų sistemos raidos prognozavimo bei ją atitinkančių programų vystymo funkcijos.

 Pagrindinės LR finansų politikos priemonės pagal 2001m. LR Finansų ministerijos strateginį veiklos planą.

Atsižvelgiant į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos finansų sistemos sąrangą, kiekvieniems naujiems kalendoriniams metams yra formuojamas atskiras valstybės biudžetas kartu su trejų metų finansiniu planu, analizuoti numatomas Lietuvos finansų politikos priemones bei prioritetines jos programas yra pakankamai nesudėtinga, tuo labiau, kad 2001m. LR Finansų ministerijos patvirtintas veiklos planas laikotarpiui iki 2004m. pasižymi gana detaliu pagrindinių mūsų valstybės finansų politikos tikslų išskyrimu. Pagal analizuojamą dokumentą, LR finansų politika 2001-2004m. turėtų būti orientuojama penkių pagrindinių tikslų aspektu. Jais yra:

(1) racionalus ir taupus valstybės piniginių išteklių naudojimas;

(2) efektyvios ir modernios valstybės mokesčių sistemos funkcionavimas;

(3) valstybės fiskalinės politikos
lo sąlygų įgyvendinant pažangias priemones mokesčių, muitinės formalumų, kapitalo rinkos ir apskaitos srityse gerinimas;

(5) valstybės skolos valdymo gerinimas.

1. Finansų ministerija sieks racionalaus ir taupaus valstybės piniginių išteklių naudojimo. Kaip nurodoma 2001m. LR Finansų ministerijos strateginiame veiklos plane, tęsiant biudžeto reformą, numatomos sudaryti teisinės sąlygos racionaliau organizuoti biudžeto procesą bei laiku ir kokybiškai parengti 2002 metų valstybės biudžeto bei Valstybės investicijų 2002 – 2004 metais programos projektus. Jau parengti Valstybės biudžeto lėšų, kurių reikia savivaldybėms pavestoms funkcijoms vykdyti, apskaičiavimo metodikos, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo patikslinimo, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos, Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo kontrolės ir vertinimo tvarkos, 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektai, patikslinta Strateginio planavimo metodika, Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos bei kontrolės tvarka, parengta ir pradėta taikyti investicinių projektų, finansuojamų naudojant valstybės paramą, įgyvendinimo ir po to vykdomos veiklos stebėsenos tvarka.

2. Bus siekiama efektyvios ir modernios mokesčių sistemos funkcionavimo. Bandant susisteminti ir suderinti pagrindinių mokesčių principus ir nuostatas bei padidinti našumą, nustatytos mokesčių sistemos gairės ir parengti atitinkami teisės aktai:

►parengta nauja Mokesčių sistemos koncepcija;

►parengtas Gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaravimo įstatymo projektas, numatantis visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą;

►sudarytos sąlygos veikti privatiems pensijų fondams;

►parengtos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pataisos, susijusios su vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo atsisakymu;

►dabartiniam laikotarpiui parengti teisės aktai transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui įvesti, tiesa, diskusija dėl šios privalomosios draudimo rūšies įvedimo LR Seime dar nėra visiškai pasibaigusi;

►pasirengta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir nacionalinio biudžeto mokesčių administravimo sujungimui bei juos administruojančių institucijų struktūrų sujungimui (parengti su tuo susijusių teisės aktų projektai);

►įgyvendinti numatyti mokesčių sistemos pertvarkymai, svarbūs rengiantis narystei Europos Sąjungoje- ¹parengtas naujos redakcijos Akcizų įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad akcizas prekėms taikomas tik tada, kai tai būtina Lietuvai integruojantis į tarptautines organizacijas; ²parengtas naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas, siekiant suvienodinti visų mokesčių mokėtojų teises, atsisakyta mokesčių lengvatų; ³sudarytos sąlygos pagrįstam muitų apskaičiavimui- sumokėjimui (parengti atitinkamų įstatymų pakeitimai);

►įgyvendintos priemonės, gerinančios mokesčių administravimą: parengtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, nustatantis periodišką mokesčių mokėjimo tikrinimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinę atsakomybę už neteisėtą mokesčių išieškojimą ar veiklos sustabdymą ir skirtingas sankcijas už tyčinį mokesčių nemokėjimą ir apskaitos klaidas.

3. LR Finansų ministerija stiprins fiskalinės politikos planavimą:

►sukurtas ir įdiegtas ketvirtinis makroekonomikos modelis;

►pagerėjusi makroekonominių rodiklių prognozių, analizės, stebėsenos kokybė;

►išplėstos ekonominės situacijos bei fiskalinės politikos krypčių modeliavimo, pasiūlymų dėl fiskalinės politikos pateikimo galimybės;

►sudarytos sąlygos skaidresniems fiskalinės politikos duomenims surinkti- pradinėje biudžeto proceso stadijoje parengtos fiskalinės politikos gairės, kuriose, atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus, nustatyti pagrindiniai fiskaliniai rodikliai, būtini planuojant biudžetą; parengtos konsoliduotų fiskalinių rodiklių (pajamų, išlaidų, biudžeto deficito, skolos) prognozės, laiku pateiktos pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės;

►įgyvendinant racionalaus ir taupaus valstybės piniginių išteklių naudojimo tikslą, siekiama derinti valstybės finansų ir savivaldybių finansų valdymo ir kitas kylančias problemas, rengti valstybės biudžeto projektus ir organizuoti jų vykdymą, rengti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio santykių pagal galiojančius įstatymus, tobulinti mokesčių politiką, jų įgyvendinimą, kaupti ir sisteminti finansinę ir kitokią ekonominę informaciją valstybės politikai įgyvendinti, kaupti iždo sąskaitose pinigų išteklius, atlikti iždo procedūras, vykdyti biudžetą , sudaryti apyskaitą ir kt. Šiam tikslui pasiekti numatoma efektyviai valdyti Nacionalinio biudžeto išteklius, įskaitant ir dabartinių nebiudžetinių fondų įtraukimą į biudžetą; numatomos priemonės gerinti biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, prognozavimą, deficito valdymą, tobulinti kapitalo investicijų planavimą,
spręsti santykius su savivaldybėmis dėl dotacijų bei įgyvendinti valstybės mokesčių politiką ir tuo tikslu rengti teisės aktus, numatytus Vyriausybės veiklos programoje, planuoti mokesčių politiką ir analizuoti pasekmes, sudaryti sutartis dėl dvigubo kapitalo ir pajamų apmokestinimo, gerinti valstybės piniginių išteklių sukaupimą, valdymą ir efektyvų naudojimą. Numatoma gerinti informacines sistemas ir tobulinti informacijos struktūrą apie piniginių išteklių sukaupimą, išdavimą, šių procesų atskaitomybę, apskaitą ir kontrolę.

4. Sieks gerinti verslo sąlygas įgyvendinant pažangias priemones mokesčių, muitinės formalumų, kapitalo rinkos ir apskaitos srityse:

►tam tikslui sudarytos palankios teisinės ir mokestinės sąlygos atsirasti įvairioms tiesioginėms bei išvestinėms finansinėms priemonėms, panaikinti nereikalingi investavimo apribojimai;

►įgyvendintos verslo plėtrai palankios priemonės buhalterinės apskaitos srityje, jos reglamentavimas priartintas prie Europos Sąjungos reikalavimų: parengti Konsoliduotos finansinės atskaitomybės, Apskaitos, Finansinės atskaitomybės įstatymų projektai bei dalis nacionalinių apskaitos standartų;

►sudarytos palankios teisinės ir mokestinės kapitalo draudimo ir loterijų rinkos plėtros sąlygos;

►įgyvendintos priemonės, artimos finansinių institucijų veiklai keliamiems reikalavimams, siekiant narystės Europos Sąjungoje- parengti Finansinių institucijų, Draudimo išmokų investuotojams, Draudimo įstatymo 54, 55 straipsnių pakeitimo, Vertybinių popierių rinkos įstatymų projektai:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2341 žodžiai iš 7759 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.