Valstybės imunitetas
5 (100%) 1 vote

Valstybės imunitetas

11

VALSTYBĖS IMUNITETAS

TURINYS

TURINYS 1

SUVERENO IMUNITETAS 1

ABSOLIUTAUS IR RIBOTO IMUNITETO DOKTRINOS 2

PAGRINDINIAI VALSTYBĖS ABSOLIUTAUS IR RIBOTO IMUNITETO DOKTRINŲ SKIRTUMAI 4

VALSTYBĖS ABSOLIUTAUS IR RIBOTO IMUNITETO DOKTRINŲ TAIKYMAS LIETUVOS TEISMUOSE 5

IŠVADA 7

LITERATŪROS SĄRAŠAS 7

SUVERENO IMUNITETAS

Pradedant kalbėti apie valstybės imunitetą, pirmiausia reikėtų paminėti teritoriją, kurios pagrindu ir priklausoma vienos ar kitos valstybės jurisdikcijai. Natūralu, kad savo teritorijos ribose valstybė taiko savo teisę. Ši teisė yra taikoma visiems, esantiems valstybės teritorijoje: piliečiams ir užsieniečiams, gyventojams ir turistams. Kai mes nuvykstame į užsienio valstybę, automatiškai patenkame į tos valstybės teisės sistemos veikimo sferą. Pavyzdžiui, iš Anglijos piliečio, atvykusio į Lietuvą, tikimasi, kad jis vairuos dešniaja eismo juosta. Nuolatos gyvenantis Lietuvoje Anglijos pilietis turės mokėti pajamų mokesčius pagal Lietuvos įstatymus. Tačiau, net ir esant tokioms akivaizdžioms taisyklėms, turėtų būti paisoma protingumo kriterijų. Jei anglas atvyko į Lietuvą vienai dienai, jis turės vairuoti dešniaja eismo juosta, tačiau jis nesitiki, kad jo vienadienio vizito metu jis bus apmokestintas pajamų mokesčiu, kurį moka Lietuvos gyventojai. Nors ir galioja šios išimtys, teritorinis jurisdikcijos principas yra laikomas pagrindiniu visose valstybėse.

Jurisdikcija reiškia įgaliojimus, valstybės įgyvendinamus asmenų, turto ar įvykių atžvilgiu. Įgaliojimai gali reikšti įgaliojimus leisti įstatymus tiems asmenims, turtui ar įvykiams (įstatymų leidybos jurisdikcija), valstybės teismų įgaliojimus su tais asmenimis, turtu ar įvykiais susijusiose bylose (teisminė jurisdikcija), arba vykdomosios valdžios vykdomus įgaliojimus, susijusius su fiziniu įsikišimu, pavyzdžiui, asmenų suėmimas, turto konfiskavimas (vykdomoji jurisdikcija). Teisės doktrinoje jurisdikcija dažniausiai skaidoma į dvi dalis: jurisdikcija leisti įstatymus (nurodyti) ir jurisdikcija įgyvendinti įstatymus ( juos taikyti). Savo teritorijoje valstybė turi išimtinę teisę ir leisti įstatymus, ir juos įgyvendinti. Todėl reikėtų aptarti situaciją, kada atsiranda išimtys iš teritorinio jurisdikcijos principo. Valstybės imuniteto doktrina paaiškina šią situaciją.

Klasikinės tarptautinės teisės teorijoje išskiriami du atvejai, kai teisė netaikoma remiantis teritoriniu principu: užsienio valstybių ir šių šalių diplomatų atžvilgiu.Šių laikų tarptautinės teisės teorija priskiria šiai kategorijai ir tarptautines organizacijas, siekiant užtikrinti veiksmingą jų funkcionavimą. Tarptautinės organizacijos imunitetais naudojasi pagal paprotinę teisę. Praktikoje šis klausimas paprastai reguliuojamas sutartimis, tokiomis kaip 1946 metų Bendroji konvencija „Dėl Jungtinių Tautų privilegijų ir imunitetų“, arba susitarimais, sudarytais su valstybe, kurioje organizacija yra įsikūrusi. Imuniteto paskirtis tarptautinėse organizacijose yra grynai funkcinio pobūdžio ir susijusi su specifiniais organizacijos uždaviniais, numatytais steigiamojoje sutartyje; imuniteto paskirtis – užtikrinti organizacijos galimybę įgyvendinti tuos uždavinius.Valentino Mikelėno knygoje „Tarptautinės privatinės teisės įvadas“ yra išvardinama eilė imuniteto klausimus reguliuojančių sutarčių.

Remiantis klasikine tarptautinės teisės teorija, valstybėms, taip pat ir vyriausybėms, buvo suteiktas imunitetas nuo kitų valstybių teritorinės jurisdikcijos. Priežasties reikėtų ieškoti valstybių suverenaus lygiateisiškumo principo esmėje: par in parem non habet imperium (lygus lygiam neturi valdžios). Pirma, nei viena valstybė neturėtų paklusti kitos valstybės įstatymams, ar pirmosios taikomai prievartai. Antra, valstybės orumas būtų pažeistas, jei ji turėtų paklusti kitos valstybės teismų jurisdikcijai. Suverenitetas santykiuose tarp valstybių reiškia nepriklausomybę: teisę vykdyti savo teritorijoje valstybės funkcijas be jokio kitos valstybės kišimosi.

ABSOLIUTAUS IR RIBOTO IMUNITETO DOKTRINOS

Absoliutaus imuniteto doktrina vyravo nuo XVIII a. pr. iki XIX a. pabaigos, kuriantis nacionalinėms valstybėms ir imperijoms. Valstybės imuniteto doktrina taikyta be išlygų. Kaip Mortonas sako : „imunitetas yra teisė padaryti kažką, ko kiti asmenys negali padaryti“ . Tačiau XX a. daugelyje valstybių situacija pamažu pradėjo keistis. Valstybės įsitraukė į veiklą, kuri galėtų būti apibudinama ne kaip viešosios teisės reglamentuojamos srities valstybės veikla, tai gi absoliutaus imuniteto doktrina tapo nebepriimtina. Buvo iškeltas klausimas, kodėl, jei yra sudarytos dvi identiškos sutartys tarp privataus asmens ir valstybės, privačiam asmeniui galima pareikšti ieškinį ar įvykdyti teismo sprendimą, o valstybei – ne. Absoliutus imuniteto doktrina vis labiau atrodė kaip netinkamas fenomenas dabartiniame sparčiai besivystančiame rinkos ekonomikos pasaulyje.

Absoliutaus imuniteto doktrina rėmėsi statusu. Potencialiam atsakovui reikėjo tik įrodyti, kad jis yra valstybė, ar vyriausybė, ir jam bus suteiktas imunitetas. Tačiau nuo 1950 metų vis daugiau valstybių pradėjo taikyti riboto arba santykinio imuniteto doktriną, sekdamos Italijos ir Belgijos pavyzdžiu. Vokietija ir JAV nurodė, kad spręsdamos imuniteto
klausimus, daugiau nesirems atsakovo statusu, bet spręs pagal veiklą ar sandėrį, kuriame dalyvauja. Riboto imuniteto doktrinoje skiriamo dvi valstybės veiklos sričių grupės ir atitinkamai leidžiami aktai: acta jure imperii – viešieji valstybės aktai, kurių atžvilgiu bus taikomas imunitetas, ir acta jure gestionis – komerciniai ar privatūs aktai, kurių atžvilgiu valstybė nebeturi imuniteto. Statusas išlieka svarbus tik dėl to, kad atsakovas priskiriamas asmenų kategorijai, kurie potencialiai galėtų reikalauti imuniteto. 1970 ir 1980 metais šią doktriną ėmė taikyti bendrosios teisės sistemos šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, JAV. Šios valstybės priėmė teisės aktus, skirtus nustatyti valstybės imuniteto ribas, šie aktai buvo nukreipti ištaisyti trūkumams, kurie atsiranda, kai teisė vystosi precedentų keliu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 874 žodžiai iš 2910 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.