Verslo ekonomika
5 (100%) 1 vote

Verslo ekonomika

1. VERSLO EKONOMIKA.VERSLO VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE

Ekonominė veikla – kai gaminamos prekės ar paslaugos ir užsidirbama pragyvenimui. Nors visų žmonių veikla yra skirtinga, bet jai būdingi du bendri bruožai:

1. visi užsiėmę žmonės užsidirba sau pragyvenimui, jų pajamos duoda galimybę tenkinti materialinius , dvasinius poreikius,

2. visi šie žmonės, užsidirbdami gyvenimui, kuria ir gamina įvairią produkciją kitiems visuomenės nariams..

Gamintojų galimybės yra ribotos, o norai – begaliniai. Taigi, žmogaus veikla remiasi ekonomiškumo principu.

Ekonomiškas (economical) – tai efektyvus išteklių paskirstymas ir jų naudojimas, siekimas didžiausios naudos, taupiai naudojant turimus išteklius.

Ekonomika – mokslas, nagrinėjantis, kaip paskirstomi ir naudojami riboti ištekliai, siekiant patenkinti visuomenės poreikius.

Žmonių pasirinkimą riboja ištekliai ir laikas:

• poreikiai yra begaliniai, o ištekliai – riboti,

• ribotas lėšas išleisti su didžiausia nauda ir geriausiai patenkinti poreikius (naudos maksimizavimas).

Ekonominiai ištekliai (resours) – visa, ko reikia prekei arba naudai kurti. Skiriami tokie ištekliai: gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas ir verslininkystės galimybės. Tai – potencialūs gamybos veiksniai.

Bet kuriame ūkyje iškyla pasirinkimo problema: ką gaminti, kaip gaminti iš ribotų išteklių, kam paskirstyti pagamintus produktus. Žmogaus poreikiai yra yra begaliniai, ekonominiai ištekliai, kurių reikia tiems poreikiams patenkinti, yra riboti. Tad kiekviena visuomenė susiduria su ta pačia ekonomine problema – išteklių trūkumo problema. Trūkumas reikalauja pasirinkimo. Pagrindinių ekonomikos klausimų sprendimas (ką, kaip, kam gaminti) priklauso nuo ekonomikos sistemos.

Ekonomikos sistema – tai būdas, kaip skirstyti išteklius tarp pasirenkamų objektų, kaip spręsti trūkumo ir pasirinkimo klausimus. Skiriami tokie pagrindiniai išteklių skirstymo būdai:

• rinkos ekonomika, į kurią ištekliai patenka per rinką,

• iš centro planuojama ekonomika, kurioje valstybė skirsto išteklius,• mišri ekonomika, kurioje išteklius skirsto ir valstybė, ir rinka.

Rinkos ekonomikos ramsčiai ir galimos plėtros sąlygos: privati nuosavybė, kainos ir jų sistema, konkurencija rinkoje, verslumas.

Nuosavybė apibrėžia savininko valią ir teises, susijusiai su gamybos priemonių valdymu, naudojimu ir disponavimu. Pagal visuomenės kontrolės pobūdį nuosavybė gali būti privati ir valstybinė, pagal savininkų skaičių – individuali ir grupinė. Kainos glaudžiai siejasi su privačios nuosavybės teise. Jos atlieka svarbias ekonomines funkcijas. Pirma, būdama piniginė kainos išraiška, ji informuoja apie prekes ir jų išteklius rinkose. Antra, jos skatina aktyviai dalyvauti ūkiniuose veiksmuose. Konkurencija rinkoje palankias sąlygas verslui vystytis, kai rinkos dalyviai varžosi dėl ribotų išteklių įsigijimo,dėl vartojimo prekių. Konkurencija gali būti įvairių formų: pagal dalyvių skaičių toje rinkoje, pagal jų galėjimą veikti rinkos kainą, pagal gaminamo produkto ypatybes ir kt. Verslumas apibūdina verslininkams būdingą novatorišką dvasią, norą lyderiauti, konkuruoti tarpusavyje.

Verslas (business)- tai ekonominė veikla, teikianti naudą verslininkui ir kitiems, tarpininkaujantiems prekiniams mainams.

Be prekių mainų gaunama nauda nebus verslas. Su gamybos veiksniais, ypač su gyvuoju darbu, susijęs verslumas arba iniciatyva. Šis gyvojo darbo sugebėjimas būtinas reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje, kad atitinkamomis proporcijomis sujungtų įvairius gamybos veiksnius, garantuotų jų efektyvų ir pelningą veikimą, nuspręstų, kokias prekes ir paslaugas tiekti, kaip ir kiek jų gaminti, kaip organizuoti jų realizavimą, kaip išvengti rizikos.

Verslininkas (entrepreneur)- tai žmogus, organizuojantis verslo įmonę savo ar pritrauktosiomis lėšomis ir siekiantis gauti pelną.

Verslininkas, asmuo turintis kapitalą ir ieškantis būdų pelnui maksimizuoti. Pelno siekimas- tai laisvosios verslininkystės varomoji jėga. Verslininkas atsakingas už:

• verslo sumanymą ir gamybos organizavimą,

• priimtus verslo sprendimus,

• rizikos naštą ir netikrumą,

• gamyboje taikomas naujas technologijas ir darbo organizavimo formas.

Verslumas (entrepreneurship) – tai vadovavimo ir organizavimo sugebėjimai, reikalingi įmonių savininkams, kad jų firmos pagamintų daugiau vartotojams reikalingų prekių ir paslaugų.

Norėdamas sėkmingai realizuoti verslo sugebėjimus, verslininkas privalo turėti informaciją apie ekonomikos pasikeitimus, siekti žemų kaštų ir aukšto efektyvumo.Jis veikia kaip tarpinė grandis tarp vartotojų ir gamybos veiksnių-pinigų, darbo priemonių, darbo jėgos, žaliavų ir medžiagų. Verslininko funkcija- imtis rizikos, slypinčios gamyboje. Tai skiriasi nuo darbo ar valdymo, nuo kitų gamybos veiksnių atliekamų funkcijų.Verslininko darbas remiasi numatymu į priekį, įžvalgumu, drąsos.

Pelnas (profit / earning) – tai atlyginimas verslininkui už riziką, naujas idėjas, ir pastangas, įdėtas į verslą.

Galutinis ekonomikos tikslas – parengti svarbiausių problemų
sprendimo politiką, kaip organizuoti gamybą, kad mažėtų gamybos kaštai, kokia turi būti kainą, užtikrinanti firmai maksimalų pelną. Vyriausybės vaidmuo ekonomikoje yra labai svarbus ir ji vykdo tokias ekonomines funkcijas:

• rinkos sistemos apsauga,

• visuomeninių gėrybių teikimas,

• privačios veiklos neigiamų padarinių likvidavimas,

• parama stokojantiems,

• ekonomikos stabilizavimas,Ekonomikos mokslas sprendžia pagrindinius uždavinius:

• Žemas nedarbo lygis(low of unemployment rate),t.y.aukštas darbo žmonių užimtumo lygis.

• Kainų stabilumas (price stability), kai ekonomikoje nėra infliacijos.

• Efektyvumas (efficiency), rodantis visos ekonomikos pajėgumą sukurti kuo daugiau prekių ir paslaugų, turint ribotus išteklius.

• Teisingas pajamų paskirstymas (equitable distribution of income) .

• Ekonominis augimas (growth)- ekonomikos priemonių visuma, sąlygojanti realaus nacionalinio produkto didėjimą.

2. VERSLO ORGANIZAVIMAS

Verslo organizavimas susijęs su prekių paklausa, su ekonomine aplinka ir ekonominėmis sąlygomis.

Verslo aplinka – sąlygos verslininkystei plėtoti, skatinti arba, priešingai, apsunkinti jo plėtrą. Verslo sąlygos yra tokios:

• :privati nuosavybė,

• ūkininkavimo laisvė,

• konkurencija,

• teisinė verslo aplinka,

• verslo skatinimas,

administracinė aplinka.

Verslo rūšių struktūrą lemia ekonominės veiklos sudėtinės dalys: gamyba, mainai, paskirstymas ir vartojimas. Teoriškai skiriamos keturios, skirtingo turinio, formos, organizavimo ir darbų pobūdžio verslo rūšys, priklausančios nuo gamybos, mainų, paskirstymo ir vartojimo. Skiriamos savarankiškos, tarpusavyje susijusios, viena kitą papildančios verslo rūšys:

• gamybinė – prekių ir paslaugų gamyba ir vartojimas,

• komercinė – prekių ir paslaugų mainai,

• finansinė – piniginių lėšų ir vertės apyvarta, mainai.

Bendroji verslo schema yra tokia:

Gamybos veiksnių savininkai verslininkas vartotojai

kur: P – pradinė pinigų suma; P’ > P, o P’ – padidėję pinigai iš apyvartos; gv – gamybos veiksniai; Pr – prekė.

Arba taip: P→ gamybos veiksniai → prekė → P’.Verslo kūrimo ir organizavimo būdai:

• verslo kaip naujovės kūrimas,

• verslo pirkimas,

• frančizės būdas.

Frančizė – teisė naudotis kitos įmonės prekės ženklu, technologija, reklama, prekių pardavimo kanalais ir pan.

Gamintojai buriasi į verslo įmones. Verslas, priklausomai nuo apimties, gali būti stambus ir smulkus. Svarbu, koks bus pasirinktas vertinimo kriterijus. Dažniausiai naudojami šie vertinimo kriterijai:

• balanso suma, tai- įmonės turto suma, įskaitant grynuosius pinigus, gamybos atsargas, žemę, įrengimus ir kitus išteklius,

• nuosavos lėšos, tai- bendra investuoto kapitalo vertė,

• darbuotojų skaičius,

• metinės pajamos už realizuotą produkciją.

Smulkus verslas organizuojamas, kuriant vadinamąsias, personalines (arba individualias) verslo įmones arba ūkines bendrijas. Stambus verslas organizuojamas akcinėse bendrovėse. Pastarosios gali būti:atviros ,uždaros, investicinės.

Individualioji verslo įmonė (sole proprietorship) – tai įmonė, priklausanti vienam asmeniui.

Tai yra paprasta verslo organizavimo forma., jai įkurti nėra jokių administracinių ar teisinių kliūčių, lanksti, nes aktyviai reaguoja į poreikių pasikeitimus, nesudėtinga, nes lengva ir pigu organizuoti. Verslo pajamos priklauso pačiam savininkui. Deja, individualioji verslo įmonė turi trūkumų. Akivaizdu, kad vieno asmens galimybės valdyti yra ribotos.

Ūkinė bendrija (partnership) – tai neturinti bendrovės statuso dviejų ar kelių asmenų valdoma nuosavo kapitalo organizacija.

Ūkinė bendrija turi didesnes galimybes plėsti gamybą ir didinti kapitalą. Čia bendra savininkai dalijasi atsakomybe, žiniomis ir finansų ištekliais. Čia galima didesnė specializacija, vadybos pasidalijimas. Ji taip pat turi savo neigiamybių, tarp jų- nepakankamas finansavimas, neribota atsakomybė. Didžiausia blogybė- galimi nesutarimai tarp partnerių, taip pat ribota firmos veiklos trukmė.

Akcinė bendrovė arba korporacija (joit stock company / corporation) – tai verslo organizacija, valdoma daugelio žmonių ir kuriai įsteigti reikalingas valdžios leidimas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1270 žodžiai iš 4054 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.