Valstybės fiskalinė politika krizių metu
5 (100%) 1 vote

Valstybės fiskalinė politika krizių metu

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Valstybės ekonominė politika

Referatas

Fiskalinė politika krizių metu

Kaunas, 2002ĮVADAS

Fiskalinė politika yra viena iš valstybės ekonominės politikos sudedamųjų dalių. Pagrindinis ekonominės politikos tikslas yra siekti ekonominio ir socialinio stabilumo, tobulinti egzistuojantį režimą bei siekti tą režimą pritaikyti prie išorės sąlygų. Prie jau išvardintų tikslų kartais priskiriamas dar vienas, t.y. socialinio teisingumo tikslas, sąžiningas (teisingas) nuosavybės ir pajamų perskirstymas. Tai pat galima įvardyti dar vieną tikslą, tai yra mus supančios aplinkos apsauga ir tobulinimas. Šiems tikslams pasiekti kartu su kitomis makroekonominės politikos priemonėmis yra vykdoma fiskalinė politika.

Mokslinėje litaratūroje ši sąvoka yra apibrėžiama įvairiai. Norėčiau pateikti V.Snieškos (2001) fiskalinės politikos apibrėžimą: “fiskalinė politika tai yra visuma priemonių (firmų ir namų ūkių apmokestinimo sistema bei vyriausybės išlaidų politika), kuriomis valstybė keičia bendrąją paklausą, mažindama ciklinius gamybos kitimo svyravimus ir siekdama visiško užimtumo.“

Šiame darbe nagrinėju fiskalinės politikos priemonių taikymą krizių metu. Darbe remiuosi teorinėje literatūroje pateikiama medžiaga bei empirinių tyrimų duomenimis.

FISKALINĖ POLITIKA KRIZIŲ METU

Fiskaline politika gali būti naudojama ekonomikai stabilizuoti, kuomet ekonomika patiria nuosmukį. Norėčiau išskirti fiskalinės politikos priemonės, kurias naudojant ji gali daryti paskatinti ekonominį augimą krizių metu. Tai būtų:

 Valstybės išlaidų/pajamų politika;

 Valstybės turto pardavimas ir valdymas;

 Socialinis valdymas (pensijų ir pan.);

 Valstybės biudžeto deficito mažinimo politika;

 Mokesčių politika;

 Valstybės skolos (vidaus ir užsienio) valdymas.

Nuosmukio (recesijos) laikotarpio ryškiausias bruožas yra didelis nedarbas. Tačiau tai taip pat reiškia ekonomikos potencialo nevisą panaudojimą, ekonominio augimo tempų sulėtėjimą bei gerovės praradimą ateityje. Remiantis Keinso aiškinimais, nedarbas yra pernelyg mažos paklausos pasekmė. Tokiu būdu, reikia vykdyti visuminę paklausą didinančią fiskalinę politiką. Tai galima pasiekti didinant valstybės išlaidas. Tai paskatintų gamybą, atsirastų daugiau papildomų darbo vietų ir padidėtų užimtumas. Makroekonomikoje vyrauja keinsistinis požiūris, kad skatinanti fiskalinė poitika yra tinkama politika recesijos ir nuosmukio metu. Ji apima:

1) vyriausybės išlaidų didinimą,

2) mokesčių mažinimą arba transferiniį išmokų didinimą,

3) abiejų išvadrytų priemonių derinimą.

Taigi esant nevisiškam užimtumui recesijos metu (o tai reiškia ne tik darbo jėgos ir ekonomikos apskritai potencialo nevisą panaudojimą, bet ir ekonominio augimo tempų sulėtėjimą bei gerovės praradimą ateityje.

Recesijos metu Keinso teorija rekomenduoja didinti valstybės išlaidas, kad padidintų visuomeninę paklausą ir pasiektų pusiausvyrą visiško užimtumo taške. Tačiau pusiausvyros gamybos lygis gali būti ne tik ne mažesnis, bet ir didesnis negu visiško užimtumo gamybos lygis. Tada ir valstybės politikos receptas turėtų būti kitoks. Profesorius Stiglitz besukuriančios rinkos ekonomikos šalims sprendžiant finansines krizes rekomenduoja padidinti vyriausybės išlaidas ir deficitą bei išleisti į apyvartą daugiau pinigų. Jis teigia, kad toks keinsistinis patarimas užkirstų kelią recesijai ateinančiai paskui krizę.

Šie veiksmai, t.y. valstybės išlaidų didinimas arba mokesčių mažinimas, didina biudžeto deficitą (mažina perteklių). Adekvatų efektą duotų ir subalansuoto biudžeto padidinimas. Neišvengiama skatinančios fiskalinės politikos pasekmė – biudžeto deficito augimas (pertekliaus mažinimas). Biudžeto deficitas gali būti dengiamas iš dviejų šaltinių:

а) Vyriausybė skolinasi trūkstamas lėšas iš šalies gyventojų..

Tuo tikslu vyriausybė parduoda vertybinių рорiегių rinkoje vyriausybės paskolos lalštus – obligacijas. Obligacijų pirkejai tampa vyriausybes kreditoriais. Naudojant šį biudžeto deficito finansavimo būdą, vyriausybės skola nuolat didėja.

b) Vyriausybė kuria naujus pinigus.

Šis deficito finansavimo būdas gali paskatinti spartų kainų lygio augimą šalyje. Manoma, jog deficito finansavimas, kuriant naujus pinigus, daro didesnį skatinamąjį poveikį ekonomikai. Vyriausybinių obligacijų pardavimas rinkoje padidina palūkanų normą. Pastarajai kylant, dalis planuojamų privačių investicijų tampa nuostolingomis, t.y. investicinės išlaidos mažėja. Todel sakoma, kad vyriausybės išlaidos “išstumia“ privačias investicijas. Kartu mažėja fiskalinės politikos skatinamasis poveikis. Neigiamo poveikio investicinėms išlaidoms nebus, jei biudžeto deficitas bus finansuojamas, kuriant naujus pinigus.

2 pav. Fiskalinė politika recesijos metuFiskalinė politika turi tokį poveikį:

Visuminei paklausai:

• Valstybės išlaidos sukelia ekonomikoje tokį pat multiplikavimo procesą, kaip ir investicinės išlaidos. Mokesčiai silpnina multiplikavimo efektą (atitinkamai sumažina multiplikatoriaus dydį).

• Mokesčių mažinimas kaip ekonomiką skatinanti priemonė, bendrąja prasme, yra
mažiau ginčytinas ir aiškesnis negu valstybės išlaidų didinimas. Mat abejojama valstybės sugebėjimu „protingai“ (efektyviai, tikslingai ir t.t.) išleisti pinigus ir bijoma, jog tai tik išplės valstybės aparatą.

• Mokesčių pakeitimai efektą duoda greičiau negu valstybės išlaidų korekcija, kuriai reikia kruopščios ir daug laiko trunkančios analizės, planavimo ir parengimo darbų.

Visuminei pasiūlai:

• Mokesčių mažinimas gali skatinti pasiūlą trim būdais:

• skatinti žmones daugiau dirbti;

• skatinti taupymą ir investavimą;

• skatinti efektyvų išteklių naudojimą.

Savaiminis stabilizatorius yra bet kuri ekonomikos savybė, mažinanti jos nuosmukį ar paklausos kilimą nepadarant jokių pakeitimų politikoje. Savaiminiai stabilizatoriai sumažina ekonominių svyravimų gilumą, tačiau jie nepašalina tų svyravimų. Fiskaliniai savaiminiai stabilizatoriai – tai mokesčiai ir valstybės išlaidų elementai, kurie kinta pagal nacionalinį produktą. Diskretinės fiskalinės politikos tikslas – dar labiau sumažinti tuos svyravimus ir stabilizuoti ekonomiką.

Ekspansinė fiskalinė politika lemia aukštas palūkanų normas, kapitalo įplaukų didėjimą ir einamosios sąskaitos deficito didėjimą. Restrikcinė fiskalinė politika – tai žemesnės palūkanų normos, kapitalo išėjimas iš šalies ir einamosios sąskaitos deficito mažėjimas.

Fiskalinė politika daro tiesioginę įtaką visuomeninių išteklių naudojimui ir agreguotos paklausos lygiui.

Rezultatai

Profesoriaus Stiglitz pasiūlymas pastarųjų metų besukuriančios rinkos šalių finansinėms krizėms spręsti buvo padidinti vyriausybės išlaidas ir deficitą bei išleisti į apyvartą daugiau pinigų. Jis teigia, kad toks keinsistinis patarimas užkirstų kelią recesijai ateinančiai paskui krizę.

Iš tikrųjų, TVF palaikomos programos leido daugelių šalių finansams padaryti stimuliuojančią įtaką ekonomikoms. Taip buvo Meksikoje 1994m., Šiaurės Korėjoje 1998m. ir Brazilijoje 1999m. tai gali būti parodyta kaip biudžeto balansų evoliucija krizių metu apimant metus prieš krizę ir metus po krizės.

Kalbant apie valstybės skolinimąsi, TVF pataria šalims apriboti valstybės skolos didinimą po finansinių krizių tam, kad būtų susigrąžintas pasitikėjimas ir būtų sumažintos aukštos palūkanų normos, kurias šalys paprastai turi mokėti tokioje situacijoje. Šis patarimas taikomas esant ypatingoms aplinkybėms šalyje ir tam tikram skolos naštos dydžiui. Be abejo, yra sunku prognozuoti krizės pasėkmes. Kai keičiasi pagrindinės prielaidos, pavyzdžiui, privati paklausa sumažėja daugiau nei buvo prognozuojama, tada programos fiskaliniai tikslai atitinkamai koreguojami. Tai yra būtent tas, kas buvo padaryta pradinėje Azijos krizės; pavyzdžiui, biudžeto deficitui Tailande ir Šiaurės Korėjoje buvo leista sparčiai augti susidūrus su gilesniu, nei buvo prognozuojama, ekonomikos smukimu (žr. 1 lent. ““). Tokiu būdu, biudžeto deficitas suvaidino stabilizavimo vaidmenį pastarųjų metų krizinėse situacijose.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1200 žodžiai iš 3854 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.