Turinys
Įvadas 3
Planuojamas pagaminti gaminių skaičius 4
Gamybos programos darbo imlumas 5
Įrengimų (darbo vietų) skaičius 7
Įmonės darbuotojų skaičius 9
Pagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti 10
Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti 11
Einamosios (maksimalios) ir draustinės medžiagų atsargos 12
Vienetiniai įkainiai 13
Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 14
Visos gamybinės programos ir vieno gaminio tiesioginės gamybos išlaidos 16
Pagalbinių darbininkų (laikininkų) darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 17
Įmonės bendrojo ir administracijos personalo darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 18
Gamybinių patalpų plotas 19
Medžiagų sandėlio plotas 20
Bendras įmonės patalpų plotas 21
Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti 22
Elektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti 24
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 26
Netiesioginės gamybos išlaidos 28
Pagamintos produkcijos ir vieno gaminio gamybinė savikaina 29
Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina 30
Įmonės veiklos sąnaudos 31
Vieno gaminio komercinė savikaina 32
Gaminių pelningumas 33
Planuojamos pardavimo pajamos 34
Bendrasis ir grynasis pelnas 35
Bendrasis ir grynasis pardavimo pelningumas 36
Nenuostolingų pardavimų mastas 36
Išvados ir siūlymai 37
Literatūros sąrašas 38
Įvadas
Ilgą laiką Lietuvos pramonė buvo sukoncentruota didelėse įmonėse. Po Nepriklausomybės atkūrimo, privatizacijos įgyvendinimo, prasidėjo pramonės įmonių pertvarka. Vis didesnę ekonominę reikšmę įgauna mažos įmonės. Jos yra efektyvesnės: greičiau pakeičia senus gaminius naujais, efektyviau panaudoja darbo jėgą, lengviau skverbiasi į užsienio rinką. Šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis smulkus ir vidutinis verslas yra pagrindinis naujų darbo vietų šaltinis. Jos dažnai būna arčiau užsakovų ir tuo būdu operatyviai užpildo rinką trūkstamomis prekėmis ir paslaugomis.
Todėl norėdami sumažinti verslo riziką ir išvengti neigiamų pasekmių, UAB „METALO DIRBINIAI“ vadovai nutarė, kad tikslinga apskaičiuoti būsimos veiklos per pusmetį planinius rodiklius ir prognozuoti veiklos rezultatus.
Kursinio darbo tikslas – nustatyti, ar UAB „METALO DIRBINIAI“ dirba pelningai.
Kursinio darbo uždavinys – nustatyti, ar apsimokės gaminti technologinę įrangą.
Darbo atlikimo pincipai – apskaičiuoti būsimos veiklos per pusmetį planinius ekonominius rodiklius ir tik tada prognozuoti veiklos rezultatus.
1 lentelė
Planuojamas pagaminti gaminių skaičius
Gaminių pavadinimas Pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pradžioje, vnt. Planuojamas parduoti gaminių skaičius, vnt. Pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pabaigoje, vnt. Planuojamas pagaminti gaminių (gatavų) skaičius, vnt.
T1 0 1276 30 1306
T2 0 1176 24 1200
T3 0 1176 22 1198
T1, T2, T3 – tai sutrumpinti gaminių pavadinimai: technologinės įrangos komplektas T1, technologinės įrangos komplektas T2, technologinės įrangos komplektas T3. Toliau bus naudojami sutrumpinimai.
Pagamintina produkcija = Parduotina produkcija — Gatavos produkcijos likučiai laikotarpio pradžioje + Planuojami gatavos produkcijos likučiai laikotarpio pabaigoje.
Kadangi veikla tik prasidėjo, pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pradžioje bus laikomi nuliu. Kursinio darbo užduotyje pateikti šie duomenys: planuojamos parduoti gaminių skaičius (vienetais) ir pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pabaigoje (vienetais).
GS – planuojamas pagaminti gaminių skaičius.
GS = 1276 – 0 + 30 = 1306 (vnt.)
GS = 1176 – 0 + 24 = 1200 (vnt.)
GS = 1176 – 0 + 22 = 1198 (vnt.)
2 lentelė
Gamybos programos darbo imlumas
Eil.
Nr. Technologinė operacija
Gamybos programa, vnt. Laiko norma 1 gaminiui, normin. val. Atskirų gaminių gamybos darbo imlumas, normin. val. Gamybos programos darbo imlumas, normin. val.
T1 T2 T3 T1 T2 T3 T1 T2 T3
1. Tekinimas 1306 1200 1198 6 5 4 7836 6000 4792 18628
2. Frezavimas 1306 1200 1198 4 2 3 5224 2400 3594 11218
3. Šlifavimas 1306 1200 1198 4 2 2 5224 2400 2396 10020
4. Gręžimas 1306 1200 1198 3 2 1 3918 2400 1198 7516
5. Dažymas 1306 1200 1198 1 0,9 0,9 1306 1080 1078 3464
6 Surinkimas 1306 1200 1198 3,5 3 4 4571 3600 4792 12963
Gavę 1 lentelėje planuojamas pagaminti gaminių skaičius, įrašėme į gamybos programą, atskirai priskirdami kiekvienai technologinei operacijai. Kursinio darbo užduotyje yra pateikta laiko norma 1 gaminiui kiekvienai technologinei operacijai.
Gamybos darbo imlumas (GDI) = Gamybos programa Laiko norma 1 gaminiui.
T1:
1. GDItekinimas = 1306 6 =7836 (normin.val.)
2. GDIfrezavimas = 1306 4 = 5224 (normin.val.)
3. GDIšlifavimas = 1306 4 = 5224 (normin.val.)
4. GDIgręžimas = 1306 3 = 3918 (normin.val.)
5. GDIdažymas = 1306 1 = 1306 (normin.val.)
6. GDIsurinkimas = 1306 3,5 = 4571 (normin.val.)
T2:
1. GDItekinimas = 1200 5 = 6000 (normin.val.)
2. GDIfrezavimas = 1200 2 = 2400 (normin.val.)
3. GDIšlifavimas = 1200 2 = 2400 (normin.val.)
4. GDIgręžimas = 1200 2 = 2400 (normin.val.)
5. GDIdažymas = 1200 0,9 = 1080 (normin.val.)
6. GDIsurinkimas = 1200 3 = 3600 (normin.val.)
T3:
1.
GDItekinimas = 1198 4 = 4792 (normin.val.)
2. GDIfrezavimas = 1198 3 =3594 (normin.val.)
3. GDIšlifavimas = 1198 2 = 2396 (normin.val.)
4. GDIgręžimas = 1198 1 = 1198 (normin.val.)
5. GDIdažymas = 1198 0,9 = 1078.8 =1078 (normin.val.)
6. GDIsurinkimas = 1198 4 = 4792 (normin.val.)
Gamybos programos darbo imlumas (DI) = T1 + T2 + T3.
1. DI tekinimas = 7836 + 6000 + 4792 = 18628 (normin.val.)
2. DI frezavimas = 5224 + 2400 + 3594 = 11218 (normin.val.)
3. DI šlifavimas = 5224 + 2400 + 2396 = 10020 (normin.val.)
4. DI gręžimas = 3918 + 2400 + 1198 = 7516 (normin.val.)
5. DI dažymas = 1306 + 1080 + 1078 = 3464 (normin.val.)
6. DI surinkimas = 4571 + 3600 + 4792 = 12963 (normin.val.)
3 lentelė
Įrengimų (darbo vietų) skaičius
Eil.
Nr. Operacijos pavadinimas Gamybos programos darbo imlumas, normin. val. Vieno įrengimo (darbo vietos) naudingas darbo laikas, val. Išdirbio normų įvykdymo koeficientas Įrengimų (darbo vietų) skaičius Apkrovimo koeficientas
Apskaičiuotas Priimtas
1. Tekinimas 18628 1981,2 1,02 9,22 9 1,02
2. Frezavimas 11218 1981,2 1 5,66 6 0,94
3. Šlifavimas 10020 1981,2 1,03 4,91 5 0,98
4. Gręžimas 7516 1981,2 1 3,79 4 0,95
5. Dažymas 3464 1981,2 1 1,75 2 0,88
6. Surinkimas 12963 1981,2 1,01 6,48 6 1,08
Vieno įrengimo (darbo vietos) naudingas darbo laikas (ND) = iš kalendorinių dienų skaičiaus per atitinkamą laikotarpį atimam nedarbo dienas, t.y. švenčių ir poilsio dienas, dauginam iš pamainų skaičiaus, pamainos trukmės (val.) ir numatomo įrengimo remonto nominaliojo darbo laiko.
Iš kursinio darbo užduoties žinome kiek dienų per savaitę įmonė dirbs, kiek yra pamainų ir kokia vienos pamainos trukmė. Todėl apskaičiavę, kad įmonė dirbs 127 dienas, galime lengvai apskaičiuoti vieno įrengimo naudingą darbo laiką:
ND = 127 2 8 ((100 – 2,5) / 100) = 1982,2 (val.)
Išdirbio normų įvykdymo koeficientas kiekvienai technologinei operacijai yra pateiktas kursinio darbo užduotyje.Reikalingas tam tikros rūšies įrengimų (darbo vietų) skaičius (Aįr) planuojamai gamybos programai vykdyti skaičiuojamas taip:
;
čia: Q – tam tikro laikotarpio gamybos programos darbo imlumas, norm. val.;
Tn – įrengimo naudingo darbo laiko trukmė per atitinkamą laikotarpį, val.;
Kišd – darbininkų, dirbančių atitinkamais įrengimais, išdirbio normų įvykdymo koeficientas.
1. Aįr = 18628 / 1981,2 1,02 =18628 / 2020,824 = 9,218 = 9,22 (žm.)
2. Aįr = 11218 / 1981,2 1 = 11218 / 1981,2 = 5,66 (žm.)
3. Aįr = 10020 / 1981,2 1,03 = 10020 / 2040,636 = 4,91 (žm.)
4. Aįr = 7516 / 1981,2 1 = 7515 / 1981,2 = 3,79 (žm.)
5. Aįr = 3464 / 1981,2 1 = 3464 / 1981,2 = 1,748 = 1,75 (žm.)
6. Aįr = 12963 / 1981,2 1,01 = 12963 / 2001,012 = 6,478 = 6,48 (žm.)
Apkrovimo koeficientas (AK) = apskaičiuotas žmonių skaičius / priimtas žmonių skaičius.
1. AK = 9,22 / 9 = 1,02
2. AK = 5,66 / 6 = 0,94
3. AK = 4,91 / 5 = 0,98
4. AK = 3,79 / 4 = 0,947 = 0,95
5. AK = 1,75 / 2 = 0,875 = 0,88
6. AK = 6,48 / 6 = 1,08
4 lentelė
Įmonės darbuotojų skaičius
Eil. Nr. Darbuotojų grupė Darbuotojų skaičius, žm.
1. Vadovai 4
2. Specialistai 1
3. Kiti tarnautojai 1
4. Pagrindiniai darbininkai 64
5. Pagalbiniai darbininkai 8
Iš viso 78
Prie vadovų priskiriami – įmonės direktorius, vyriausias buhalteris ir 2 gamybos baro meistrai.
Specialistas – vadybininkas.
Kitas tarnautojas – sekretorė.
Pagrindiniai darbininkai dirba po 2 pamainas. Mes žinome, kad 1 įrengimui priskiriamas 1 darbininkas ( iš kursinio darbo 3 lentelės).
DS – pagrindinių darbininkų skaičius.
DS = (9 + 6 + 5 + 4 + 2 + 6) 2 = 32 2 = 64 (žm.)
Pagalbiniai darbininkai – sandėlininkas ir valytoja.
PG – pagalbinių darbininkų skaičius.
PG = 2 + (2 3) = 8 (žm.)
5 lentelė
Pagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti
Eil. Nr. Medžiagos pavadinimas Gaminių skaičius, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui, kg Medžiagų poreikis, kg
T1 T2 T3 T1 T2 T3 T1 T2 T3 Iš viso
1. Plieno liejiniai 1306 1200 1198 18 6 5 23508 7200 5990 36698
2. Konstruktorinis plienas 1306 1200 1198 6 7 6 7836 8400 7188 23424
3. Legiruotas plienas 1306 1200 1198 5 4 3 6530 4800 3594 14924
4. Emaliniai dažai 1306 1200 1198 0,4 0,3 0,4 522 360 479 1361
Medžiagų pavadinimai ir medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui duoti kursinio darbo užduotyje. Gaminių skaičius gavome iš kursinio darbo 1 lentelės.
Medžiagų poreikis (MP) = Gaminių skaičius Medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui.
T1:1. MP = 1306 18 = 23508 (kg)
2. MP = 1306 6 = 7836 (kg)
3. MP = 1306 5 = 6530 (kg)
4. MP = 1306 0,4 = 522,4 = 522 (kg)
T2:
1. MP = 1200 6 = 7200 (kg)
2. MP = 1200 7 = 8400 (kg)
3. MP = 1200 4 = 4800 (kg)
4. MP = 1200 0,3 = 360 (kg)T3:
1. MP = 1198 5 = 5990 (kg)2. MP = 1198 6 = 7188 (kg)
3. MP = 1198 3 = 3594 (kg)
4. MP = 1198 0,4 = 479,2 = 479 (kg)
Medžiagų poreikis iš viso (MPV) = T1 + T2 + T3.
1. MPV = 23508 + 7200 + 5990 = 36698 (kg)
2. MPV = 7836 + 8400 + 7188 = 23424
MPV = 6530 + 4800 + 3594 = 14924 (kg)
4. MPV = 522 + 360 + 479 = 1361 (kg)
6 lentelė
Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti
Eil. Nr. Medžiagų pavadinimas Medžiagų poreikis, kg Vienos tonos medžiagų kaina, Lt Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti, Lt
T1 T2 T3 T1 T2 T3 Iš viso
1. Plieno liejiniai 23508 7200 5990 1200 28210 8640 7188 44038
2. Konstruktorinis plienas 7836 8400 7188 2000 15672 16800 14376 46848
3. Legiruotas plienas 6530 4800 3594 2400 15672 11520 8626 35818
4. Emaliniai dažai 522 360 479 7000 3654 2520 3353 9527
Iš viso 63208
39480
33543
136231
Vienos tonos medžiagų kaina duota kursinio darbo užduotyje.
Kadangi medžiagų poreikis apskaičiuotas kilogramais, tai, kad sužinotume išlaidas, turime kilogramus pervesti į tonas.
Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti (IŠM) = Medžiagų poreikis (tonomis) Vienos tonos medžiagų kaina.
T1:
1. IŠM = 23,508 1200 = 28209,6 = 28210 (Lt)
2. IŠM = 7,836 2000 = 15672 (Lt)
3. IŠM = 6,53 2400 = 15672 (Lt)
4. IŠM = 0,522 7000 = 3654 (Lt)
T2:
1. IŠM = 7,2 1200 = 8640 (Lt)
2. IŠM = 8,4 2000 = 16800 (Lt)
3. IŠM = 4,8 2400 = 11520 (Lt)
4. IŠM = 0,36 7000 = 2520 (Lt)
T3:
1. IŠM = 5,99 1200 = 7188 (Lt)
2. IŠM = 7,188 2000 = 14376 (Lt)
3. IŠM = 3,594 2400 = 8625,6 = 8626 (Lt)
4. IŠM = 0,479 7000 = 3353 (Lt)
7 lentelė
Einamosios (maksimalios) ir draustinės medžiagų atsargos
Eil.
Nr. Medžiagų pavadinimas Medžiagų poreikis iš viso, kg Medžiagų poreikis per dieną, kg Einamoji (maksimali) atsarga, kg Draustinė atsarga, kg Maksimali medžiagų atsarga, kg
1. Plieno liejiniai 36698 203,88 8155 2039 10194
2. Konstruktorinis plienas 23424 130,13 5205 1301 6506
3. Legiruotas plienas 14924 82,91 3316 829 4145
4. Emaliniai dažai 1361 7,56 227 76 303
Iš viso 16903
4245
21148
Medžiagų poreikį iš viso gavome iš kursinio darbo 5 lentelės.
Medžiagų poreikis per dieną (MPD) = Medžiagų poreikis iš viso / Dienų skaičius atitinkamo laikotarpio.
Dienų skaičius = 180 dienų.1. MPD = 36698 / 180 = 203,88 (kg)
2. MPD = 23424 / 180 = 130,13 (kg)
3. MPD = 14924 / 180 = 82,91 (kg)
4. MPD = 1361 / 180 = 7,56 (kg)
Maksimali einamoji atsarga (Ae max) = Vidutinis medžiagų poreikis per dieną Vidutinis tiekimo intervalas (dienomis).
Vidutinis tiekimo intervalas duotas kursinio darbo užduotyje.