Valstybės finansų veikla
5 (100%) 1 vote

Valstybės finansų veikla

1121314151617181

Valstybės finansų veikla 3

VFV metodai. 3

VFV formos. 3

FT dalykas ir sąvoka. 4

FT normos 4

FT sistema ir Finansiniai teisiniai institutai 5

FT šaltiniai 6

FT vieta teisės sistemoje 7

Finansiniai teisiniai santykiai ir FT subjektai 7

FT santykių objektai. 8

FT santykių subjektai. 8

Visuomeniniai-teritoriniai junginiai. Jiems priklauso pati LT valstybė ir savivaldybės. Jų dalyvavimas FT santykiuose yra ribotas. 8

Kolektyviniai subjektai. Jiems priklauso visos įstaigos, įmonės ir organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą. Pagal savo padėtį jie skirstomi į: 9

Finansų drausmė. 9

Finansinės kontrolės uždaviniai ir sąvoka. 10

Finansų kontrolės rūšys. 10

Finansų kontrolės valstybės institucijos 11

Finansų kontrolės metodai 13

5 tema.LR biudžetinė sandara ir biudžeto sandara 14

2.Biudžetinių santykių teisinio reguliavimo mechanizmas 14

3.Biudžetinė sandara. Valstybinė biudžeto sistema 14

4.Biudžeto struktūra (pajamos ir išlaidos) 15

5. Biudžetinis reguliavimas 16

6. Biudžetinė kompetencija 17

6 tema. Biudžetinis procesas 18

1. BP sąvoka ir struktūra. 18

2. BP principai 18

3. V ir S B sudarymo ir vykdymo bendri pagrindai 19

6. Biudžeto vykdymas. 20

7.Biudžeto vykdymo atskaitomybė ir kontrolė. 21

VI tema.Valstybės skolinimosi teisinis reguliavimas 21

1.Valstybės skolinimosi (V kredito) esmė. 21

2.Valstybės skolinimosi principai. 22

3.LT valstybės skola ir jos valdymas. 23

5. Paskolų naudojimo priežiūra bei atsakomybė už pažeidimus 24

Vyriausybės vertybiniai popieriai 25

7. Savivaldybių skolinimosi tvarka 25

Valstybės išlaidos ir finansavimas 26

5.Valstybės ir savivaldybių įmonių finansinė veikla. 28

VIII tema. Bankininkystės santykių teisinis reguliavimas. 29

1.Bankinio kredito (BK) sąvoka ir reikšmė. 29

2.Bankinio kreditavimo principai. 29

3.LT kredito įstaigų sistema. 30

4. Kreditinės veiklos licenzijavimas. Kredito įstaigų veiklos sąlygos 31

5. Kredito įstaigų veiklos priežiūra 32

6. Komercinių bankų bankrotas 33

Pinigų apyvartos teisinis reguliavimas 34

Pinigų sistema 34

Grynųjų pinigų apyvarta 34

Negrynųjų pinigų apyvarta 35

Banko sąskaitų atidarymas ir uždarymas 35

Atsiskaitymo sąlygos 36

6.Kasos operacijos (jų vedimo tvarka). 36

7.Užsienio valiutos teisinis režimas. 37

X tema.Tikslinių fondų teisinis režimas. 37

1.Sąvoka ir formavimo tikslai. 37

2.Įstatyminiai fondai. 38

Privalomojo sveikatos draudimo fondas 38

Sveikatos fondas 38

Valstybinis švietimo fondas 39

Valstybinis gamtos apsaugos fondas 39

Kultūros ir fondo rėmimo fondas 39

Kelių fondas 40

Valstybinis socialinio draudimo fondas 40

Privalomojo sveikatos draudimo fondas 40

Sveikatos fondas 41

Valstybinis švietimo fondas 41

Valstybinis gamtos apsaugos fondas 41

Kultūros ir fondo rėmimo fondas 41

Kelių fondas 42

Eksporto skatinimo fondas 42

Energijos taupymo fondas 42

Privatizavimo fondas 43

Finansų teisė

Valstybės finansų veikla

Valstybė vykdo finansinę veiklą ir toje veikloje naudoja tokius ekonominius svertus kaip finansai.

VFV – tai kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų vykdomas planingas piniginių lėšų kaupimas ir panaudojimas valstybės funkcijų reguliavimui.

VFV atsiradimo priežastys – bendrieji arba kolektyviniai visuomenės poreikiai, kurių tenkinimui reikalingi dideli pinigai.

VFV objektas – tai piniginės lėšos, kurios, paskirstant nacionalines visuomenės pajamas, atitenka valstybei ir naudojamos valstybės funkcijų vykdymui.

Taigi, iš vienos pusės FV – tai ekonominės veiklos rūšis, o iš kitos pusės – tai valdymo veiklos rūšis.

VFV uždaviniai:

1.Siekiama sukaupti pakankamai piniginių lėšų, kurių pakaktų valstybės funkcijų realizavimui.

2.Teisingai paskirstyti sukauptas lėšas tarp institucijų ir organizacijų, kurios įgyvendina valstybės funkcijas.

3.Nuolatos kontroliuoti valstybės lėšų kaupimą ir panaudojimą.

VFV metodai.

Pagal VFV sritis skiriami tokie metodai:

1.lėšų kaupimo;

2.lėšų paskirstymo.

Lėšų kaupimo metodas – tai TA nustatyti valstybės pajamų gavimo būdai. Skiriami du lėšų kaupimo metodo būdai:

1.Privalomų įmokų metodai;

2.Laisvanoriško lėšų perdavimo valstybei būdas.

Privalomų įmokų metodams priklauso visi tie lėšų gavimo būdai, kuriuos besąlygiškai privalo vykdyti FT subjektai (tai mokesčiai, valstybinės ir vietinės rinkliavos, baudų paėmimas).

Laisvanoriško lėšų perdavimo valstybei būdams priklauso tie būdai, kai teisės subjektai laisvanoriškai perduoda lėšas valstybei pagal TA reikalavimus (paskolos sutarčių sudarymas su valstybe, vyriausybės vertybinių popierių įsigijimas, savanoriškos įmokos į valstybės fondus, lėšų dovanojimas valstybei).

Lėšų paskirstymo metodams priklauso tie TA nustatyti lėšų paskirstymo būdai, kurių pagalba paskirstomos lėšos tarp institucijų.

Skiriami trys šio metodo būdai:

1.Finansavimas;

2.Kreditavimas;

3.Finansavimasis.

Finansavimas (biudžetinis metodas) – kai valstybė perduoda savo lėšas įstaigoms ir įmonėms neatlygintinai, neterminuotai ir negrąžintinai.

Pagal finansavimo subjektų ypatumus skiriamas:

1.Biudžetinių įstaigų finansavimas;

2.Valstybės įmonių finansavimas.

Pagal apimtį finansavimas:

1.Pilnas – kai atitinkamo subjekto veiklos išlaidos pilnai padengiamos iš valstybės
lėšų; taikomas biudžetinėms įstaigoms (pvz.: valdžios struktūroms).

2.Dalinis – kai valstybė padengia tik dalį subjekto veiklos išlaidų, kai dėl tam tikrų priežasčių subjektas neturi nuosavų lėšų arba vykdo valstybės programas; taikomas valstybės įmonėms (pvz.: komercinėms struktūroms).

Kreditavimas – tai valstybės lėšų suteikimas subjektams terminuotumo, atlygintinumo, grąžintinumo pagrindais. Taikomas tada, kai paskolas suteikia LB, kuomet valstybė perskolina savo pasiskolintas lėšas komerciniams bankams ir įmonėms, ir tam tikra prasme, kai platinami vyriausybės vertybiniai popieriai.

Finansavimasis – kai atitinkamos valstybės organizacijos veiklos išlaidos pilnai padengiamos iš tos organizacijos lėšų. Taikomas valstybės įmonių veikoje.

VFV formos.

VFV formos išoriškai atspindi atitinkamų valstybės institucijų veiksmus, surenkant ir naudojant valstybės lėšas. Pagal pobūdį VFV formos yra:

1.Teisinės;

2.Neteisinės.

Teisinės VFV formos turinį sudaro kompetentingų institucijų veikla, sukuriant FT normas ir jas taikant. Pagrindinis šios formos ypatumas – ji susijusi su tam tikrų teisinių rezultatų pasiekimu. Priimami finansinės teisės aktai (FTA). FTA – tai kompetentingų institucijų sprendimai, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes.

FTA :

1.sukuria, pakeičia ar panaikina FT normas.

2.Sukelia, pakeičia ar panaikina FT santykius.

Pagal juridines savybes FTA:

1.Norminiai – jie įtvirtina tam tikras FT normas (LRS įstatymai, nutarimai).

2.Individualūs – jie taikomi kiekvienam konkrečiam subjektui ir betarpiškai sukelia konkretų FT santykį (mokesčio mokėtojo turto areštas, pranešimo dėl mokesčių nusiuntimas ir pan.)/

Neteisinės VFV formos apima tokius kompetentingos institucijos veiksmus, kurie nesukelia teisinių pasekmių, bet sudaro prielaidas VFV teisinių formų realizavimui (finansinių institucijų darbuotojų apmokymas, mokesčių mokėtojo iškvietimas).

FT dalykas ir sąvoka.

FT dalyką sudaro finansiniai santykiai (FS), kurie atsiranda valstybei įgyvendinant finansinę veiklą.

FS, kaip ir FT dalykui, būdingi tokie požymiai:

1.Per FS visuomenės nacionalinės pajamos paskirstomos tarp valstybės, savivaldybių ūkio subjektų ir gyventojų (paskirstomasis požymis).

2.FS būdingas bendras tikslas – sukaupti pakankamai lėšų, kad valstybė galėtų realizuoti jai pavestus uždavinius.

3.FS būdingas organizacijos požymis – per FS valstybė organizuoja visą savo FV.

4.FS būdingas ekonominis pagrįstumas. FS atsiradimą sąlygoja valstybės poreikis gauti pajamų, kurios šalia valstybės turto sudaro valstybės ekonominį pagrindą.

5.FS apibūdina jų piniginis pobūdis. Pagrindinis tokių santykių objektas – piniginės priemonės, per kurias valstybė surenka savo lėšas į valstybės fondus.

FS, kaip FT dalykas – tai visuomeniniai santykiai, atsirandantys valstybei kaupiant lėšas savo fonduose ir naudojant jas savo funkcijų vykdymui.

FS skirstymas (grupės):

1.Valstybės pajamų gavimo santykiai;

2.Valstybės lėšų paskirstymo santykiai, subjektams vykdant valstybės uždavinius;

3.Valstybės lėšų panaudojimo santykiai;

4.Lėšų kaupimo santykiai;

5.Lėšų naudojimo kontrolės santykiai.

Visos šios 5 grupės santykių reglamentuojamos FT normų, kurių visuma sudaro FT. Vykdant FV susidaro visa eilė FS, reglamentuojamų FT. Jiems nepriskiriami atsiskaitymo, darbo užmokesčio mokėjimo santykiai ir pan.; tokius santykius reguliuoja kitos teisės šakos.

FT normos

Pagrindinis FTN tikslas – užtikrinti planingą valstybės lėšų surinkimą ir naudojimą. Siekiant tokio tikslo, FTN:

1.įtvirtina valstybės finansinių fondų sistemą;

2.nustato valstybės ir savivaldybių finansinę kompetenciją;

3.reglamentuoja valstybės finansinių fondų sudarymo ir panaudojimo procesą;

4.nustato finansų kontrolės tvarką ir finansinių sankcijų taikymą.

FTN – tai visuotinai privaloma elgesio taisyklė, kurios tinkamas vykdymas užtikrinamas prievartos taikymu.

FTN būdingi šie bendrieji TN požymiai (tai požymiai, kurie apibūdina FTN kaip TN):

1.FTN išreiškia įstatymų leidėjo valią;

2.FTN priima, keičia, naikina tik įgaliotos institucijos;

3.Tinkamas FTN realizavimas užtikrinamas valstybės prievarta;

4.FTN yra griežtai privalomos adresatui.

Specialieji FTN požymiai:

1.FTN turi ribotą taikymo sritį. Taikomos tik VF veikloje.

2.FTN siekia specifinių tikslų – sukaupti valstybės lėšas.

3.FTN suteikia valdingus įgalinimus tik valstybei ar jai atstovaujančiai institucijai.

4.FTN yra griežtai imperatyvaus pobūdžio, išskyrus išimtinius įstatymuose numatytus atvejus.

5.Už FTN pažeidimus pirmiausiai taikomos sankcijos, numatytos FTA (tai delspinigiai ir finansinės baudos). FTN tikslas ne nubausti, bet užtikrinti pajamų, lėšų gavimą.

FTN – tai valstybės nustatyta ir saugoma privaloma elgesio taisyklė, įtvirtinanti FS dalyvių teises ir pareigas, kurių tinkamas vykdymas turi užtikrinti valstybei reikalingą lėšų gavimą ir jų tikslingą panaudojimą.

FTN rūšys:

– Pagal atliekamas funkcijas:

1.Specializuotos (jų paskirtis – įtvirtinti pagrindines FT kategorijas ir FS reguliavimo principus [įtvirtina tokias sąvokas kaip “biudžetas” , “mokesčiai”];

2.Reguliatyvinės (jų paskirtis – nustatyti FS dalyvių teises ir pareigas);

3.Apsauginės
(jų paskirtis – įtvirtinti finansines sankcijas, užtikrinančias valstybės pajamų gavimą ir tikslingą panaudojimą. Šių normų labai mažai, todėl dažnai taikomos administracinės sankcijos ir kriminalinės bausmės).

– Pagal turinį:

1.Materialinės – įtvirtina atitinkamą FS būklę (nustato valstybės finansinių fondų sistemą, FS dalyvių teises ir pareigas).

2.Procesinės – reglamentuoja FV procedūrą (nustato valstybės fondų sudarymo procesą ir jų panaudojimo tvarką).

– Pagal FS dalyviams daromo poveikio pobūdį:

1.Įgalinančios – jos taikomos tik viename FT institute (Valstybės skolos institutas). Griežtai reglamentuojama TA. Jos panašios į įpareigojančias.

2.Draudžiančios (turi prioritetą);

3.Įpareigojančios (turi prioritetą).

– Pagal adresatus:

1.Nustatančios valstybės ir savivaldybių finansinius įgalinimus.

2.Nustatančios valdžios ir valdymo institucijų įgalinimus.

3.Normos, kurių adresatai yra specifinės finansinės institucijos (LB. Ministerijos, departamentai).

4.Nustatančios finansinės kontrolės institucijų įgalinimus.

5.Nustatančios įgalinimus pasyviems FT subjektams (įmonės, organizacijos).

– Pagal tikslus:

1.Normos, kurios įtvirtina FT kategorijas.

2.Normos, kurios įtvirtina valstybės finansavimo fondų sistemą.

3.Normos, kurios nustato FS subjektus.

4.Normos, reglamentuojančios įplaukų gavimą į valstybės fondus.

5.Normos, nustatančios valstybės išlaidų padengimo tvarką.

6.Normos, reglamentuojančios finansų kontrolę ir atsakomybės priemonių taikymą.

FT sistema ir Finansiniai teisiniai institutai

FT sistema – visuma FT normų, suskirstytų į finansinius teisinius institutus, pagal reguliuojamų finansinių santykių giminingus požymius.

Finansinis teisinis institutas – funkciniais ryšiais susietų FT normų grupė, kuri reguliuoja vienarūšius finansinius teisinius santykius, atsirandančius valkstybei įgyvendinant finansinę veiklą.

Kadangi FT priklauso nekodifikuotoms teisės šakoms, todėl FT sistema nėra įtvirtinta vieningame įstatyme. FT normų kodifikacija yra vykdoma pagal atskirus institutus. Kiekvienas institutas turi vieningą pagrindinį įstatymą.

Pagrindiniai FT institutai:

1.Finansų valdymo institutas. Šį institutą sudaro teisės normos, kurios:

a)Įtvirtina pagrindines valstybės finansų politikos kryptis;

b)Nustato valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją finansų srityje;

c)Įtvirtina institucijų sistemą, kurios atsakingos už finansų politikos įgyvendinimą.

2.Finansų kontrolės institutas. Jį sudaro teisės normos, kurios įtvirtina:

a)Finansų kontrolės organų sistemą, jų kompetenciją;

b)Kontrolės formas bei metodus.

3.Biudžetinių santykių reguliavimo institutas /Biudžetinė teisė. Pagrindinis TŠ – Biudžetinės sandaros įstatymas/. Šį institutą sudaro teisės normos, kurios:

a)Įtvirtina LR biudžetinę sandarą;

b)Nustato biudžetinių pajamų ir išlaidų sistemą;

c)Reguliuoja biudžetinį procesą.

4.Mokestinių santykių reguliavimo institutas /Mokesčių teisė. Pagrindinis TŠ – Mokesčių administravimo įstatymas/. Šis institutas reguliuoja valstybinės mokesčių sistemos nustatymą ir mokesčių surinkimo procesą.

5.Valstybės ir savivaldybių tikslinių fondų institutas. Jis įtvirtina valstybės ir savivaldybių tikslinių fondų sistemą, jų sudarymo ir naudojimo tvarką.

6.Valstybės skolinis institutas /Pagrindinis šaltinis – Valstybės skolos įstatymas/. Šis institutas reguliuoja valstybės ir savivaldybių skolinimosi iš vidaus ir užsienio kreditorių tvarką;

7.Valstybės išlaidų ir finansavimo institutas. Jį sudaro normos;

a)Įtvirtinančios valstybės išlaidų sistemą;

b)Lėšų panaudojimo valstybės išlaidoms padengti tvarką.

8.Bankininkystės santykių reguliavimo institutas. Šis institutas reguliuoja:

a)Kredito įstaigų sistemos nustatymą;

b)Jų veiklos licenzijavimą ir priežiūrą;

c)Paskolų teikimo santykius, kai paskolas suteikia LB.

9.Draudimo santykių reguliavimo institutas. Reguliuoja santykius:

a)Susijusius su draudimo įmonių veiklos licenzijavimu ir priežiūra;

b)Atsirandančius įgyvendinant privalomą ar įstatyminį draudimą.

10.Pinigų apyvartos institutas. Jis įtvirtina:

a)LR pinigų sistemą;

b)Atsiskaitymo grynais ir negrynais pinigais principus;

c)Nustato užsienio valiutos režimą.

FT šaltiniai

FT šaltiniai – tai kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų priimti t.n. aktai, kurie reguliuoja finansinius santykius privalomų normų davimo pagrindu.

Palaipsniui FTŠ sąraše įsitvirtina ir precedentas /taikomas sprendžiant finansinius ginčus/ bei paprotys /taikomi finansų įstatymų priėmimo procedūroje/.

FTŠ gali būti įvairiai klasifikuojami.

Pagal visuomeninių santykių apimtį FTŠ gali būti:

1.Bendrieji, kurie šalia finansinių santykių reguliuoja ir kitus visuomeninius teisinius santykius /pvz., LRK; Įmonių, AB įstatymai/;

2.Specialūs, kurie reguliuoja tik finansinius santykius /pvz., Biudžetinės sandaros, Mokesčių administravimo, Valstybės skolos įstatymai/. Savo ruožtu šie FTŠ skirstomi į teisės aktus, kurie:

a)bendri keliems FT institutams;

b)reguliuoja konkrečius FT institutus.

Pagal galiojimą laike FTŠ gali būti:

1.Nuolatiniai /laikas įstatyme neapibrėžtas/;

2.Laikinieji /galioja iš anksto nustatytą
terminą/.

FTŠ ypatumai:

1.Ypatingą vietą užima planiniai aktai, t.y. įstatymai ir kiti t.a., kurie įtvirtina finansinės veiklos uždavinius konkrečiam laikotarpiui. Įvykdžius užduotį tokie planiniai aktai netenka galios be specialaus t.a. priėmimo /pvz. dėl einamųjų metų biudžeto patvirtinimo/;

2.FT neturi vieningo kodifikuoto šaltinio;

3.Ypatingus įgaliojimus priimant FT aktus turi specialiosios finansų institucijos /LB ir FM/. Joks įstatymas, nutarimas negali būti priimtas be išankstinio finansų ministro sutikimo;

4.FT aktai yra gana politizuoti. Jie išreiškia valdančios partijos interesus. Pasikeitus valdžiai, keičiami daugelis finansinių įstatymų.

Tarptautinės sutartys kaip FTŠ. Pagal galią yra trijų rūšių:

1.Aukščiausios galios. Tai LRS ratifikuotos tarptautinės sutartys. Ratifikavus sutartys tampa FT sistemos dalimi. Jas turi atitikti LR finansiniai įstatymai;

2.Sutartys, kurias pasirašo LRV. Tokios sutartys /pvz., laisvos prekybos, paskolų teikimo/ turi atitikti nacionalinius įstatymus;

3.Susitarimai, kuriuos pasirašo finansų institucijos. Tai tarptautinio bendradarbiavimo sutartys. Jas dažniausiai pasirašo Muitinės departamentas, Mokesčių inspekcija. Tačiau tai nėra FTŠ, kadangi jos pasirašomos ne LR vardu, nesukuria tarptautinių įsipareigojimų LR.

FT vieta teisės sistemoje

FT – savarankiška teisės šaka.

FT ir AT santykis. Pagrindinis skirtumas – reguliavimo dalykas. AT reguliuoja tuos finansų valdymo santykius, kurie atsiranda steigiant finansų valdymo institucijas, nustatant jų kompetenciją ir vidaus darbo organizavimo tvarką. Visus santykius, kurie atsiranda finansų valdymo institucijoms realizuojant savo kompetenciją, reguliuoja FT, o ne AT.

FT, CT ir DT santykis. Skirtumai:

1.Objektas:

CTO – piniginės lėšos, kurios priklauso konkretiems juridiniams ar fiziniams asmenims;

DTO – piniginės lėšos, kurias darbuotojai gauna pagal darbo sutartį;

FTO – piniginės lėšos, kurios priklauso valstybei

2.Interesai, kuriuos gina konkreti TŠ:

CT – privačius juridinių ir fizinių asmenų interesus;

DT – asmeninius darbuotojų finansinius interesus;

FT – finansinius valstybės interesus

3.Reguliavimo metodas:

CT ir DT – dispozityviškumo (civilinis) metodas;

FT – privalomo nurodymo davimo (administracinis) metodas.

4.Teisinio santykio atsiradimo pagrindas:

Civiliniai santykiai atsiranda sutarties pagrindu;

Darbo – darbo sutarties pagrindu;

Finansiniai – įstatymo /su retom išimtim/ pagrindu.

5.Atitinkamų finansinių teisinių santykių sudėtis:

CT, DT – fiziniai ir juridiniais asmenys;

FT – privalomas valstybės dalyvavimas

Finansiniai teisiniai santykiai ir FT subjektai

Finansiniai teisiniai santykiai – FT normomis sureguliuoti finansiniais santykiai, atsirandantys valstybei įgyvendinant finansinę veiklą.

Požymiai:

1.FTS realizuojama valstybės finansų politika, įtvirtinta FT normose;

2.Privalomas FTS subjektas yra valstybė, kuri gali dalyvauti tiek betarpiškai /pvz., biudžetiniuose, valstybės skolos santykiuose/, tiek per įgaliotas institucijas;

3.FTS dalyvio teises ir pareigas detaliai reglamentuoja įstatymai ir kiti FTŠ. Sutartinės teisės ir pareigos leidžiamos tik išimtinais atvejais;

4.FTS dalyviai yra nelygiateisėje padėtyje. Valdingus įgalinimus turi valstybei atstovaujantys subjektai, o kiti privalo vykdyti privalomo subjekto nurodymus;

5.Pagrindinė tinkamo teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo priemonė – finansinės-ekonominės sankcijos;

6.Visi ginčai, kylantys iš FTS, sprendžiami administracine tvarka. Teisminis nagrinėjimas leidžiamas išimtiniais atvejais ir išnaudojus ikiteisminio nagrinėjimo procedūras.

FTS rūšys

Pagal institutus:

1.Finansų kontrolės;

2.Finansų valdymo;

3.Biudžetiniai ir t.t.

Kiekvieno instituto santykiai skirstomi į porūšius. Pvz., mokestiniai santykiais dar skirstomi pagal mokesčių rūšis, apskaičiavimą, sumokėjimą, išieškojimą ir t.t.

Pagal subjektinę sudėtį FTS gali būti:

1.Tarp valstybės ir savivaldybių /dėl finansinės kompetencijos padalijimo; lėšų skolinimasis iš valstybės/;

2.Tarp valdžios ir valdymo institucijų ir finansų institucijų /dėl finansų institucijų kompetencijos nustatymo, biudžeto vykdymo/;

3.Tarp finansų institucijų /LB ir FM. Mokesčių inspekcijos ir ministerijų/;

4.Tarp finansų institucijų ir juridinių ir fizinių asmenų /dėl mokesčių mokėjimo santykiai, biudžeto lėšų paskirstymo, panaudojimo/;

5.Tarp valstybės ir kreditorių.

Pagal turinį FTS:

1.Materialiniai, t.y. įtvirtina atitinkamų FTS būklę

2.Procesiniai, kurie reguliuoja valstybės pinigų fondo sudarymo ir panaudojimo tvarką.

Pagal tikslus, kurie realizuojami konkrečiame santykyje:

1.Organizaciniai finansiniai santykiai. Tikslas – įtvirtinti valstybės pinigų fondų sistemą ir tokius fondus sudarančių institucijų sistemą;

2.Valstybės pajamų gavimo teisiniai santykiai. Tai santykiai, susiję su įmokų į valstybės fondus apskaičiavimu, sumokėjimu ir išieškojimu;

3.Valstybės išlaidų dengimo santykiai. Tikslas – padengti valstybės programų ir priemonių įgyvendinimo išlaidas iš valstybės fondų;

4.Finansų kontrolės santykiai. Tikslas – užtikrinti finansų drausmės laikymąsi ir patraukti kaltus asmenis atsakomybėn.

FT santykių objektai.

FT santykių objektais yra tos
kurių atsiranda konkretus FT santykis.

Pagal LT įstatymus yra tokios objektų rūšys:

1.Valstybės ar savivaldybės piniginės lėšos, sukauptos atitinkamuose pinigų fonduose. Pagal centralizacijos lygį pinigų fondai yra:

a)centralizuoti (jų lėšos naudojamos arba bendravalstybinėms reikmėms arba savivaldybių bendroms reikmėms. Tokių fondų lėšomis disponuoja valstybės ar savivaldybės vykdomosios institucijos (V ir savivaldybių biudžetai ir tiksliniai pinigų fondai (socialinio draudimo fondas, kelių fondas ir pan.));

b)decentralizuoti (šie fondai naudojami konkrečios įstaigos ar įmonės poreikiams finansuoti. Tokių fondų lėšomis disponuoja įstaigų vadovas ar įmonės valdymo organai (V ar savivaldybės įmonių finansai ir biudžetinių įstaigų lėšos).

2.Piniginės prievolės. FT santykių objektai yra tik tos piniginės prievolės, kurių pagalba formuojami V ar savivaldybių pinigų fondai (mokesčiai, valstybinės ir vietinės rinkliavos, valstybei ir savivaldybei padarytos žalos atlyginimas ir pan.)

3.Pinigai.FT santykių objektai yra tiek nacionaliniai pinigai, tiek užsienio valiuta. FT neturi reikšmės pinigų forma (ar tai grynieji, ar ne grynieji, esantys sąskaitose pinigai).

4.Mokėjimo priemonės. Tai:

a)mokėjimo pavedimas

b)debeto pavedimas

c)inkasinis pavedimas

d)čekiai

e)vekseliai

f)banko kortelės

g)ne banko kortelės

5.Fondinės vertybės (tai akcijos ir obligacijos).

Akcijos – tai investicijų vertybiniai popieriai, kurie patvirtina fizinio ar juridinio asmens dalyvavimą konkrečios įmonės kapitale.

Obligacijos – tai kredito vertybiniai popieriai, kurie patvirtina obligacijos turėtojo teisę į obligacijos nominalios vertės gavimą ir palūkanų išmokėjimą.

6.Auksas ir kiti taurieji metalai bei brangakmeniai. Kaip FT objektas pripažįstami bet kokioje būklėje, išskyrus juvelyrinius dirbinius ir tauriųjų metalų laužą.

FT santykių subjektai.

FT subjektai – asmenys, pagal įstatymus galintys turėti finansines teises ir pareigas. FT subjektas, kuris realiai įgyvendina savo teises ir pareigas – FT santykių subjektas.

Pagal finansinių teisių ir pareigų apimtį visi FT subjektai skiriami į tris grupes:

1.visuomeniniai-teritoriniai junginiai

2.kolektyviniai subjektai

3.individualūs subjektai

Visuomeniniai-teritoriniai junginiai. Jiems priklauso pati LT valstybė ir savivaldybės. Jų dalyvavimas FT santykiuose yra ribotas.

1.Tiek V, tiek savivaldybės gali dalyvauti biudžetiniuose santykiuose, nes jos turi atitinkamą biudžetinę kompetenciją.

2.Jos gali dalyvauti tikslinių fondų sudarymo santykiuose, nes kol kas jos turi teisę steigti prie biudžeto atitinkamus tikslinius fondus ir savarankiškai nustatyti tokio fondo režimą.

3.Skoliniai santykiai. Kiekviena valstybė (ir LT), ir savivaldybės turi teisę imti paskolas tiek iš LT kreditorių, tiek iš užsienio kreditorių.

Kol kas savivaldybių padėtis finansų srity ribota.

Kolektyviniai subjektai. Jiems priklauso visos įstaigos, įmonės ir organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą. Pagal savo padėtį jie skirstomi į:

a)Aktyviuosius;

b)Pasyviuosius.

Aktyviesiems priklauso tos įstaigos ir organizacijos, kurios turi valdingus įgalinimus. Jų dalyvavimas finansiniuose santykiuose yra privalomas. Aukščiausią padėtį turi Seimas. Jis formuoja Lt finansų politiką. Pagalbinė Seimo institucija yra biudžeto ir finansų komitetas. Jo funkcijos:

Svarsto V biudžeto projektą

Atlieka bendrąją nuolatinę biudžeto vykdymo kontrolę

Rengia savo iniciatyva finansų įstatymų projektus

Svarsto vyriausybės pateiktus finansų įstatymų projektus

Atlieka parlamentinę LT banko ir finansų ministerijos kontrolę.

Vyriausybė funkcijos:

Įgyvendina seimo priimtus finansų įstatymus

Organizuoja V biudžeto projekto sudarymą

Organizuoja valstybės biudžeto vykdymą

Steigia vyriausybinius piniginius fondus (kaimo rėmimo)

Teikia Seimui siūlymus dėl finansinių institucijų steigimo

Steigia vyriausybines finansų valdymo įstaigas

Priima sprendimus dėl LT valstybės skolos

Koordinuoja sau pavaldžių finansinių institucijų veiklą

Finansų ministerijos – tai vykdomosios valdžios institucija, kuri vykdo finansų srities valdymą ir vyriausybės pavedimu įgyvendina valstybės finansinę politiką. Prie finansų ministerijos atskiroms finansų sritims valdyti ir tvarkyti įsteigtos specialios institucijos:

a)valstybinė mokesčių inspekcija

b)muitinės departamentas

c)revizijų departamentas

d)valstybinio draudimo priežiūros tarnyba

Lietuvos bankas. Iš vienos pusės jis yra finansų srities valdymo institucija, atskaitinga seimui. Iš kitos pusės – tai komercinė struktūra, nes įstatymo nustatytose ribose LB gali vykdyti kreditavimo funkcijas. LB turi užtikrinti nacionalinės valiutos stabilumą. Funkcijos:

išleidžia ir išima iš apyvartos LT pinigus

sudaro LT mokėjimų balansą

gali aptarnauti valdžios ir valdymo institucijų sąskaitas

nustato komercinių bankų veiklos sąlygas

saugo LT tauriųjų metalų ir užsienio valiutos atsargas

prižiūri užsienio valiutos režimą ir pan.

Prie jų dar priklauso specifinės finansų kontrolės institucijos.

Pasyviaisiais gali būti visų rūšių įmonės (AB, UAB, ŽŪ bendrovės, bankai ir pan.)., išskyrus individualias įmones. Kad jos taptų FT subjektais, jos turi turėti juridinio asmens statusą,
savarankiškas pajamas ir balansą, indėlio sąskaitą banko įstaigoje, per kurią vykdomos visos operacijos. Taip pat priklauso biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, labdaros ir paramos fondai, religinės organizacijos ir pan.

Individualūs subjektai. Jiems priklauso LT piliečiai ir užsieniečiai bei personalinės įmonės. FT užsieniečiai pagal savo finansinių teisių ir pareigų apimtį prilyginami LT piliečiams, jei tarptautinėmis sutartimis nenumatyta ko kita. Personalinė įmonė, nors ji atstovaujama savininko, pagal savo padėtį prilyginama kolektyviniam subjektui. Finansiniuose santykiuose personalinė įmonė visada atstovaujama savininko.

Finansų drausmė.

Vienas pagrindinių finansinių santykių reguliavimo principų – teisėtumo. Bet FT teisėtumas suprantamas kaip finansų drausmės laikymosi užtikrinimas.

Finansų drausmė (FD) – besąlygiškas nustatytos pinigų fondo sudarymo ir naudojimo tvarkos laikymasis bei tikslus piniginių prievolių vykdymas.

FD turinio elementai:

1.teisės aktais nustatytos V ir savivaldybių pinigų fondų sudarymo ir naudojimo tvarkos laikymasis;

2.nustatytos piniginių operacijų atlikimo tvarkos laikymasis;

3.nustatytos piniginių prievolių valstybei ir savivaldybei vykdymo tvarkos laikymasis;

4.FD pažeidimų išaiškinimas;

5.Atsakomybės priemonių FD pažeidėjams taikymas

Pagal finansų veiklos sritis skiriamos tokios FD rūšys:

1.biudžetinė drausmė – nustatytos V ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir biudžetinių lėšų naudojimo tvarkos laikymasis

2.mokestinė drausmė – mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo terminų bei tvarkos laikymasis

3.kreditinė drausmė – valstybės ir savivaldybės gautų paskolų, taip pat iš LB gautų paskolų ir naudojimo tvarkos laikymasis

4.atsiskaitymų drausmė – įstatymų nustatytų pagrindinių mokėjimų reikalavimų laikymasis

FD privalo laikytis visi subjektai (aktyvieji ir pasyvieji).

Finansinės kontrolės uždaviniai ir sąvoka.

Plačiąja prasme FK – tai visos valstybėje vykdomos kontrolės dalis. Atitinkamus kontrolės įgalinimus turi visos V ir savivaldybių institucijos (seimas vyriausybė, tarybos ir pan.)

Siaurąja prasme FK – tai specialiai kontrolės tikslais įsteigtų valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, siekiant užtikrinti tikslingą ir efektyvų V ar savivaldybės pinigų fondų naudojimą.

FK objektu ura grynųjų ir negrynųjų pinigų apyvarta.

FK uždaviniai:

1.užtikrinti FD laikymąsi

2.užkirsti kelią galimiems FD pažeidimams

3.išsiaiškinti daromus FD pažeidimus, juos darančius asmenis bei pažeidimų sąlygas

4.patraukti FD pažeidėjus atsakomybėn

5.išsiaiškinti papildomus V ar savivaldybės finansinių išteklių rezervus

6.užtikrinti V ir savivaldybių finansinių interesų apsaugą.

FK turinys (jį sudaro funkcijos):

1.FT aktų ir finansinių planų sudarymo ir vykdymo tikrinimas

2.Finansinių operacijų atlikimo tikrinimas

3.Buhalterinės apskaitos reikalavimų laikymosi tikrinimas

4.Finansinės veiklos efektyvumo vertinimas

5.Pasiūlymų dėl finansinės veiklos gerinimo teikimas

6.Atsakomybės priemonių taikymas

Visą FK veiklą reguliuoja atitinkamos FT normos, kurių visuma sudaro FK institutą.

FK obj. prasme – tai FT normų visuma. O subj. prasme – tai veikla.

Finansų kontrolės rūšys.

Pagal FK objektą:

1.išankstinė

2.einamoji

3.rezultatų kontrolė

Išankstinė kontrolė – FK, atliekama prieš vykdant atitinkamas finansines operacijas. Jos objektu yra dokumentai, patvirtinantys pasirengimą atlikti t.t finansines operacijas (sudaryto biudžeto projekto tikrinimas, biudžetinių įstaigų sąmatų tikrinimas).

Einamoji kontrolė – FK, atliekama jau įgyvendinant konkrečius finansinius planus ar atliekant finansines operacijas. Objektas – finansinių planų vykdymas ar finansinių operacijų atlikimas (biudžeto vykdymas, mokesčių mokėjimo tikrinimas, įmonės kasos revizijos).

Rezultatų kontrolė – FK, vykdoma įgyvendinus finansinius planus. Jos objektas – tokių planų įvykdymo rezultatas (biudžeto įvykdymo apyskaitos svarstymas, įmonių finansinės atskaitomybės tikrinimas ir pan.).

Pagal kontrolės pagrindą:

1.privaloma (vykdoma remiantis atitinkamais įstatymais)

2.iniciatyvinė (vykdoma konkretaus subjekto užsakymu, kai pvz. įmonės užsako nepriklausomą auditą)

Pagal FK institucijų statusą:

1.Bendravalstybinė

2.Savivaldybių

3.Vidaus

4.Auditas

Bendravalstybinė FK. Ji vykdoma visos V mastu. Objektas – visų subjektų, naudojančių V lėšas,veikla nepriklausomai nuo jų pavaldumo. Ją atlieka Seimas. Seimo biudžeto ir finansų komitetas, vyriausybė ir specialios institucijos.

Savivaldybių FK. Vykdoma tik konkrečios savivaldybės teritorijoje. Objektas – savivaldybės piniginių išteklių naudojimas. Ją kol kas vykdo savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės kontrolieriaus tarnyba.Savivaldybių kontrolierius turi teisę tikrinti savivaldybės biudžeto sudarymą ir vykdymą ir nebiudžetinių lėšų sudarymą ir naudojimą.

Vidaus FK. Atliekama atskirų įstaigų ir įmonių veikloje. Objektas – įmonei ar įstaigai priklausančių lėšų naudojimas. Vidaus FK dabar vykdo steigiamos vidaus audito tarnybos. Jos privaloma tvarka turi būti įsteigtos visose ministerijose, apskrities viršininkų administracijose, valstybinėje mokesčių
taip pat visose kitose valstybinėse įstaigose ir įmonėse, kur dirba virš 300 darbuotojų. Jei jų yra mažiau, vietoj vidaus audito tarnybos turi būti steigiama vidaus auditoriaus pareigybė. Pagrindinis jų uždavinys – tikrinti, kaip įstaigos ar įmonės naudoja finansinius išteklius ir ar teisingai vedama finansinė atskaitomybė. Visose kitose įmonėse ar įstaigose vidaus FK atlieka revizoriai ar iš šalies kviečiami auditoriai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4380 žodžiai iš 8589 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.