Valstybės finansų veikla
5 (100%) 1 vote

Valstybės finansų veikla

1121314151

Valstybės finansų veikla 3

VFV metodai. 3

VFV formos. 3

FT dalykas ir sąvoka. 4

FT normos 4

FT sistema ir Finansiniai teisiniai institutai 5

FT šaltiniai 6

FT vieta teisės sistemoje 7

Finansiniai teisiniai santykiai ir FT subjektai 7

FT santykių objektai. 8

FT santykių subjektai. 8

Visuomeniniai-teritoriniai junginiai. Jiems priklauso pati LT valstybė ir savivaldybės. Jų dalyvavimas FT santykiuose yra ribotas. 8

Kolektyviniai subjektai. Jiems priklauso visos įstaigos, įmonės ir organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą. Pagal savo padėtį jie skirstomi į: 9

Finansų drausmė. 9

Finansinės kontrolės uždaviniai ir sąvoka. 10

Finansų kontrolės rūšys. 10

Finansų kontrolės valstybės institucijos 11

Finansų kontrolės metodai 13

5 tema.LR biudžetinė sandara ir biudžeto sandara 14

2.Biudžetinių santykių teisinio reguliavimo mechanizmas 14

3.Biudžetinė sandara. Valstybinė biudžeto sistema 14

4.Biudžeto struktūra (pajamos ir išlaidos) 15

5. Biudžetinis reguliavimas 16

6. Biudžetinė kompetencija 17

6 tema. Biudžetinis procesas 18

1. BP sąvoka ir struktūra. 18

2. BP principai 18

3. V ir S B sudarymo ir vykdymo bendri pagrindai 19

6. Biudžeto vykdymas. 20

7.Biudžeto vykdymo atskaitomybė ir kontrolė. 21

VI tema.Valstybės skolinimosi teisinis reguliavimas 21

1.Valstybės skolinimosi (V kredito) esmė. 21

2.Valstybės skolinimosi principai. 22

3.LT valstybės skola ir jos valdymas. 23

5. Paskolų naudojimo priežiūra bei atsakomybė už pažeidimus 24

Vyriausybės vertybiniai popieriai 25

7. Savivaldybių skolinimosi tvarka 25

Valstybės išlaidos ir finansavimas 26

5.Valstybės ir savivaldybių įmonių finansinė veikla. 28

VIII tema. Bankininkystės santykių teisinis reguliavimas. 29

1.Bankinio kredito (BK) sąvoka ir reikšmė. 29

2.Bankinio kreditavimo principai. 29

3.LT kredito įstaigų sistema. 30

4. Kreditinės veiklos licenzijavimas. Kredito įstaigų veiklos sąlygos 31

5. Kredito įstaigų veiklos priežiūra 32

6. Komercinių bankų bankrotas 33

Pinigų apyvartos teisinis reguliavimas 34

Pinigų sistema 34

Grynųjų pinigų apyvarta 34

Negrynųjų pinigų apyvarta 35

Banko sąskaitų atidarymas ir uždarymas 35

Atsiskaitymo sąlygos 36

6.Kasos operacijos (jų vedimo tvarka). 36

7.Užsienio valiutos teisinis režimas. 37

X tema.Tikslinių fondų teisinis režimas. 37

1.Sąvoka ir formavimo tikslai. 37

2.Įstatyminiai fondai. 38

Privalomojo sveikatos draudimo fondas 38

Sveikatos fondas 38

Valstybinis švietimo fondas 39

Valstybinis gamtos apsaugos fondas 39

Kultūros ir fondo rėmimo fondas 39

Kelių fondas 40

Valstybinis socialinio draudimo fondas 40

Privalomojo sveikatos draudimo fondas 40

Sveikatos fondas 41

Valstybinis švietimo fondas 41

Valstybinis gamtos apsaugos fondas 41

Kultūros ir fondo rėmimo fondas 41

Kelių fondas 42

Eksporto skatinimo fondas 42

Energijos taupymo fondas 42

Privatizavimo fondas 43

Finansų teisė

Valstybės finansų veikla

Valstybė vykdo finansinę veiklą ir toje veikloje naudoja tokius ekonominius svertus kaip finansai.

VFV – tai kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų vykdomas planingas piniginių lėšų kaupimas ir panaudojimas valstybės funkcijų reguliavimui.

VFV atsiradimo priežastys – bendrieji arba kolektyviniai visuomenės poreikiai, kurių tenkinimui reikalingi dideli pinigai.

VFV objektas – tai piniginės lėšos, kurios, paskirstant nacionalines visuomenės pajamas, atitenka valstybei ir naudojamos valstybės funkcijų vykdymui.

Taigi, iš vienos pusės FV – tai ekonominės veiklos rūšis, o iš kitos pusės – tai valdymo veiklos rūšis.

VFV uždaviniai:

1.Siekiama sukaupti pakankamai piniginių lėšų, kurių pakaktų valstybės funkcijų realizavimui.

2.Teisingai paskirstyti sukauptas lėšas tarp institucijų ir organizacijų, kurios įgyvendina valstybės funkcijas.

3.Nuolatos kontroliuoti valstybės lėšų kaupimą ir panaudojimą.

VFV metodai.

Pagal VFV sritis skiriami tokie metodai:

1.lėšų kaupimo;

2.lėšų paskirstymo.

Lėšų kaupimo metodas – tai TA nustatyti valstybės pajamų gavimo būdai. Skiriami du lėšų kaupimo metodo būdai:

1.Privalomų įmokų metodai;

2.Laisvanoriško lėšų perdavimo valstybei būdas.

Privalomų įmokų metodams priklauso visi tie lėšų gavimo būdai, kuriuos besąlygiškai privalo vykdyti FT subjektai (tai mokesčiai, valstybinės ir vietinės rinkliavos, baudų paėmimas).

Laisvanoriško lėšų perdavimo valstybei būdams priklauso tie būdai, kai teisės subjektai laisvanoriškai perduoda lėšas valstybei pagal TA reikalavimus (paskolos sutarčių sudarymas su valstybe, vyriausybės vertybinių popierių įsigijimas, savanoriškos įmokos į valstybės fondus, lėšų dovanojimas valstybei).

Lėšų paskirstymo metodams priklauso tie TA nustatyti lėšų paskirstymo būdai, kurių pagalba paskirstomos lėšos tarp institucijų.

Skiriami trys šio metodo būdai:

1.Finansavimas;

2.Kreditavimas;

3.Finansavimasis.

Finansavimas (biudžetinis metodas) – kai valstybė perduoda savo lėšas įstaigoms ir įmonėms neatlygintinai, neterminuotai ir negrąžintinai.

Pagal finansavimo subjektų ypatumus skiriamas:

1.Biudžetinių įstaigų finansavimas;

2.Valstybės įmonių finansavimas.

Pagal apimtį finansavimas:

1.Pilnas – kai atitinkamo subjekto veiklos išlaidos pilnai padengiamos iš valstybės
lėšų; taikomas biudžetinėms įstaigoms (pvz.: valdžios struktūroms).

2.Dalinis – kai valstybė padengia tik dalį subjekto veiklos išlaidų, kai dėl tam tikrų priežasčių subjektas neturi nuosavų lėšų arba vykdo valstybės programas; taikomas valstybės įmonėms (pvz.: komercinėms struktūroms).

Kreditavimas – tai valstybės lėšų suteikimas subjektams terminuotumo, atlygintinumo, grąžintinumo pagrindais. Taikomas tada, kai paskolas suteikia LB, kuomet valstybė perskolina savo pasiskolintas lėšas komerciniams bankams ir įmonėms, ir tam tikra prasme, kai platinami vyriausybės vertybiniai popieriai.

Finansavimasis – kai atitinkamos valstybės organizacijos veiklos išlaidos pilnai padengiamos iš tos organizacijos lėšų. Taikomas valstybės įmonių veikoje.

VFV formos.

VFV formos išoriškai atspindi atitinkamų valstybės institucijų veiksmus, surenkant ir naudojant valstybės lėšas. Pagal pobūdį VFV formos yra:

1.Teisinės;

2.Neteisinės.

Teisinės VFV formos turinį sudaro kompetentingų institucijų veikla, sukuriant FT normas ir jas taikant. Pagrindinis šios formos ypatumas – ji susijusi su tam tikrų teisinių rezultatų pasiekimu. Priimami finansinės teisės aktai (FTA). FTA – tai kompetentingų institucijų sprendimai, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes.

FTA :

1.sukuria, pakeičia ar panaikina FT normas.

2.Sukelia, pakeičia ar panaikina FT santykius.

Pagal juridines savybes FTA:

1.Norminiai – jie įtvirtina tam tikras FT normas (LRS įstatymai, nutarimai).

2.Individualūs – jie taikomi kiekvienam konkrečiam subjektui ir betarpiškai sukelia konkretų FT santykį (mokesčio mokėtojo turto areštas, pranešimo dėl mokesčių nusiuntimas ir pan.)/

Neteisinės VFV formos apima tokius kompetentingos institucijos veiksmus, kurie nesukelia teisinių pasekmių, bet sudaro prielaidas VFV teisinių formų realizavimui (finansinių institucijų darbuotojų apmokymas, mokesčių mokėtojo iškvietimas).

FT dalykas ir sąvoka.

FT dalyką sudaro finansiniai santykiai (FS), kurie atsiranda valstybei įgyvendinant finansinę veiklą.

FS, kaip ir FT dalykui, būdingi tokie požymiai:

1.Per FS visuomenės nacionalinės pajamos paskirstomos tarp valstybės, savivaldybių ūkio subjektų ir gyventojų (paskirstomasis požymis).

2.FS būdingas bendras tikslas – sukaupti pakankamai lėšų, kad valstybė galėtų realizuoti jai pavestus uždavinius.

3.FS būdingas organizacijos požymis – per FS valstybė organizuoja visą savo FV.

4.FS būdingas ekonominis pagrįstumas. FS atsiradimą sąlygoja valstybės poreikis gauti pajamų, kurios šalia valstybės turto sudaro valstybės ekonominį pagrindą.

5.FS apibūdina jų piniginis pobūdis. Pagrindinis tokių santykių objektas – piniginės priemonės, per kurias valstybė surenka savo lėšas į valstybės fondus.

FS, kaip FT dalykas – tai visuomeniniai santykiai, atsirandantys valstybei kaupiant lėšas savo fonduose ir naudojant jas savo funkcijų vykdymui.

FS skirstymas (grupės):

1.Valstybės pajamų gavimo santykiai;

2.Valstybės lėšų paskirstymo santykiai, subjektams vykdant valstybės uždavinius;

3.Valstybės lėšų panaudojimo santykiai;

4.Lėšų kaupimo santykiai;

5.Lėšų naudojimo kontrolės santykiai.

Visos šios 5 grupės santykių reglamentuojamos FT normų, kurių visuma sudaro FT. Vykdant FV susidaro visa eilė FS, reglamentuojamų FT. Jiems nepriskiriami atsiskaitymo, darbo užmokesčio mokėjimo santykiai ir pan.; tokius santykius reguliuoja kitos teisės šakos.

FT normos

Pagrindinis FTN tikslas – užtikrinti planingą valstybės lėšų surinkimą ir naudojimą. Siekiant tokio tikslo, FTN:

1.įtvirtina valstybės finansinių fondų sistemą;

2.nustato valstybės ir savivaldybių finansinę kompetenciją;

3.reglamentuoja valstybės finansinių fondų sudarymo ir panaudojimo procesą;

4.nustato finansų kontrolės tvarką ir finansinių sankcijų taikymą.

FTN – tai visuotinai privaloma elgesio taisyklė, kurios tinkamas vykdymas užtikrinamas prievartos taikymu.

FTN būdingi šie bendrieji TN požymiai (tai požymiai, kurie apibūdina FTN kaip TN):

1.FTN išreiškia įstatymų leidėjo valią;

2.FTN priima, keičia, naikina tik įgaliotos institucijos;

3.Tinkamas FTN realizavimas užtikrinamas valstybės prievarta;

4.FTN yra griežtai privalomos adresatui.

Specialieji FTN požymiai:

1.FTN turi ribotą taikymo sritį. Taikomos tik VF veikloje.

2.FTN siekia specifinių tikslų – sukaupti valstybės lėšas.

3.FTN suteikia valdingus įgalinimus tik valstybei ar jai atstovaujančiai institucijai.

4.FTN yra griežtai imperatyvaus pobūdžio, išskyrus išimtinius įstatymuose numatytus atvejus.

5.Už FTN pažeidimus pirmiausiai taikomos sankcijos, numatytos FTA (tai delspinigiai ir finansinės baudos). FTN tikslas ne nubausti, bet užtikrinti pajamų, lėšų gavimą.

FTN – tai valstybės nustatyta ir saugoma privaloma elgesio taisyklė, įtvirtinanti FS dalyvių teises ir pareigas, kurių tinkamas vykdymas turi užtikrinti valstybei reikalingą lėšų gavimą ir jų tikslingą panaudojimą.

FTN rūšys:

– Pagal atliekamas funkcijas:

1.Specializuotos (jų paskirtis – įtvirtinti pagrindines FT kategorijas ir FS reguliavimo principus [įtvirtina tokias sąvokas kaip “biudžetas” , “mokesčiai”];

2.Reguliatyvinės (jų paskirtis – nustatyti FS dalyvių teises ir pareigas);

3.Apsauginės
(jų paskirtis – įtvirtinti finansines sankcijas, užtikrinančias valstybės pajamų gavimą ir tikslingą panaudojimą. Šių normų labai mažai, todėl dažnai taikomos administracinės sankcijos ir kriminalinės bausmės).

– Pagal turinį:

1.Materialinės – įtvirtina atitinkamą FS būklę (nustato valstybės finansinių fondų sistemą, FS dalyvių teises ir pareigas).

2.Procesinės – reglamentuoja FV procedūrą (nustato valstybės fondų sudarymo procesą ir jų panaudojimo tvarką).

– Pagal FS dalyviams daromo poveikio pobūdį:

1.Įgalinančios – jos taikomos tik viename FT institute (Valstybės skolos institutas). Griežtai reglamentuojama TA. Jos panašios į įpareigojančias.

2.Draudžiančios (turi prioritetą);

3.Įpareigojančios (turi prioritetą).

– Pagal adresatus:

1.Nustatančios valstybės ir savivaldybių finansinius įgalinimus.

2.Nustatančios valdžios ir valdymo institucijų įgalinimus.

3.Normos, kurių adresatai yra specifinės finansinės institucijos (LB. Ministerijos, departamentai).

4.Nustatančios finansinės kontrolės institucijų įgalinimus.

5.Nustatančios įgalinimus pasyviems FT subjektams (įmonės, organizacijos).

– Pagal tikslus:

1.Normos, kurios įtvirtina FT kategorijas.

2.Normos, kurios įtvirtina valstybės finansavimo fondų sistemą.

3.Normos, kurios nustato FS subjektus.

4.Normos, reglamentuojančios įplaukų gavimą į valstybės fondus.

5.Normos, nustatančios valstybės išlaidų padengimo tvarką.

6.Normos, reglamentuojančios finansų kontrolę ir atsakomybės priemonių taikymą.

FT sistema ir Finansiniai teisiniai institutai

FT sistema – visuma FT normų, suskirstytų į finansinius teisinius institutus, pagal reguliuojamų finansinių santykių giminingus požymius.

Finansinis teisinis institutas – funkciniais ryšiais susietų FT normų grupė, kuri reguliuoja vienarūšius finansinius teisinius santykius, atsirandančius valkstybei įgyvendinant finansinę veiklą.

Kadangi FT priklauso nekodifikuotoms teisės šakoms, todėl FT sistema nėra įtvirtinta vieningame įstatyme. FT normų kodifikacija yra vykdoma pagal atskirus institutus. Kiekvienas institutas turi vieningą pagrindinį įstatymą.

Pagrindiniai FT institutai:

1.Finansų valdymo institutas. Šį institutą sudaro teisės normos, kurios:

a)Įtvirtina pagrindines valstybės finansų politikos kryptis;

b)Nustato valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją finansų srityje;

c)Įtvirtina institucijų sistemą, kurios atsakingos už finansų politikos įgyvendinimą.

2.Finansų kontrolės institutas. Jį sudaro teisės normos, kurios įtvirtina:

a)Finansų kontrolės organų sistemą, jų kompetenciją;

b)Kontrolės formas bei metodus.

3.Biudžetinių santykių reguliavimo institutas /Biudžetinė teisė. Pagrindinis TŠ – Biudžetinės sandaros įstatymas/. Šį institutą sudaro teisės normos, kurios:

a)Įtvirtina LR biudžetinę sandarą;

b)Nustato biudžetinių pajamų ir išlaidų sistemą;

c)Reguliuoja biudžetinį procesą.

4.Mokestinių santykių reguliavimo institutas /Mokesčių teisė. Pagrindinis TŠ – Mokesčių administravimo įstatymas/. Šis institutas reguliuoja valstybinės mokesčių sistemos nustatymą ir mokesčių surinkimo procesą.

5.Valstybės ir savivaldybių tikslinių fondų institutas. Jis įtvirtina valstybės ir savivaldybių tikslinių fondų sistemą, jų sudarymo ir naudojimo tvarką.

6.Valstybės skolinis institutas /Pagrindinis šaltinis – Valstybės skolos įstatymas/. Šis institutas reguliuoja valstybės ir savivaldybių skolinimosi iš vidaus ir užsienio kreditorių tvarką;

7.Valstybės išlaidų ir finansavimo institutas. Jį sudaro normos;

a)Įtvirtinančios valstybės išlaidų sistemą;

b)Lėšų panaudojimo valstybės išlaidoms padengti tvarką.

8.Bankininkystės santykių reguliavimo institutas. Šis institutas reguliuoja:

a)Kredito įstaigų sistemos nustatymą;

b)Jų veiklos licenzijavimą ir priežiūrą;

c)Paskolų teikimo santykius, kai paskolas suteikia LB.

9.Draudimo santykių reguliavimo institutas. Reguliuoja santykius:

a)Susijusius su draudimo įmonių veiklos licenzijavimu ir priežiūra;

b)Atsirandančius įgyvendinant privalomą ar įstatyminį draudimą.

10.Pinigų apyvartos institutas. Jis įtvirtina:

a)LR pinigų sistemą;

b)Atsiskaitymo grynais ir negrynais pinigais principus;

c)Nustato užsienio valiutos režimą.

FT šaltiniai

FT šaltiniai – tai kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų priimti t.n. aktai, kurie reguliuoja finansinius santykius privalomų normų davimo pagrindu.

Palaipsniui FTŠ sąraše įsitvirtina ir precedentas /taikomas sprendžiant finansinius ginčus/ bei paprotys /taikomi finansų įstatymų priėmimo procedūroje/.

FTŠ gali būti įvairiai klasifikuojami.

Pagal visuomeninių santykių apimtį FTŠ gali būti:

1.Bendrieji, kurie šalia finansinių santykių reguliuoja ir kitus visuomeninius teisinius santykius /pvz., LRK; Įmonių, AB įstatymai/;

2.Specialūs, kurie reguliuoja tik finansinius santykius /pvz., Biudžetinės sandaros, Mokesčių administravimo, Valstybės skolos įstatymai/. Savo ruožtu šie FTŠ skirstomi į teisės aktus, kurie:

a)bendri keliems FT institutams;

b)reguliuoja konkrečius FT institutus.

Pagal galiojimą laike FTŠ gali būti:

1.Nuolatiniai /laikas įstatyme neapibrėžtas/;

2.Laikinieji /galioja iš anksto nustatytą
terminą/.

FTŠ ypatumai:

1.Ypatingą vietą užima planiniai aktai, t.y. įstatymai ir kiti t.a., kurie įtvirtina finansinės veiklos uždavinius konkrečiam laikotarpiui. Įvykdžius užduotį tokie planiniai aktai netenka galios be specialaus t.a. priėmimo /pvz. dėl einamųjų metų biudžeto patvirtinimo/;

2.FT neturi vieningo kodifikuoto šaltinio;

3.Ypatingus įgaliojimus priimant FT aktus turi specialiosios finansų institucijos /LB ir FM/. Joks įstatymas, nutarimas negali būti priimtas be išankstinio finansų ministro sutikimo;

4.FT aktai yra gana politizuoti. Jie išreiškia valdančios partijos interesus. Pasikeitus valdžiai, keičiami daugelis finansinių įstatymų.

Tarptautinės sutartys kaip FTŠ. Pagal galią yra trijų rūšių:

1.Aukščiausios galios. Tai LRS ratifikuotos tarptautinės sutartys. Ratifikavus sutartys tampa FT sistemos dalimi. Jas turi atitikti LR finansiniai įstatymai;

2.Sutartys, kurias pasirašo LRV. Tokios sutartys /pvz., laisvos prekybos, paskolų teikimo/ turi atitikti nacionalinius įstatymus;

3.Susitarimai, kuriuos pasirašo finansų institucijos. Tai tarptautinio bendradarbiavimo sutartys. Jas dažniausiai pasirašo Muitinės departamentas, Mokesčių inspekcija. Tačiau tai nėra FTŠ, kadangi jos pasirašomos ne LR vardu, nesukuria tarptautinių įsipareigojimų LR.

FT vieta teisės sistemoje

FT – savarankiška teisės šaka.

FT ir AT santykis. Pagrindinis skirtumas – reguliavimo dalykas. AT reguliuoja tuos finansų valdymo santykius, kurie atsiranda steigiant finansų valdymo institucijas, nustatant jų kompetenciją ir vidaus darbo organizavimo tvarką. Visus santykius, kurie atsiranda finansų valdymo institucijoms realizuojant savo kompetenciją, reguliuoja FT, o ne AT.

FT, CT ir DT santykis. Skirtumai:

1.Objektas:

CTO – piniginės lėšos, kurios priklauso konkretiems juridiniams ar fiziniams asmenims;

DTO – piniginės lėšos, kurias darbuotojai gauna pagal darbo sutartį;

FTO – piniginės lėšos, kurios priklauso valstybei

2.Interesai, kuriuos gina konkreti TŠ:

CT – privačius juridinių ir fizinių asmenų interesus;

DT – asmeninius darbuotojų finansinius interesus;

FT – finansinius valstybės interesus

3.Reguliavimo metodas:

CT ir DT – dispozityviškumo (civilinis) metodas;

FT – privalomo nurodymo davimo (administracinis) metodas.

4.Teisinio santykio atsiradimo pagrindas:

Civiliniai santykiai atsiranda sutarties pagrindu;

Darbo – darbo sutarties pagrindu;

Finansiniai – įstatymo /su retom išimtim/ pagrindu.

5.Atitinkamų finansinių teisinių santykių sudėtis:

CT, DT – fiziniai ir juridiniais asmenys;

FT – privalomas valstybės dalyvavimas

Finansiniai teisiniai santykiai ir FT subjektai

Finansiniai teisiniai santykiai – FT normomis sureguliuoti finansiniais santykiai, atsirandantys valstybei įgyvendinant finansinę veiklą.

Požymiai:

1.FTS realizuojama valstybės finansų politika, įtvirtinta FT normose;

2.Privalomas FTS subjektas yra valstybė, kuri gali dalyvauti tiek betarpiškai /pvz., biudžetiniuose, valstybės skolos santykiuose/, tiek per įgaliotas institucijas;

3.FTS dalyvio teises ir pareigas detaliai reglamentuoja įstatymai ir kiti FTŠ. Sutartinės teisės ir pareigos leidžiamos tik išimtinais atvejais;

4.FTS dalyviai yra nelygiateisėje padėtyje. Valdingus įgalinimus turi valstybei atstovaujantys subjektai, o kiti privalo vykdyti privalomo subjekto nurodymus;

5.Pagrindinė tinkamo teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo priemonė – finansinės-ekonominės sankcijos;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2586 žodžiai iš 8589 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.