Verslo ekonomika
5 (100%) 1 vote

Verslo ekonomika

Turinys

Įvadas 3

Planuojamas pagaminti gaminių skaičius 4

Gamybos programos darbo imlumas 5

Įrengimų (darbo vietų) skaičius 7

Įmonės darbuotojų skaičius 9

Pagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti 10

Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti 11

Einamosios (maksimalios) ir draustinės medžiagų atsargos 12

Vienetiniai įkainiai 13

Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 14

Visos gamybinės programos ir vieno gaminio tiesioginės gamybos išlaidos 16

Pagalbinių darbininkų (laikininkų) darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 17

Įmonės bendrojo ir administracijos personalo darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 18

Gamybinių patalpų plotas 19

Medžiagų sandėlio plotas 20

Bendras įmonės patalpų plotas 21

Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti 22

Elektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti 24

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 26

Netiesioginės gamybos išlaidos 28

Pagamintos produkcijos ir vieno gaminio gamybinė savikaina 29

Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina 30

Įmonės veiklos sąnaudos 31

Vieno gaminio komercinė savikaina 32

Gaminių pelningumas 33

Planuojamos pardavimo pajamos 34

Bendrasis ir grynasis pelnas 35

Bendrasis ir grynasis pardavimo pelningumas 36

Nenuostolingų pardavimų mastas 36

Išvados ir siūlymai 37

Literatūros sąrašas 38

Įvadas

Ilgą laiką Lietuvos pramonė buvo sukoncentruota didelėse įmonėse. Po Nepriklausomybės atkūrimo, privatizacijos įgyvendinimo, prasidėjo pramonės įmonių pertvarka. Vis didesnę ekonominę reikšmę įgauna mažos įmonės. Jos yra efektyvesnės: greičiau pakeičia senus gaminius naujais, efektyviau panaudoja darbo jėgą, lengviau skverbiasi į užsienio rinką. Šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis smulkus ir vidutinis verslas yra pagrindinis naujų darbo vietų šaltinis. Jos dažnai būna arčiau užsakovų ir tuo būdu operatyviai užpildo rinką trūkstamomis prekėmis ir paslaugomis.

Todėl norėdami sumažinti verslo riziką ir išvengti neigiamų pasekmių, UAB „METALO DIRBINIAI“ vadovai nutarė, kad tikslinga apskaičiuoti būsimos veiklos per pusmetį planinius rodiklius ir prognozuoti veiklos rezultatus.

Kursinio darbo tikslas – nustatyti, ar UAB „METALO DIRBINIAI“ dirba pelningai.

Kursinio darbo uždavinys – nustatyti, ar apsimokės gaminti technologinę įrangą.

Darbo atlikimo pincipai – apskaičiuoti būsimos veiklos per pusmetį planinius ekonominius rodiklius ir tik tada prognozuoti veiklos rezultatus.

1 lentelė

Planuojamas pagaminti gaminių skaičius

Gaminių pavadinimas Pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pradžioje, vnt. Planuojamas parduoti gaminių skaičius, vnt. Pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pabaigoje, vnt. Planuojamas pagaminti gaminių (gatavų) skaičius, vnt.

T1 0 1276 30 1306

T2 0 1176 24 1200

T3 0 1176 22 1198

T1, T2, T3 – tai sutrumpinti gaminių pavadinimai: technologinės įrangos komplektas T1, technologinės įrangos komplektas T2, technologinės įrangos komplektas T3. Toliau bus naudojami sutrumpinimai.

Pagamintina produkcija = Parduotina produkcija — Gatavos produkcijos likučiai laikotarpio pradžioje + Planuojami gatavos produkcijos likučiai laikotarpio pabaigoje.

Kadangi veikla tik prasidėjo, pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pradžioje bus laikomi nuliu. Kursinio darbo užduotyje pateikti šie duomenys: planuojamos parduoti gaminių skaičius (vienetais) ir pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pabaigoje (vienetais).

GS – planuojamas pagaminti gaminių skaičius.

GS = 1276 – 0 + 30 = 1306 (vnt.)

GS = 1176 – 0 + 24 = 1200 (vnt.)

GS = 1176 – 0 + 22 = 1198 (vnt.)

2 lentelė

Gamybos programos darbo imlumas

Eil.

Nr. Technologinė operacija

Gamybos programa, vnt. Laiko norma 1 gaminiui, normin. val. Atskirų gaminių gamybos darbo imlumas, normin. val. Gamybos programos darbo imlumas, normin. val.

T1 T2 T3 T1 T2 T3 T1 T2 T3

1. Tekinimas 1306 1200 1198 6 5 4 7836 6000 4792 18628

2. Frezavimas 1306 1200 1198 4 2 3 5224 2400 3594 11218

3. Šlifavimas 1306 1200 1198 4 2 2 5224 2400 2396 10020

4. Gręžimas 1306 1200 1198 3 2 1 3918 2400 1198 7516

5. Dažymas 1306 1200 1198 1 0,9 0,9 1306 1080 1078 3464

6 Surinkimas 1306 1200 1198 3,5 3 4 4571 3600 4792 12963

Gavę 1 lentelėje planuojamas pagaminti gaminių skaičius, įrašėme į gamybos programą, atskirai priskirdami kiekvienai technologinei operacijai. Kursinio darbo užduotyje yra pateikta laiko norma 1 gaminiui kiekvienai technologinei operacijai.

Gamybos darbo imlumas (GDI) = Gamybos programa  Laiko norma 1 gaminiui.

T1:

1. GDItekinimas = 1306  6 =7836 (normin.val.)

2. GDIfrezavimas = 1306  4 = 5224 (normin.val.)

3. GDIšlifavimas = 1306  4 = 5224 (normin.val.)

4. GDIgręžimas = 1306  3 = 3918 (normin.val.)

5. GDIdažymas = 1306  1 = 1306 (normin.val.)

6. GDIsurinkimas = 1306  3,5 = 4571 (normin.val.)

T2:

1. GDItekinimas = 1200  5 = 6000 (normin.val.)

2. GDIfrezavimas = 1200  2 = 2400 (normin.val.)

3. GDIšlifavimas = 1200  2 = 2400 (normin.val.)

4. GDIgręžimas = 1200  2 = 2400 (normin.val.)

5. GDIdažymas = 1200  0,9 = 1080 (normin.val.)

6. GDIsurinkimas = 1200  3 = 3600 (normin.val.)

T3:

1.
GDItekinimas = 1198  4 = 4792 (normin.val.)

2. GDIfrezavimas = 1198  3 =3594 (normin.val.)

3. GDIšlifavimas = 1198  2 = 2396 (normin.val.)

4. GDIgręžimas = 1198  1 = 1198 (normin.val.)

5. GDIdažymas = 1198  0,9 = 1078.8 =1078 (normin.val.)

6. GDIsurinkimas = 1198  4 = 4792 (normin.val.)

Gamybos programos darbo imlumas (DI) = T1 + T2 + T3.

1. DI tekinimas = 7836 + 6000 + 4792 = 18628 (normin.val.)

2. DI frezavimas = 5224 + 2400 + 3594 = 11218 (normin.val.)

3. DI šlifavimas = 5224 + 2400 + 2396 = 10020 (normin.val.)

4. DI gręžimas = 3918 + 2400 + 1198 = 7516 (normin.val.)

5. DI dažymas = 1306 + 1080 + 1078 = 3464 (normin.val.)

6. DI surinkimas = 4571 + 3600 + 4792 = 12963 (normin.val.)

3 lentelė

Įrengimų (darbo vietų) skaičius

Eil.

Nr. Operacijos pavadinimas Gamybos programos darbo imlumas, normin. val. Vieno įrengimo (darbo vietos) naudingas darbo laikas, val. Išdirbio normų įvykdymo koeficientas Įrengimų (darbo vietų) skaičius Apkrovimo koeficientas

Apskaičiuotas Priimtas

1. Tekinimas 18628 1981,2 1,02 9,22 9 1,02

2. Frezavimas 11218 1981,2 1 5,66 6 0,94

3. Šlifavimas 10020 1981,2 1,03 4,91 5 0,98

4. Gręžimas 7516 1981,2 1 3,79 4 0,95

5. Dažymas 3464 1981,2 1 1,75 2 0,88

6. Surinkimas 12963 1981,2 1,01 6,48 6 1,08

Vieno įrengimo (darbo vietos) naudingas darbo laikas (ND) = iš kalendorinių dienų skaičiaus per atitinkamą laikotarpį atimam nedarbo dienas, t.y. švenčių ir poilsio dienas, dauginam iš pamainų skaičiaus, pamainos trukmės (val.) ir numatomo įrengimo remonto nominaliojo darbo laiko.

Iš kursinio darbo užduoties žinome kiek dienų per savaitę įmonė dirbs, kiek yra pamainų ir kokia vienos pamainos trukmė. Todėl apskaičiavę, kad įmonė dirbs 127 dienas, galime lengvai apskaičiuoti vieno įrengimo naudingą darbo laiką:

ND = 127  2  8  ((100 – 2,5) / 100) = 1982,2 (val.)

Išdirbio normų įvykdymo koeficientas kiekvienai technologinei operacijai yra pateiktas kursinio darbo užduotyje.Reikalingas tam tikros rūšies įrengimų (darbo vietų) skaičius (Aįr) planuojamai gamybos programai vykdyti skaičiuojamas taip:

;

čia: Q – tam tikro laikotarpio gamybos programos darbo imlumas, norm. val.;

Tn – įrengimo naudingo darbo laiko trukmė per atitinkamą laikotarpį, val.;

Kišd – darbininkų, dirbančių atitinkamais įrengimais, išdirbio normų įvykdymo koeficientas.

1. Aįr = 18628 / 1981,2  1,02 =18628 / 2020,824 = 9,218 = 9,22 (žm.)

2. Aįr = 11218 / 1981,2  1 = 11218 / 1981,2 = 5,66 (žm.)

3. Aįr = 10020 / 1981,2  1,03 = 10020 / 2040,636 = 4,91 (žm.)

4. Aįr = 7516 / 1981,2  1 = 7515 / 1981,2 = 3,79 (žm.)

5. Aįr = 3464 / 1981,2  1 = 3464 / 1981,2 = 1,748 = 1,75 (žm.)

6. Aįr = 12963 / 1981,2  1,01 = 12963 / 2001,012 = 6,478 = 6,48 (žm.)

Apkrovimo koeficientas (AK) = apskaičiuotas žmonių skaičius / priimtas žmonių skaičius.

1. AK = 9,22 / 9 = 1,02

2. AK = 5,66 / 6 = 0,94

3. AK = 4,91 / 5 = 0,98

4. AK = 3,79 / 4 = 0,947 = 0,95

5. AK = 1,75 / 2 = 0,875 = 0,88

6. AK = 6,48 / 6 = 1,08

4 lentelė

Įmonės darbuotojų skaičius

Eil. Nr. Darbuotojų grupė Darbuotojų skaičius, žm.

1. Vadovai 4

2. Specialistai 1

3. Kiti tarnautojai 1

4. Pagrindiniai darbininkai 64

5. Pagalbiniai darbininkai 8

Iš viso 78

Prie vadovų priskiriami – įmonės direktorius, vyriausias buhalteris ir 2 gamybos baro meistrai.

Specialistas – vadybininkas.

Kitas tarnautojas – sekretorė.

Pagrindiniai darbininkai dirba po 2 pamainas. Mes žinome, kad 1 įrengimui priskiriamas 1 darbininkas ( iš kursinio darbo 3 lentelės).

DS – pagrindinių darbininkų skaičius.

DS = (9 + 6 + 5 + 4 + 2 + 6)  2 = 32  2 = 64 (žm.)

Pagalbiniai darbininkai – sandėlininkas ir valytoja.

PG – pagalbinių darbininkų skaičius.

PG = 2 + (2  3) = 8 (žm.)

5 lentelė

Pagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti

Eil. Nr. Medžiagos pavadinimas Gaminių skaičius, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui, kg Medžiagų poreikis, kg

T1 T2 T3 T1 T2 T3 T1 T2 T3 Iš viso

1. Plieno liejiniai 1306 1200 1198 18 6 5 23508 7200 5990 36698

2. Konstruktorinis plienas 1306 1200 1198 6 7 6 7836 8400 7188 23424

3. Legiruotas plienas 1306 1200 1198 5 4 3 6530 4800 3594 14924

4. Emaliniai dažai 1306 1200 1198 0,4 0,3 0,4 522 360 479 1361

Medžiagų pavadinimai ir medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui duoti kursinio darbo užduotyje. Gaminių skaičius gavome iš kursinio darbo 1 lentelės.

Medžiagų poreikis (MP) = Gaminių skaičius  Medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui.

T1:1. MP = 1306  18 = 23508 (kg)

2. MP = 1306  6 = 7836 (kg)

3. MP = 1306  5 = 6530 (kg)

4. MP = 1306  0,4 = 522,4 = 522 (kg)

T2:

1. MP = 1200  6 = 7200 (kg)

2. MP = 1200  7 = 8400 (kg)

3. MP = 1200  4 = 4800 (kg)

4. MP = 1200  0,3 = 360 (kg)T3:

1. MP = 1198  5 = 5990 (kg)2. MP = 1198  6 = 7188 (kg)

3. MP = 1198  3 = 3594 (kg)

4. MP = 1198  0,4 = 479,2 = 479 (kg)

Medžiagų poreikis iš viso (MPV) = T1 + T2 + T3.

1. MPV = 23508 + 7200 + 5990 = 36698 (kg)

2. MPV = 7836 + 8400 + 7188 = 23424
MPV = 6530 + 4800 + 3594 = 14924 (kg)

4. MPV = 522 + 360 + 479 = 1361 (kg)

6 lentelė

Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti

Eil. Nr. Medžiagų pavadinimas Medžiagų poreikis, kg Vienos tonos medžiagų kaina, Lt Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti, Lt

T1 T2 T3 T1 T2 T3 Iš viso

1. Plieno liejiniai 23508 7200 5990 1200 28210 8640 7188 44038

2. Konstruktorinis plienas 7836 8400 7188 2000 15672 16800 14376 46848

3. Legiruotas plienas 6530 4800 3594 2400 15672 11520 8626 35818

4. Emaliniai dažai 522 360 479 7000 3654 2520 3353 9527

Iš viso 63208

39480

33543

136231

Vienos tonos medžiagų kaina duota kursinio darbo užduotyje.

Kadangi medžiagų poreikis apskaičiuotas kilogramais, tai, kad sužinotume išlaidas, turime kilogramus pervesti į tonas.

Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti (IŠM) = Medžiagų poreikis (tonomis)  Vienos tonos medžiagų kaina.

T1:

1. IŠM = 23,508  1200 = 28209,6 = 28210 (Lt)

2. IŠM = 7,836  2000 = 15672 (Lt)

3. IŠM = 6,53  2400 = 15672 (Lt)

4. IŠM = 0,522  7000 = 3654 (Lt)

T2:

1. IŠM = 7,2  1200 = 8640 (Lt)

2. IŠM = 8,4  2000 = 16800 (Lt)

3. IŠM = 4,8  2400 = 11520 (Lt)

4. IŠM = 0,36  7000 = 2520 (Lt)

T3:

1. IŠM = 5,99  1200 = 7188 (Lt)

2. IŠM = 7,188  2000 = 14376 (Lt)

3. IŠM = 3,594  2400 = 8625,6 = 8626 (Lt)

4. IŠM = 0,479  7000 = 3353 (Lt)

7 lentelė

Einamosios (maksimalios) ir draustinės medžiagų atsargos

Eil.

Nr. Medžiagų pavadinimas Medžiagų poreikis iš viso, kg Medžiagų poreikis per dieną, kg Einamoji (maksimali) atsarga, kg Draustinė atsarga, kg Maksimali medžiagų atsarga, kg

1. Plieno liejiniai 36698 203,88 8155 2039 10194

2. Konstruktorinis plienas 23424 130,13 5205 1301 6506

3. Legiruotas plienas 14924 82,91 3316 829 4145

4. Emaliniai dažai 1361 7,56 227 76 303

Iš viso 16903

4245

21148

Medžiagų poreikį iš viso gavome iš kursinio darbo 5 lentelės.

Medžiagų poreikis per dieną (MPD) = Medžiagų poreikis iš viso / Dienų skaičius atitinkamo laikotarpio.

Dienų skaičius = 180 dienų.1. MPD = 36698 / 180 = 203,88 (kg)

2. MPD = 23424 / 180 = 130,13 (kg)

3. MPD = 14924 / 180 = 82,91 (kg)

4. MPD = 1361 / 180 = 7,56 (kg)

Maksimali einamoji atsarga (Ae max) = Vidutinis medžiagų poreikis per dieną  Vidutinis tiekimo intervalas (dienomis).

Vidutinis tiekimo intervalas duotas kursinio darbo užduotyje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1328 žodžiai iš 4421 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.