Valstybės sienų apsaugos pradžia lietuvoje atkūrus nepriklausomybę
5 (100%) 1 vote

Valstybės sienų apsaugos pradžia lietuvoje atkūrus nepriklausomybę

Valstybės sienų apsaugos pradžia Lietuvoje, atkūrus nepriklausomybę

Po penkiasdešimties Sovietų Sąjungos okupacijos metų 1990m. kovo 11d. Lietuva vėl tapo laisva ir nepriklausoma. Iškilo uždavinys kaip ir 1918-aisiais – užtikrinti atkurtos valstybės sienos saugumą ir neliečiamumŕ. Jau pirmomis dienomis buvo priimta keletŕ svarbiř norminiř aktř valstybës sienos nustatymo ir jos apsaugos organizavimo klausimais.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1990m. kovo 15d. priėmė nutarimą Nr.1-27 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos kontrolės postų įsteigimo“ , kuriuo Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta įsteigti valstybės sienos kontrolės postus, parengti šių postų nuostatus.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990m. kovo 20d. nutarimu Nr.1-49 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklinimo“ Ministrų Tarybai pavedė pradėti parengiamuosius valstybės sienos ženklinimo darbus.

Bet neuţtenka vien paskelbti nepriklausomybć, jŕ reikia ir apginti. O tam yra reikalingos karinës pajëgos. 1990m. balandţio 3d. Lietuvos Respublikos Aukđčiausioji Taryba savo nutarimu Nr.125 pavedė Ministrų Tarybai įsteigti Krašto apsaugos departamentą prie Ministrų Tarybos. Taip prasidėjo Lietuvos kariuomenės atkūrimas ir kadrų komplektavimas. Krašto apsaugos generaliniu direktoriumi buvo patvirtintas Audrius Butkevičius, o jo pavaduotoju – Algimantas Vaitkaitis.

1990m. rugsėjo 10d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.279 “Dėl papildomų laikinų priemonių Lietuvos Respublikos rinkai apsaugoti“, kuriame nuo 1990m. spalio 1d. buvo numatyta formuoti Krašto apsaugos tarnybą Lietuvos Respublikos sienos ekonominei apsaugai užtikrinti.

1990m. spalio 10d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.306, kuriame patvirtintas Pasienio ekonominės apsaugos kontrolės postų išdėstymas. Pagal Krašto apsaugos departamento struktūrą Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į septynias zonas, kurių centruose buvo įkurti Krašto apsaugos departamento skyriai: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus. 1990m. lapkričio 15d. Krašto apsaugos departamento įsakymu Nr.24 Lietuvos Respublikos teritorija buvo perskirstyta į 8 zonas, įsteigta nauja zona – Utenos zona.

Krašto apsaugos departamento 1990m. spalio 15d. įsakymu Nr.198 buvo sudaryta mandatinė priėmimo į Pasienio apsaugos tarnybą komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas J.Paužolis, o Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos skyriaus viršininku – Virginijus Česnulevičius. Krašto apsaugos departamento zonų štabams buvo skirta viena iš atsakingiausių užduočių – parinkti pasienio apsaugai reikiamus specialistus. Pasienio postai buvo komplektuojami savanoriškumo principu. Su kiekvienu kandidatu buvo pravedamas pokalbis, patikrinami dokumentai: pasas, darbo knygelė, išsilavinimo pažymėjimas, charakteristika iš darbovietės, taip pat papildomai buvo tikrinami, ar nėra teisti ir ar nėra užregistruoti narkologijos dispanseryje. Zonose kandidatai buvo tik užregistruojami, o įsakymą dėl įdarbinimo išleisdavo Krašto apsaugos departamento štabas. 1990m. spalio 23d. Krašto apsaugos departamento įsakymais buvo priimti pirmieji pasienio apsaugos darbuotojai.

1990 – 1991 metų etatus galima atkurti tik iš tuo metu dirbusių pareigūnų atsiminimų.

Vėliau buvo priimti pirmieji įstatymai, reglamentuojantys valstybės sienų apsaugą.

Aukščiausioji Taryba 1990m. lapkričio 8d. priėmė Lietuvos Respublikos Laikinąjį pasienio apsaugos tarnybos įstatymą , kuriuo pasieniečių veikla buvo įteisinta. Šiame įstatyme buvo 3 skyriai ir 21 straipsnis.I skyrius – “Bendrieji nuostatai“, – numatė, kad Pasienio apsaugos tarnyba yra Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinys, vykdantis valstybės sienų apsaugą, pasienio ruožo režimą, padedantis Lietuvos Respublikos muitinei vykdyti jos funkcijas.

Pasienio apsaugos tarnyba veikia pasienio ruoţuose ir kituose Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatytose vietose. Pirmŕ kartŕ buvo apibrëţta sŕvoka – Pasienio ruoţas. Tai 5 kilometrř pločio sausumos juosta nuo administracinės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą.

II skyriuje – “Struktūra ir organizavimas“,- buvo detaliai reglamentuota Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų priėmimo tvarka. Į Pasienio apsaugos tarnybą savanoriškumo principu buvo priimami ar krašto apsaugos prievolės būdu skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 19 metų, mokantys valstybinę kalbą ir tinkantys šiai tarnybai.

Taip pat buvo nustatyta Pasienio apsaugos tarnybos struktūra:

1. Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos skyrius;

2. Pasienio apsaugos mobilūs padaliniai;

3. Pasienio apsaugos užkardos;

4. Pasienio apsaugos postai.

III skyriuje – “Pareigūnų kompetencija ir veiklos garantijos“, – buvo numatytos Pasienio apsaugos tarnybos funkcijos. Tai yra, užtikrindama valstybinės sienos apsaugą ir ruožo režimą, Pasienio apsaugos tarnyba:

1. savarankiškai ar kartu su kitais teisėsaugos organais nustato, tiria ir šalina nusikaltimų, pasienio ruožo režimo pažeidimų priežastis ir sąlygas;

2. numato ir įgyvendina
priemones, užkertanč3. ias kelią pasienio ruožo režimo pažeidimams ir nusikaltimams;

4. atlieka kvotos organo funkcijas.

Taip pat šiuo įstatymu pirmą kartą buvo numatyta, kokias teises turi pasienio apsaugos pareigūnai tarnybos metu:

1. nutraukti pilieč2. ių ir pareigūnų neteisėtus veiksmus pasienio ruožuose;

3. tikrinti pasienio ruožuose pilieč4. ių ir pareigūnų asmens, transporto priemonių bei krovinių dokumentus;

5. sulaikyti, atlikti kratŕ bei daiktř apţiűrŕ ir pasienio ruoţo reţimo paţeidëjus pristatyti á pasienio apsaugos tarnybos, teisësaugos organř, muitinës padaliniř patalpas kvotos ar asmens identifikavimo veiksmams atlikti;

6. sustabdyti pasienio ruože esanč7. ias transporto priemones ir atlikti jų apžiūrą. Nustač8. ius pasienio ruožo režimo pažeidimus, transporto priemones sulaikyti;

9. pasienio ruoţe ( ne muitinës ribose ) atlikti poëmá, siekiant sulaikyti uţdraustus perveţti daiktus ar dokumentus;

10. pasienio ruoţe uţpuolimř, riauđiř, stichiniř nelaimiř, katastrofř atvejais, taip pat dël eismo saugumo sŕlygř ar tarnybos tikslais apriboti patekimŕ á tam tikrŕ pasienio uţkardos teritorijŕ ar patalpas ir buvimŕ jose;

11. fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio ruože, muitinės ar Pasienio apsaugos tarnybos patalpose.

Taigi, Lietuvos Respublikos Laikinajame pasienio apsaugos tarnybos įstatyme numatytiems uždaviniams vykdyti buvo reikalingi pasienio kontrolės postai.

1990m. lapkričio 16d. į Vilnių buvo sukviesti pasienio postų viršininkai, KAD zonų skyrių viršininkai ir kiti krašto apsaugos darbuotojai. Čia buvo gauti paskutiniai nurodymai dėl pasieniečių darbo pradžios. Kalbėjo KAD generalinis direktorius A. Butkevičius, naujai paskirtas pasienio apsaugos tarnybos viršininkas V. Česnulevičius, intendantas ( aprūpinimo ) skyriaus viršininkas A. Pakalka, KAD ryšių viršininkas Š. Vasiliauskas .

Krašto apsaugos departamento 1990m. lapkričio 15d. įsakymu Nr.25 “Dėl pasienio kontrolės postų išstatymo“ nuo 1990m. lapkričio 19d. buvo pradėta tarnyba visuose 64 pasienio postuose ( Nidos pasienio postas darbą pradėjo truputį anksčiau – 1990m. lapkričio 14d. ). Pasienio postų išdėstymas jau buvo numatytas ir pažymėtas žemėlapyje. Pirmieji postai buvo įkurti gan kuklūs. Visoms zonoms buvo duota užduotis – pasieniečiams apgyvendinti ieškoti ( kur tik įmanoma ) gero statybinio vagonėlio, o antra – kelių užblokavimui pagaminti užtvaras. Be to, pasienio postų įkūrimo vietose reikėjo paruošti aikšteles, įvesti elektrą, organizuoti ryšį ( telefoną, radijo stoteles ). Krašto apsaugos departamentas dar neturėjo kariškų uniformų, o kad visi atpažintų Lietuvos pasienietį, jis nešiojo žalią raištį su KAD ženklu. Dirbama buvo keturiomis pamainomis, visą parą, neturint reikiamų darbo sąlygų bei tinkamos ginkluotės. Kontrolės postų pagrindinis uždavinys – kontroliuoti iš Lietuvos ir į ją gabenamų prekių srautą ir parodyti tuometinei Tarybų Sąjungai bei kitoms pasaulio valstybėms, kad Lietuva yra savarankiška pasaulio valstybė, visiškai kontroliuojanti savo valstybės sienas su kitomis šalimis.

Į pareiškimą, kad Lietuva pradeda kontroliuoti savo sieną, sureagavo Lietuvoje dislokuoti TSRS pasieniečiai. Jau 1990m. gruodţio mën. pabaigoje prasidëjo Lietuvos pasieniečių terorizavimas įvairiose Lietuvos vietose. Lietuvos pasienyje siautėjo TSRS kariškiai, OMON–o padaliniai. Jų “veiklos” rezultatai buvo kraupūs – sudaužyti bei sudeginti pasieniečių vagonėliai, pagrobti bei susprogdinti automobiliai, sumušti bei pažeminti Lietuvos pasieniečiai. Ne visi pareigūnai išlaikė šį bandomąjį laikotarpį ir įtemptą darbo ritmą. Bet dauguma nepabūgo politinio ir moralinio spaudimo, o per 1991m. sausio mėn. įvykius ryžosi stoti į Lietuvos gynėjų gretas. Lietuvos pasieniečiai buvo siunčiami ginti Aukščiausiosios Tarybos ir saugoti kitus gyvybiškai svarbius Lietuvos valstybės objektus.

Po 1991m. sausio 13-osios įvykių sovietiniai ekstremistai dar aktyviau vykdė jaunos Lietuvos valstybės pasienio postų teroro akcijas, pasižyminčias barbarišku ţiaurumu ir cinizmu. 1991m. geguţës 17-osios naktá, apie 3 val., apie trisdeđimt kaukëtř sovietinës kariuomenës desantininkř uţpuolë Kalvarijos postŕ. Puolëjai dauţë ir lauţë pasieniečių inventorių, atėmė asmeninius daiktus. Poste tuo metu budėję pasieniečiai G.Paliulis, E. Pranskevičius, G. Žemaitis, V.Grabauskas buvo negailestingai mušami.

1991m. geguţës 19d. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje tarnybos metu buvo nuđautas Krakűnř pasienio posto pamainos virđininkas Gintaras Ţagunis. Sovietinio kerđto auka tapćs G.Ţagunis yra pirmasis Lietuvos pasienietis, ţuvćs po Nepriklausomybës atkűrimo.

Lietuvos – Latvijos pasienyje ypač siautėjo Rygos OMON-as. Labai dažnai buvo užpuldinėjami Germaniškio, Smėlynės, Vėgerių pasienio postai, Biržų pasienio užkarda.

O 1991m. liepos 31d. Lietuvŕ ir visŕ pasaulá sukrëtë Medininkř ţudynës. Tŕ naktá Vilniaus ir Rygos OMON-as iđ pasalř ţiauriai suđaudë septynis Medininkř pasienio poste budëjusius “Aro”, keliř policijos ir muitinës pareigűnus: Mindaugŕ Balavakŕ, Algimantŕ Juozakŕ, Algirdŕ Kazlauskŕ, Juozŕ Janoná, Antanŕ
Musteiká, Stanislovŕ Orlavičių, Ričardą Rabavičių. Liko tik vienas šios kraupios tragedijos liudininkas – muitininkas Tomas Šernas .

Tokių įvykių analizė rodo, kad nebaudžiamas pasienio postų užpuldinėjimas ir jų niokojimas buvo galimas tik todėl, kad Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai buvo neginkluoti, tarnyba organizuota nepakankamai budriai, o patys postai tarnybos vykdymui nebuvo parengti.

Po šių kruvinųjų Medininkų įvykių Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė visuose pasienio postuose įvesti sugriežtintą pasienio kontrolės režimą, apsaugai sustiprinti buvo sudarytos mobilios grupės. Tik 1991m. rugpjūčio 2d. Krašto apsaugos departamento įsakymu Nr.117 “Dėl pasienio kontrolės sustiprinimo“ pasienyje budintys žmonės buvo aprūpinti ginklais bei specialiomis priemonėmis (A.Butkevičiaus pažadas apginkluoti pasieniečius medţiokliniais đautuvais iki điol nebuvo ávykdytas), aptverti pasienio postai, árengtas apđvietimas, aprűpinti ryđio priemonëmis. Vëliau buvo sustiprinta ir Lietuvos Respublikos jűros sienos apsauga, 1991m.gruodţio 31d. Krađto apsaugos ministerijos ásakymu Nr.352 buvo ákurta Pasienio apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė.

Po antivyriausybinio pučo Maskvoje 1991m. rugpjūčio 24d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Nr.1–1701 “Dėl Lietuvos Respublikos sienų“ , įpareigojantį Vyriausybę pradėti visų LR sienų apsaugą ir įvesti pasienio režimą, nors mūsų šalies sienas tuo metu vis dar kontroliavo okupacinė kariuomenė ir vis dar nebuvo tinkamos materialinės bei techninės bazės tokiems milžiniškiems darbams atlikti.

Siekdama uţtikrinti visapusiđkŕ valstybës sienř apsaugŕ, Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1991m. rugpjűčio 25d. priėmė nutarimą Nr.356 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos ir Krašto apsaugos departamento pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų apginklavimo“ , pagal kurį Krašto apsaugos departamentas nuo 1991m. rugpjūčio 26d. turėjo užtikrinti Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybės sienos, taip pat kitų, iki tol TSRS valstybės saugumo komiteto pasienio kariuomenės saugotų, sienų apsaugą ir laikinai ( kol KAD visiškai perims jų apsaugą bei užtikrins pasienio režimą ) ją vykdys kartu su TSRS valstybės saugumo komiteto pasienio kariuomene.

Taigi, organizuoti savarankiškŕ Lietuvos sienř apsaugŕ kliudë svetimos valstybës kariuomenës buvimas műsř đalies teritorijoje.

1992m. birželio 14d. referendume absoliuti Lietuvos piliečių dauguma besąlygiškai pareikalavo, kad iki metų pabaigos iš Lietuvos būtų išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė ir atlyginta okupacijos metais padaryta žala. Tų pačių metų rugsėjo 8d. Lietuva ir Rusija pasirašė kariuomenės išvedimo grafiką. Tik beveik po metų, tai yra 1993m. rugpjūčio 31d., Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punktą kirto paskutinis TSRS armijos karinis ešelonas .(Tuomet Valstybės sienos apsaugos tarnyba jau tvirtai stovėjo ant kojų).

Nelaukiant šio svarbaus politinio įvykio pabaigos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m. spalio 15d. nutarimu Nr.435 buvo panaikintas Krašto apsaugos departamentas, tai yra, nuo 1992m. sausio 1d. Krašto apsaugos departamentas buvo reorganizuotas į Krašto apsaugos ministeriją. O 1992m. vasario 3d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu Nr.49 buvo patvirtinta nauja Pasienio apsaugos tarnybos struktūra ir etatų sąrašas. 1992m. liepos 1d. Pasienio apsaugos tarnyba buvo pavadinta Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

1992m. liepos 1d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.1-2705 Valstybės sienos apsaugos tarnybos karininkai, viršilos, puskarininkiai ir kiti darbuotojai už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai, pasižymėję ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, buvo apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais. Viso buvo apdovanoti 398 žmonės.

Per šį laikotarpį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje buvo naujai įkurta arba reorganizuota eilė naujų valstybės sienos apsaugos užkardų ir atskirų pasienio kontrolės praleidimo punktų. Iki 1992m. liepos mėnesio valstybės sienos apsauga buvo vykdoma epizodiškai iš postų. Vėliau perėmus iš Rusijos pasienio kariuomenės užkardas ir postus, pradėta tarnyba iš nuolatinių dislokacijos vietų. Pradėjo veikti specialus mokymo centras, kuris ne tik ruošė tikrosios tarnybos karius Valstybės sienos apsaugos tarnybai ( 1991m. spalio 10d. paskelbtas pirmas būtinosios tarnybos karių naujokų šaukimas ), bet jo bazėje buvo apmokomi ir liktiniai Valstybės sienos apsaugos užkardų pareigūnai. Pabradės karinio miestelio bazėje pradėtas greito reagavimo bataliono formavimas ( Priedas Nr.1 ) .

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kilo neatidėliotina būtinybė ne tik nustatyti valstybės sienos ribas, organizuoti jos apsaugą, bet ir sukurti teisinę bazę, reglamentuojančią šalies suverenumo bei teritorinio vientisumo ir sienos neliečiamumo užtikrinimo principus.

Kiekvienos valstybės būtinas atributas yra jos teritorija, kur realizuojamos valstybės suverenios teisės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 straipsnyje pabrėžiama, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius
darinius. Valstybės siena nustato valstybės teritorijos ribas, ir tai yra jos pagrindinė paskirtis.

Norminių aktų kūrimo procesas ypač suintensyvėjo 1992 metais.

1992m. birželio 25d. Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės sienos įstatymą , pagal kurį Lietuvos Respublikos valstybės siena yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos – sausumos, vandenų, žemės gelmių, oro erdvės – ribas.

Lietuvos Respublikos teritorinė jūra – 12 jūrmylių pločio vandenys prie Lietuvos pakrančių.

Pirmŕ kartŕ buvo apibrëţta sŕvoka – Lietuvos Respublikos valstybës sienos reţimas, nes atsirado bűtinybë tiksliai juridiđkai áforminti valstybës sienos linijŕ, jŕ aiđkiai paţymëti pasienio ţenklais vietovëje, tuos ţenklus priţiűrëti, nustatyti sienos perëjimo, plaukiojimo vidaus vandenimis, skraidymo, ávairiř darbř vykdymo sienos prieigose tvarkŕ. Pasienio reţimas – tai:

1. valstybės sienos perėjimo tvarka;

2. krovinių ir kitokių vertybių gabenimo per valstybės sieną tvarka;

3. Lietuvos ir uţsienio laivř plaukiojimo ir buvimo teritorinëje jűroje ir pasienio upiř, eţerř, álankř bei kitokiř vandens telkiniř Lietuvos vandenř dalyje, uţsienio laivř áplaukimo á Lietuvos vidaus vandenis bei uostus ir buvimo juose tvarka.

4. oro laivų skaidymo tvarka;

5. valstybės sienos priežiūros, įvairių darbų vykdymo, verslovinės ir kitokios veiklos prie Lietuvos valstybės sienos tvarka.

1992m. birželio 25d. Aukščiausioji Taryba priėmė ir Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos įstatymą , kuris panaikino iki tol galiojusį Laikinąjį pasienio apsaugos tarnybos įstatymą. Pagal šį įstatymą, kaip ir anksčiau, valstybės sienos apsauga buvo palikta Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuriai vadovauja šios tarnybos viršininkas, tiesiogiai pavaldus Krašto apsaugos ministrui. Valstybės sienos apsaugos tarnybą atlieka tikrosios tarnybos kariai. Į ją gali būti samdomi ir civiliai Lietuvos Respublikos piliečiai.

Į šį įstatymą įtraukta nauja sąvoka – Pasienio juosta. Tai 5 metrų pločio pasienio ruoţo dalis, esanti prie pat valstybës sienos ar kranto. Đioje juostoje draudţiama bet kokia veikla, nesusijusi su sienos apsauga.

Taip pat buvo įtrauktos ir naujos pasienio pareigūnų pareigos. Nes vykdydami valstybės sienos apsaugą, tai yra praleisdami piliečius per valstybės sieną ar kitaip bendraudami su jais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasižymėjo nekultūringumu bei grubiu elgesiu. Labai daug nusiskundimų nekultūringu darbuotojų darbu buvo Lazdijų, Smėlynės, Vilniaus bei kituose kontrolės postuose. Todėl Valstybės sienos apsaugos įstatyme buvo numatyta, kad pareigūnai privalo:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2678 žodžiai iš 8801 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.