Velnias lietuviu tautosakoje
5 (100%) 1 vote

Velnias lietuviu tautosakoje

Senovėje žmonės tikėjo įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, laumes, milžinus, nykštukus, miškinius ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos ir dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti.

Vienas žmogaus fantazijos padarinių – velnias. Velnią įsivaizdavo labai įvairiai, pavyzdžiui, jo nosies viena skylutė arba visai be skylių. “Tėvas paliepė pažiūrėti jiems į nosį. Jei nosis be skylių, tai bus velniukai”,- sakoma pasakoje “Velniukai su statinaitėmis”. Pėda taip pat parodydavusi velnišką gymį. “Užmini ir žiūri – tuščias batas, be pėdos.” (“Kavalierius tuščiais batais”), “o vietoj batų – arklio kanopos” (“Užteks ir vieno”). Uodega ir ragai velniui buvo prisegti kiek vėliau. Daugelis sakmių rodo, jog velnias buvęs su ragais. “Velnias ir ropoja, ir keliais eina – vis griūva ir griūva. Susidaužė, visas kruvinas, nusilaužė ir ragus”,- teigiama pasakoje “Velnio bernavimas”. “Žiūri – kadgi velniukas sėdi su ragiukais” (“Avinukas ratuose”). Daug sakmių byloja, kad velnias buvęs ir su uodega: “Ir pamatė, kaip iš po velėnos išlenda rudas kaip rankovė didumo ir rodo uodegą į debesį” (“Perkūno dovana”).

Daugelyje pasakų ir sakmių velniui prisegama juoda spalva: “Žiūri – atbėga toks juodas ponaitis ir šaukia…” Juodas velnias ypač įsigalėjo XIX – XX a. Toks velnias dažnai minimas patarlėse, priežodžiuose bei mįslėse. Sakoma: “Visi velniai juodi”, “Tegul bus tavo velnias juodesnis”, “Raudonas liežuvis juodą velnią laižo (ugnis katilą)”, “Ne toks velnias juodas, kaip jį maliavoja”.

Velnias buvo laikomas apčiuopiamu, realiu padaru. Dažnai dar buvo vadinamas vokietuku. “Kai tik sugriaudžia – vokietukas po akmeniu, kai nustoja griaudę – vėl ant akmens vaiposi ir rodo debesiui sėdimąją.” Lietuvių pasakojamoje tautosakoje velnią mėgsta vaizduoti kaip ponaitį: jis dažnai su skrybėle, batais arba tiesiog sakoma, kad tai labai gražiai apsitaisęs ponaitis: “Tik kur buvęs, kur nebuvęs – šmakšt iš karklyno išlindo ponaitis: su lazdele rankoj, su skrybėle ant galvos (“Vargšas žmogus ir velnias”). Velnias ponaičio pavidalu vaizduojamas ir pasakose “Žvejai ir velnias”, “Mat kaip pažino”, “Maloni nakvynė” ir kt.

Keletoje skmių bei pasakų velnias pasirodo kaip žaliai apsirengęs žmogus: “Ir įdavė bernui žaliasis ponaitis visą maišą sidabrinių pinigų.” (“Kaip bernas velnią į vestuves kvietė”). Velnias, žaliai apsirengęs, vaizduojamas ir pasakoje “Tinginys ir velnias”: “Mat žaliajam ponaičiui teko abi karalaitės, iš pavydo sau galą pasidariusios.”

Kartais velnias vadinamas nelabuoju: “Ir taip visi liko patenkinti <…>, nes tai buvo toli gražu ne ponas , o pats nelabasis.” (“Studentas ir ūkininkė”), kartais vadinamas šėtonu: “Mat šėtonas buvo jo dvarą nugramzdinęs ir jį patį arkliu pavertęs” (“Apie karaliūną, kuris pas šėtoną tarnavęs”). Velnias pavadinamas net kipšu: “Kipšas linksmas grįžo pragaran ir savo viršininko pagirtas buvo” (“Velnias išmoko žmones varyti degtinę”). Keletoje pasakų velnias vadinamas bauku: “O kai galėsi man pinigus grąžinti, ateik į girią ir pašauk: Baukau, Baukau !” (“Kaip bernas velnią į vestuves kvietė”).

Lietuvių tautosakoje velnias vadinamas daugiau kaip 200 vardų. Yra net tokių vardų, kurie paminėti tik vieną ar du kartus. Pavyzdžiui: balinis, brantas, nešvari vėlė, aičiukas, bėdelis, biznius, judošius ir t.t. Kiti vardai: paralius, pinčiukas, nakšis, ledokas, nelabasis.

Velnias, vienas iš žemesnių mitologijos atstovų, žmogaus gyvenime buvo visur. Jis sukiojosi po namus, po žmonių laukus, daržus, sekė jį medžioklėje ar žvejyboje. Todėl dažnai žmonės visas savo nesėkmes prisegdavo jam. Velnias buvo laikomas blogio simboliu. “Jo vardu pavadinamos blogos, žmogui nenaudingos landšafto dalys (velniupievis – “pieva, kurioje labai daug smilgų”, velniagulė – “prasta žemė”), keliai (velniakeliai – “blogas kelias”), augalai (velniažolė – “niekam nenaudinga žolė”, velnio dagys – “paprastoji durnaropė”) ir kt. Dar velnias mėgsta apsigyventi malūne arba pirkioje. Kartais tūno rūsiuose. Taip pat į savo būrį pasikviečia numirėlių, pakaruoklių ir linksminasi kartu su jais. Paprastai velnių susibūrimai prasideda dvyliktą valandą nakties. Vidurnaktis – tamsiųjų jėgų siautėjimo metas. Piktadariai linksminasi iki pirmųjų gaidžių, kuriems užgiedojus dingsta visos velnių galios ir gebėjimai.

Dažnai velniai iš žmogaus pasijuokia ir kenkia jam. Štai pasakoje “Maloni nakvynė” velnias, pasikvietęs berną Juzę pernakvoti, labai maloniai priima į savo namus, patogiai apnakvyndina jį, o ryte Juzė pabunda baloj. Ir tai vis velnio darbas.

Velniai vargina žmones. Jie neduoda ramybės nei kelyje, nei namuose: triukšmauja, svaido įvairius daiktus ir kitokiais būdais erzina žmones. Sakmėje “Kavalierius vištos kojomis” velnias naktį ateidavo pas vieną merginą ir “per naktis neduodavo jai miegot”.

Daugelyje sakmių velnias kankina žmogų, žudo moteris, merginas ir vyrus. Pasakoje
“Velnias ir mergina pirty” velnias nužudo tyčia į pirtį atėjusią merginą, kuri nori iš jo pasipelnyti: “Šoko, šoko, kol užšokino, burną perplėšė, iškišo galvą pro langelį ir pats prapuolė”.

Dažnai velnias žudo, bausdamas už godumą, nusistovėjusių bendravimo normų tarp žemiškojo ir mitinio pasaulio pažeidimą (vėlų maudymąsi pirtyje, vaikščiojimą vėlai naktį ir t.t.). Štai pasakoje “Tikras velnias nubaudė netikrą” velnias, keršydamas už gobšumą ir godumą, sudrasko apsimetinėjantį žmogų.

Velnias gali įlįsti į žmogų. Velnio apsėstas žmogus būna labai piktas, blaškosi, draskosi, keikiasi, daro tai, ko anksčiau nėra daręs. “Velnias apsėdo karalaitę ir ėmė varginti: “Karalaitė dūko, mėtėsi, širdo ir plūdosi paskutiniais žodžiais” (“Boba velniui ant ragų”).

Dar velnias užtraukia žmogui ligą. Pasakoje “Velnių svočia ir kūdikis” velnienė pamaitina žmogaus kūdikį savo pienu, ir vaikelis suserga (“O čia šeimininkė, balaną užsidegusi, čiūčiuoja, nešioja vaiką, nesavu balsu klykiantį. Vaikas išpūstas, juoduoja”).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 987 žodžiai iš 3222 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.