Valstybinio valdymo formų samprata ir rūšys
5 (100%) 1 vote

Valstybinio valdymo formų samprata ir rūšys

112131

Rašto darbo “Valstybinio valdymo formų samprata ir rūšys”

Planas

I. Įžanga;

II. Dėstomoji dalis:

1. Valstybinio valdymo sąvoka;

2. Valstybinio valdymo formų samprata;

3. Valstybinio valdymo formų rūšys;

4. Teisinės valstybinio valdymo formos;

5. Neteisinės valstybinio valdymo formos;

III. Išvados;

IV. Naudota literatūra.

Įžanga

Valstybinio valdymo organai savo kasdieninėje veikloje naudojasi įvairiais metodais ir būdais įgyvendinti savo uždavinius ir atlikti jiems kompetencijos apibrėžtas funkcijas.

Kad ir kaip skirtųsi valstybinio valdymo organų specifika, pobūdis ir charakteristika, tačiau valstybinio valdymo veikloje naudojami būdai dažniausia atitinka būdus, kuriuos naudoja kiti valstybinio valdymo organai savo veikloje.

Todėl ilgainiui pasidarė naudinga šias veiklos formas ir būdus grupuoti pagal tam tikrus kriterijus, kurie leistų geriau suprasti tų naudojamų valstybinio valdymo veiklos būdų specifiką.

Be to, valstybinio valdymo formų grupavimas, leidžia geriau įžvelgti ar vienas ar kitas valstybinio valdymo organas savo veikloje naudojasi tomis valdymo formomis, kurios būtinos jo veikloje.

Valstybinio valdymo pareigūnai ir valstybinio valdymo organai, konkrečiu gyvenimo atveju, pasirenka tokius veiksmus ir būdus savo funkcijoms įgyvendinti, kurie geriausiai tinka tam ar kitam atvejui, kurie yra efektyviausi, atitinka jų kompetenciją, veiklos paskirtį, kuriais optimaliausiu būdu galima pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Taip buvo išskirtos valstybinio valdymo formos.

Tačiau buvo pastebėta, jog vienos valstybino valdymo formos visuomet sukelia teisines pasekmes, o kitos – ne. todėl imta jas skirstyti į teisiškai reikšmingas ir teisiškai nereikšmingas valstybinio valdymo formas, arba teisines ir neteisines.

Taigi, rašto darbe stengiamasi apžvelgti teisinių valstybinio valdymo formų specifiką ir pagrindinius bruožus. Bruožus, kurie skiria vienas valstybinio valdymo formas nuo kitų.

Pirmojoje dalyje aptariami valstybinio valdymo, kuriame ir naudojamos šios valdymo formos ypatumai, kadangi tai leis geriau įsiskverbti į valstybinio valdymo formų specifiką. Todėl pirmojoje rašto darbo dalyje trumpai aptariamas valstybinis valdymas, kurį specifinėmis formomis ir metodais įgyvendina specialūs subjektai.

Vėliau pateikiama valstybinio valdymo formų sampratą, stengiamasi kuo gyliau prasiskverbti į šių formų analizę, kurią pateikia administracinės teisės teoretikai.

Trečiojoje dalyje pateikiamos valstybinio valdymo formų rūšys ir jų apibūdinimai.

Ir galiausia, aptariamos dvi pagrindinės valstybinio valdymo formų rūšys – teisinės ir neteisinės valstybinio valdymo formos.

Dėstomoji dalis

Valstybinio valdymo sąvoka ir struktūra

Kalbant apie valstybinio valdymo formas, pirmiausia reikia paminėti kas yra valstybinis valdymas ir kokie pagrindiniai jo principai. Kas sudaro valstybinį valdymą. Juk nežinant kas tai yra valstybinis valdymas, mes negalime kalbėti ir apie valstybinio valdymo formas, kadangi neišsiaiškinus valstybinio valdymo sąvokos, mes negalėsime suprasti ir valstybinio valdymo formų specifikos, pagrindinių bruožų ir pan..

Taigi, valdymas – tai visuomeniniuose teisiniuose santykiuose įgyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui, siekiant išlaikyti visuomeninius teisinius santykius tam tikroje būsenoje bei pasiekti kitus valstybinio valdymo tikslus ir išspręsti jo uždavinius.

Pats valstybinis valdymas skirstomas į kelias dideles grupes: biologinę, mechaninę, socialinę ir t.t.

Tačiau, valstybinį valdymą būtų galima priskirti socialinei valdomų sistemų klasei, arba socialiniam valdymui. Kadangi, socialinis valdymas atsirado susiformavus žmonių visuomenei; jai vystantis, kito šio valdymo turinys, formos bei metodai. Todėl galima drąsiai teigti, jog valstybinio valdymo formos yra skirtos plačiai visuomenės grupei, kuri dalyvauja teisiniuose visuomeniniuose santykiuose kaip viena iš šalių.

Be to, teisinių visuomeninių santykių valdymą įgyvendina žmonės bei jų organizuoti kolektyvai. Šio valdymo procese bendros veiklos dalyvių elgesys pajungiamas vieningai valdančiajai valiai (t.y. valdymo subjekto valiai). Būtent pagal tai, skiriamos dvi stambios socialinio valdymo rūšys – visuomeninis valdymas ir valstybinis valdymas.

Valstybinis valdymas neturi vienareikšmės sąvokos. Ji dažniausiai vartojama dviem aspektais: plačiąja (arba socialine – politine) prasme ir teisine (arba tiesiog šios sąvokos) prasme. Valstybinis valdymas plačiąja prasme – tai valstybinio aparato veikla, kurią atlieka visi valstybės organai bei organizacijos. Tai visa valstybinė veikla, valstybės valdymas bei visuomeninių reikalų tvarkymas su specialaus (t.y. valstybinio) aparato pagalba. Šį valdymą specifinėmis formomis ir metodais įgyvendina specialūs subjektai – valstybės organai bei valstybės organizacijos.

Teisinė arba tiesioginė sąvokos “valstybinis valdymas” prasmė susijusi su vieningos veiklos skaidymu į pagrindines rūšis bei atitinkamu valstybės organų klasifikavimu. bendrais bruožais galėtume šį valdymą apibrėžti kaip valstybinio valdymo organų tam tikra veikla, kuriai būdingi šie bruožai:

· valstybinį valdymą įgyvendina specialūs subjektai, t.y. ne visi valstybės
organai, o tik valstybinio valdymo;

· šiam valdymui būdinga vykdomojo pobūdžio veikla, kadangi svarbiausia valstybinio valdymo organų paskirtis yra realizuoti įstatymus ir kitus valstybinės valdžios organų priimamus teisnius aktus bei organizuoti jų vykdymą;

· šiai veiklai būdingas tvarkomasis pobūdis, t.y. valdymo veiklai apskritai būdingi pavaldumo, subordinacijos santykiai;

· šią veiklą galima būtų vadinti poįstatymine, kadangi ji vykdoma remiantis įstatymais;

· valstybinis valdymas apima labai plačią veiklos sferą, t.y. visas svarbiausiais valstybės požiūriu gyvenimo sritis;

· šios veiklos pobūdis yra praktiškai organizuojantis.

Taigi, iš viso to plaukia, kad valstybinis valdymas yra poįstatyminė, organizacinio pobūdžio vykdomoji – tvarkomoji valstybinio valdymo organų veikla, nepertraukiamai vadovaujant ūkiniam, socialiniam – kultūriniam ir administraciniam – politiniam darbui.

Valstybinis valdymas gyvenime ir praktikoje neretai vadinamas vykdomąja – tvarkomąja veikla, taigi, valstybinio valdymo organai yra apibūdinami kaip vykdomieji ir tvarkomieji.

Kiekvienas valstybinis organas vykdo vieną iš pagrindinių valstybinės veiklos rūšių, kuri ne tik parodo atitinkamo valstybinio organo tikslinę paskirtį, bet ir sudaro svarbiausią jo darbo turinį. Tuo tarpu valdymo veikla organo viduje yra pagalbinė, antraeilė, palyginti su ta pagrindine valstybinės veiklos rūšimi, kuriai realizuoti valstybinis valdymo organas yra sukurtas.

Valstybinio valdymo formų samprata

Visi veiksmai, vykstantys pasaulyje, turi tam tikras formas ir struktūrą, kurie tarpusavyje labai susiję, aktyviai įtakoja vieni kitus. Struktūra – tai elementų, procesų, ryšių, santykių tarpusavio priklausomybė, o forma – veikimo būdas, vidinis pasireiškimas, vidinė struktūra

Teisingos valstybinio valdymo formų sampratos problema reikalauja daug gilesnės jos struktūros analizės. Dar didesnė jos praktinė reikšmė, pavyzdžiui, valdymo efektyvumas labai priklauso nuo teisingo visų veiksmų atlikimo formų arsenalo.

Valstybinis valdymas pasireiškia valstybės organų valdymo funkcijomis, kurios yra gana įvairios, todėl ir valstybini valdymo formų samprata gali būti labai įvairi bei sudėtinga. Organizacine administracinės valdžios forma yra administracinio ir municipalinio aparato valdymas, kurį juridiškai apibrėžia administracinė teisė.

Administracinėje – teisinėje literatūroje valstybinio valdymo formos dažniausia suprantamos kaip konkrečių veiksmų, atliekamų valstybinio valdymo organų, vidinė praktinė konkrečių veiksmų išraiška. Bendrai galima su šiuo apibrėžimu sutikti, jei jį laikytume vieninteliu keliu analizuojant valstybinio valdymo formas, ir jeigu galvoje turėsime visuomeninio valdymo subjektų veiksmus, o ne tik valdymo subjektų. Faktiškai, kalba vyksta apie valdymo veiksmų rezultatus, kitaip tariant apie jų teisines pasekmes.

Valstybinio valdymo organai atlieka tam tikras funkcijas, tarp jų ir valdymo. Šios funkcijos įgyvendinamos tam tikromis priemonėmis, tam tikrais konkrečiais veiksmais. Be kita ko, šios priemonės ir veiksmai yra labai įvairūs.

Valstybinio valdymo organai savo kasdieninėje vykdomojoje bei tvarkomojoje veikloje atlieka labai įvairias užduotis, funkcijas, bei priima įvairius valdymo aktus, nustato pavaldžioms organizacijoms, jų darbuotojams ir piliečiams tam tikras elgesio taisykles, duoda jiems privalomus nurodymus bei rekomendacijas, organizuoja posėdžius, instruktuoja ir kontroliuoja tam tikras organizacijas, surašo įvairius aktus, registruoja tam tikrus faktus ir t.t.

Pareigūnai ir valstybinio valdymo organai, konkrečiu gyvenimo atveju, pasirenka tokius veiksmus ir būdus savo funkcijoms įgyvendinti,kurie geriausiai tinka tam ar kitam atvejui, kurie yra efektyviausi, atitinka jų kompetenciją, veiklos paskirtį, kuriais optimaliausiu būdu galima pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Ilgainiui, šių priemonių naudojimas tampa tarytum tradicija, ir kiekvienas valstybės valdymo organas naudoja tas pačias priemones tikslams pasiekti ir funkcijoms įgyvendinti, kaip tai darė prieš tai buvęs valstybės organas, o palaipsniui visa tai įgauna tam tikrų specifinių formų.

Iš viso to sektų išvada, kad valstybinio valdymo forma – valstybinio valdymo organų vykdomosios ir tvarkomosios veiklos, pasireiškiančios konkrečiais vienarūšiais veiksmais, išorinės išraiškos forma.

Valstybinio valdymo organų veiklos formos nustatomos teisės normomis, kuriomis valstybė reglamentuoja valdymo organų veiklą .

Vykdomosios valdžios realizacija reikalauja mechanizmo, su kurio pagalba jos uždaviniai ir funkcijos būtų praktiškai įgyvendinami valstybinio valdymo veikloje.

Vykdomoji valdžia, dalyvaudama skirtingo pobūdžio ir charakterių veikloje, nepraranda savo veiklos krypties ir pobūdžio, todėl laikui bėgant, kaip jau minėjau, atsiranda specifinė mokslinė – praktinė kategorija, o tiksliau tariant: valstybinio valdymo forma arba vykdomosios valdžios realizacijos forma. Vykdomoji valdžia negali pati savęs realizuoti. Ji privalo veikti, pateikti save skirtinguose visuomeniniuose santykiuose, t.y. būti dinamiška.

Kategorijos “valdymo forma” charakteristika atsispindi ne kiekvieno visuomeninio valdymo santykių dalyvių veikloje, o tik valdymo subjekto. Todėl, iš viso to sektų išvada,
valdymo forma gali būti suprantama ir kaip vidinė vykdomosios valdžios organo veikla. Be to, kiekvieno valdymo organo atliekama veikla yra skirtinga pagal reikšmę ir būdą.

Kalbant apie valstybinio valdymo formas, reikėtų kalbėti apie administracinės teisės subjektų, realizuojančių savo kompetenciją, skirtą kiekvienam iš jų, veiksmus. Kaip rodo administracinės teisės subjektų charakteristika, jų kompetenciją apsprendžia visuomenės ir valstybės užduotys, galimybės praktiškai realizuoti savo teises ir pareigas.

Kalbant apie valstybinio valdymo formas, reikia išskirti šiuos elementus:

1. Forma – tai dalis, tiksliau viena iš dalių, administracinės teisės subjekto veiksmų, pavyzdžiui, valstybinio valdymo organų sprendimai;

2. Tačiau, tai tokia įsipareigojimų realizacijos dalis, kuri gali būti išreikšta objektyviai, naudinga praktiniams naudojimui, pavyzdžiui, tas pats valstybinio valdymo organo sprendimas arba piliečio skundas, kuris turi objektyvią išraišką dokumente ar skundo knygoje;

3. Galiausia, forma – tokia veiklos dalis, kuri skiriasi nuo kitų formų, pavyzdžiui, piliečio skundas (teismui, valstybės organui ar pan.) kaip kreipimosi į šiuos organus forma, skiriasi nuo kitų piliečio pasireiškimo formų – pareiškimo ir pasiūlymo.

Valstybinio valdymo formų rūšys

Valstybinio valdymo formas yra gana įvairios, o tai įgalina mus jas klasifikuoti, todėl išskiriami įvairūs kriterijai.

Administracinės teisės subjektai veikia savo teisinio statuso ribose, realizuojant savo teises ir pareigas naudojasi skirtingomis priemonėmis, kurių tarpe yra :

q techninės (pavyzdžiui, kompiuteriai);

q organizacinės (kadrų veikla, organų struktūros formavimas);

q ekonominės (materialinis susidomėjimas);

q moralinės;

q estetinės (dizainas);

q psichologinės (aplinka darbo kolektyve);

q teisinės priemonės ir pan.;

Pagrindinis skirstymas, pagal kurį yra išskiriamos valstybinio valdymo formos, yra skirstymas į teisines ir neteisines valstybinio valdymo formas. Kaip taisyklė, skirtumas tarp jų atsispindi pasekmėse, kurias sukelia šios valstybinio valdymo formos.

Teisinėms valstybinio valdymo formoms būdinga tai, kad jos sukelia teisines pasekmes (pavyzdžiui, akto, skelbiančio valstybinės pareigos atlikimą, išleidimas; administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas). Tuo pasireiškia jų vaidmuo realizuojant valstybinį valdymą. Šioms valstybinio valdymo formoms būdinga tai, kad tam tikri valstybinio valdymo organų veiksmai yra tiesiogiai numatyti teisės normų ir kad tie veiksmai yra susiję su teisinio valdymo aktų priėmimu ir kad šie aktai sukelia tam tikras teisines pasekmes.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1863 žodžiai iš 3714 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.