Valstybinio valdymo esmė ir pargindinės funkcijos
5 (100%) 1 vote

Valstybinio valdymo esmė ir pargindinės funkcijos

112131

Darbo planas:

I. Įvadas

II. Destomoji dalis:

1. Valstybinio valdymo esmė

• Valdymo samprata

• Socialinis valdymas

• Valstybinis ir visuomeninis valdymas

• Valstybinio valdymo sąvoka, struktūra ir pagrindiniai bruožai

• Valstybinis valdymas ir vykdomoji valdžia

• Valstybinis valdymas ir viešasis administravimas.

2. Valstybinio valdymo pagrindinės funkcijos

III. Išvados

Įvadas

Šio metu Lietuvoje vartojama labai nevienoda terminija: valstybinis valdymas, viešasis valdymas, viešasis administravimas, vykdomoji valdžia, administracinis reglamentavimas, administracinė valdžia, administracinė priežiūra ir kt. Reikiamos literatūros trūkumas gerokai apsunkina administracinės teisės teorinių klausimų studijas.

Dažniausiai yra vartojamos „valstybinio valdymo“, „viešojo administravimo“, „ viešasis valdymas“ sąvokos. “Valstybino valdymo„ terminas dažnai naudojamas teisinėje mokslinėje literatūroje, ypač TSRS laikų. Šitą terminą ir dabar naudoja rusų mokslininkai.1 Tačiau , po nepriklausomybės atkūrimo, prasidėjus Lietuvos integracijos procesui į Europos Sąjungą, atsirado poreikis senas mokslo kategorijas keisti naujomis. Ypač dažnai imta vartoti sąvoką “viešasis administravimas“. Šiuo metu šią sąvoką dažnai galima išgirsti politikų ir valstybės valdžios atstovų kalbose bei sutikti teisės aktuose, taip pat ir žiniasklaidoje. Pradėjus vartoti šią kategoriją, pamažu bandoma atsisakyti ilgus dešimtmečius vartotos „valstybinio valdymo“ sąvokos. Tačiau, yra nuomonių, kad tiksliausia būtu vadinti ši reiškinį „viešasis valdymas“.2

Mano manymų, svarbiausia yra nustatyti, kokį šių sąvokų turinį įžvelgia mokslininkai. Nors, be abejo, vieningos nuomones nebuvimas šiuo klausimu apsunkina temos nagrinėjimą ir analizavimą.

Valstybinio valdymo esmė

Valdymo samprata

Norint gerai suprasti valstybinio valdymo turinį ir ypatumus, aš manau būtina, pirmiausia, tiksliai apibrėžti valstybinio valdymo sąvoką. Pačia plačiausia prasme valdymas reiškia vadovavimą kam nors ir yra bet kokios kilmės ir sudėtingumo organizuotų sistemų funkcija. Pagal rusų mokslininką B.V.Rosinskį “valdymo veiksmais yra siekiama, kad valdomasis (valdymo objektas) paklustų valdančiojo (valdymo subjekto) valiai ir poveikiui, tuo būdu yra sukuriama bei palaikoma sistemos tvarka ir pasiekiami atitinkami tikslai„…3

Sistema – tai organizuota aibė tarpusavyje susijusių ir atliekančių tam tikras funkcijas struktūrinių elementų. Sistemos pagal vidinę darną yra skirstomos į valdomas ir nevaldomas. Valdomos sistemos yra tokios, kuriose objektas paklūsta subjekto valdymui, o

_________________________________________________________

1. Б.В.Россинский. ,,Административное право. Вопросы и ответы.,,. Москва, 2000

2. A.Andruškevičius, „Administracinė teisė: kai kurie metodologiniai aspektai“; Teisė, 2001 (40)

3. Б.В.Россинский. ,,Административное право. Вопросы и ответы.,,. Москва, 2000, стр.8

nevaldomos – kuriose nepaklūsta. Tai yra vidinė sistemų savybė. Valdomos sistemos yra skirstomos į mechanines (poveikis daromas technikai), biologines ( kai poveikis vyksta gamtoje) ir socialines ( kai tiek objektu, tiek subjektu yra žmonių grupės ar jų atliekami veiksmai, elgesys). Nežiūrint daugelio esminių skirtumu tarp tokių sistemų, valdymas jomis įgyvendinamas pagal tuos pačius dėsnius. Pagal fundamentalius kibernetikos nuostatus, valdant įvairiomis sistemomis vyksta tokie patys informacijos gavimo, perdirbimo ir perdavimo procesai.

Pirmiausia, valdymo subjektas visada gauna informaciją apie valdymo objekto elgesį ir visos sistemos funkcionavimą, o taip pat informaciją apie procesus už sistemos ribų.

Antra, jis (valdymo subjektas) šitą informaciją interpretuoja, atsižvelgiant į atitinkamus tikslus (kurių siekia sistema), vertina, analizuoja ir viso to pagrindu priima valdymo sprendimą, t.y. sprendimą apie įtakos valdymo objektui charakterį.

Ir, pagaliau, trečia: valdymo subjektas perduoda informaciją susijusią su priimtu sprendimu vadovaujamam objektui.

Informacijos perdavimo nuo valdymo objekto valdymo subjektui būtinumas, jos vertinimas ir analizė, valdymo subjektui priimant sprendimą, liudija apie tai, kad valdymas tai ne tik subjekto poveikis objektui, t.y. valdymas nėra vienpusis procesas, o turi grįžtamuosius ryšius.

Socialinis valdymas

Valdymo rūšys – socialinis valdymas – išskirtinis, kadangi vyksta žmonių bendruomenėje. Socialinių mokslų daktaras A.Andruškevičius pabrėžia, kad „bendrumo lygis čia yra įvairus. Galima kalbėti apie visumą valstybėje gyvenančių žmonių (piliečių ir kitų tos valstybės gyventojų visuomenę), taip pat apie didesnes ar mažesnes jų grupes ( savivaldybės teritorijoje gyvenantys žmonės, visuomeninės organizacijos nariai, įmonės įstaigos kolektyvas ir pan.). Visose šiose sistemose sprendžiami atitinkamo lygmens – valstybinio, municipalinio, tarnybinio ir kt. uždaviniai. Tuo tikslu žmonių grupės ir yra valdomos…“4. Socialinė prasme valdymą galima apibrėžti kaip visuomeninių santykių sistemoje atliekamą tikslingą, kryptingą poveikį žmonėms, kai valdymo subjektas atlieka tam tikras teisinės
komandas adresatui. Šių veiksmų tikslas –palaikyti tam tikrą valdymo sistemą reikalingoje organizacinėje būklėje, kai siekiama įgyvendinti nustatytus tikslus ir uždavinius, tai yra atlikti, realizuoti tai sistemai skirtus uždavinius, funkcijas.

__________________________________________________________

4. A.Andruškevičius, „Administracinė teisė: kai kurie metodologiniai aspektai“; Teisė, 2001 (40); p.9

Valstybinis ir visuomeninis valdymas

Administracinės teisės reguliavimo dalykui svarbi ta aplinkybė, kad socialinis valdymas skirstomas pagal valdymo subjektus ir jų naudojimus metodus. Yra skiriamos dvi pagrindinės socialinio valdymo rūšys: a) visuomeninis valdymas; b)valstybinis valdymas. Reikia pabrėžti, kad kai kurie autoriai vartoja kitus terminus. Pavyzdžiui, dr. A.Andruškevičius savo darbuose išskiria vidaus socialinį (privačių interesų valdymą) ir viešąjį socialinį valdymą.5 Tačiau nežiūrint skirtingų pavadinimų, esmė lieka ta pati. Socialinio valdymo pobūdis priklauso nuo to, kokių tikslų siekiama: tenkinti poreikius vieno asmens ar paliginti nedidelės jų grupės, susijungusios pagal užsiėmimo pobūdį, politines pažiūras (tai privatus interesas), ar siekti tikslų, reikšmingų visai valstybei ar didelei ( dažniausiai) jos gyventojų daliai…

Visuomeninis valdymas –

tai savanoriškumo principu susibūrusių žmonių grupių, organizacijų bei kitų nevalstybinio pobūdžio susivienijimų organizacinė veikla.

Taigi pagrindiniai visuomeninio (privataus) valdymo bruožai:

– tai vidaus, daugiausia organizacinė veikla;

– šia veikla tenkinami privatūs interesai;

– šių santykių subjektais paprastai tampama laisva valia;

– visuomeninės organizacijos nariai savanoriškai paklūsta valdymo subjekto valiai;

– valdymo tikslai gali būti pasiekiami nesiremiant valstybės institucijų pagalba;

– visuomeninis valdymas dažniausiai vykdomas neteisinėmis priemonėmis, vyrauja ne prievartos, o įtikinimo metodas, didesnis moralinio autoriteto vaidmuo.

Valstybinį (viešąjį) socialinį valdymą apibūdina iš principo kitokie požymiai:

– valstybinio lygmens veikla;

– šią veikla siekiama tvarkos visoje valstybėje (politinėje, socialinėje, ūkio valdymo srityse) ar didelėje tos valstybės gyventojų grupėje (pavyzdžiui, apskrityje, savivaldybėje);

– viešąjį valdymą atlieka specialios suformuotos valstybės (iš dalies ir savivaldybių) institucijos, turinčios įstatymu suteiktas valdingas galias;

– šioje veikloje valdomieji asmenys organizaciniu požiūriu dažnai yra nepavaldūs valdančiajam subjektui;

___________________________________________________________

5. A.Andruškevičius, „Administracinė teisė: kai kurie metodologiniai aspektai“; Teisė, 2001 (40);

– siekiant valdymo tikslų gali būti taikomos administracinės valstybinio poveikio priemonės.6

Valstybinio valdymo sąvoka, struktūra ir pagrindiniai bruožai

Valstybinis valdymas yra labai abstrakti ir įvairi kategorija, kuris apima platų veiklos ir subjektų spektrą, todėl mokslininkų jis apibrėžiamas labai miglotai, vartojami skirtingi terminai.

Kalbant apie valstybinio valdymo sąvoką, reikia išskirti du aspektus :

1. Valdymą socialine politine prasme.

2. Valdymą teisine prasme.

Teisine prasme valstybinis valdymas yra suprantamas kaip subjektų teisė ir galimybė ką nors valdyti, leisti teisės aktus, įgyvendinti organizacinį darbą.

Valstybinis valdymas yra kryptinga valstybės organų bei valstybės organizacijų veikla. Tik vartojant socialine politine prasme šią sąvoką prie valstybės valdymo aspektų galima priskirti ir teismus, ir savivaldybės institucijas, nors jie pagal savo prigimti nėra valdymo organai.

Valstybinis valdymas gali būti apibrėžiamas siaurąją ir plačiąją prasmę.

Valstybinis valdymas plačiąją prasme yra visos valstybės valdymas ir įvairių viešųjų reikalų tvarkymas per specialų valstybės aparatą.

Teisine šio žodžio prasme valstybės valdymas yra susijęs su vieningos valstybės veiklos skaidymu į pagrindines rūšis ir atitinkamu šių organų klasifikavimu. Mano manymu, reikia trumpai paminėti valstybės veiklos skaidymo į pagrindines rūšis, t.y. valstybės valdžios padalijimo esminius teiginius.

Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą. Šios institucijos valstybės valdžią įgyvendina įvairiais būdais ir priemonėmis. Pagrindinis valstybės valdžios organizavimo ir veiklos principas yra valdžių padalijimas. Demokratinėje valstybėje valdžios šaltinis yra tauta, ji įgyvendina valdžią ir tiesiogiai, ir per valstybės valdžios institucijas. Siekiant, kad jokia valstybės valdžios institucija savo rankose nesutelktų visos valdžios ir kad ja nesinaudotų nekontroliuojama, pagal valstybės vykdomas funkcijas valstybės valdžia daloma į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją, teisminę. Valstybės valdžią įgyvendina valstybės valdžios institucijos. Jos veikia valstybės vardu, vykdo tam tikras funkcijas, ir joms yra suteikti valdingi įgaliojimai. Demokratinėje valstybėje valstybės

_________________________________________________________

6. A.Andruškevičius, „Administracinė teisė: kai kurie metodologiniai aspektai“; Teisė, 2001 (40); p.10

valdžios institucijų sistema grindžiama valdžių padalijimo principu. Lietuvos

įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina Seimas, vykdomąją valdžią – Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, o teisminę valdžią – teismai.7

Taigi valstybės valdymo teisinė veikla gali būti skirstoma į:

– valstybės valdžios įgyvendinimą (Seimas);

– Valstybės valdymą (Vyriausybė);

– Teisingumo realizavimą (teismai)

Šios valdymo sąvokos skiriasi savo specialiais subjektais ir specifine veiklos paskirtimi, o taip pat ypatingais valdymo įgyvendinimo metodais.

Valstybinis valdymas ir vykdomoji valdžia

Valstybinis valdymas siurąją prasmę įgyvendinamas vykdomosios valdžios institucijų. Norėsi akcentuoti, kad valstybinis valdymas ir vykdomoji valdžia tai nėra sinonimai.

Aptariant valstybinio valdymo ir vykdomosios valdžios santykį, reikia atsižvelgti į vieną aplinkybę: nors vykdomosios valdžios paskirtį ir nulemia valstybinio valdymo uždaviniai, tačiau visiškai sulyginti šias sąvokas būtų neteisinga. Valstybinis valdymas apima ne tik valstybės vykdomosios valdžios, bet ir savivaldos institucijų,valstybinių įmonių, įstatigų administracinę veiklą.

Teisės teorija vykdomąją valdžią apibrėžia kaip „institucijos, kurios įgyvendina valstybinę valdžią vykdydamos įstatymus ir kitus teisės aktus.“ S. Vansevičius pabrėžia, kad „ vykdomoji valdžia yra antraeilės reikšmės, išvestinė valdžia. Visi jos veiksmai ir aktai remiasi įstatymais ir orientuoti į įstatymų vykdymą…Vykdomoji valdžia yra antrinė valstybės šaka, esanti universali, dalykinė, organizacinė ir skirta įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymui užtikrinti“.8

Vykdomajai valdžiai būdingi tokie bruožai:

– ji yra skirta įgyvendinimui;

– ji yra savarankiška, bet tik funkcinė – kompetencine prasme. Ji yra posisteme visoje valdymo sistemoje;

– ji yra būtinas valstybės valdymo atributas, kartu su kitais;

– jai yra būdingas teisės taikymas. Nuo teisminės valdžios skiriasi tuo, kad

___________________________________________________________

7. „Lietuvos konstitucinė teisė“, Lietuvos teisės universitetas, Vilnius, 2001 ; p. 674

8. S. Vansevičius, „Valstybės ir teisės teorija“, Vilnius,2000, p. 69taikoma pozityviąja prasme, o ne esant pažeidimams;

– ji turi subjektinę išraišką, t.y. įgyvendinama specialių subjektų, vykdomosios valdžios institucijų, veikloje.

Valstybės vykdomoji valdžia glaudžiai siejasi su įstatymų leidžiamąja ir teismine valdžiomis. Tarp jų susiklosto vykdomosios valdžios institucijų formavimo, jų veiklos kontrolės, administracinių ginčų nagrinėjimo santykiai.

Reikia pabrėžti, kad terminas „vykdomoji valdžia“ yra politinė-teisinė kategorija, o „valstybinis valdymas“ – organizacinė-teisinė. Taigi valstybinis valdymas pagal prasmę reiškia ne ką kitą, kaip valstybės veiklos, kuria praktiškai realizuojama vykdomoji valdžia, rūšį.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1788 žodžiai iš 3533 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.