Verslo ekonomikos
5 (100%) 1 vote

Verslo ekonomikos

TURINYS

PRATARMĖ 4

VERSLAS IR JO APLINKA 5

Verslo samprata, tikslai ir funkcijos 5

Verslo rūšys 7

Pagrindinės verslo plėtros sąlygos 8

Verslo aplinka 9

Ekonominės informacijos reikšmė verslo plėtrai 10

Verslo struktūra ir ekonominės veiklos rūšių klasifikavimas. 11

Lietuvos ūkio ekonominė bei socialinė raida ir prioritetinės plėtros

kryptys 12

VERSLO ĮMONĖS IR JŲ VEIKLOS YPATUMAI 16

Įmonės apibrėžimas, pagrindiniai jos bruožai 16

Įmonės tikslai 17

Įmonės ekonominė pusiausvyra 18

Įmonių klasifikavimo tikslai ir požymiai 18

Individuali įmonė 20

Ūkinė bendrija 21

Akcinė bendrovė 24

Valstybės ir savivaldybės įmonė 26

Įmonės steigimas 27

Kitos verslo kūrimo formos 30

Smulkusis ir vidutinis verslas 32

Įmonių sąjungos ir susivienijimai 33

Gamybos įmonės veikla. Gamybos procesas, jo elementai, rūšys ir fazės.

34

Gamybos tipai 37

Gamybos ciklas 39

Įmonės gamybos struktūra 40

Produkcijos nomenklatūros ir asortimento samprata ir formavimas 41

Produkcijos pardavimo ir gamybos apimčių suderinimas 42

Produkcijos gamybos apimties pagrindimas gamybos pajėgumu. Gamybos pajėgumo

samprata. 44

Gamybos pajėgumo apskaičiavimas 45

Prekybos įmonės veikla 47

Paslaugų verslo organizavimo ypatumai 49

VERSLO ĮMONĖS TURTAS 51

Turtas ir jo rūšys. Ilgalaikio turto klasifikavimas. 51

Ilgalaikio materialiojo turto įkainojimas. Turto vertės pasikeitimo

funkcija. 53

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) 55

Turto naudojimo rodikliai 58

Trumpalaikis turtas, jo sudėtis 59

Atsargų įkainojimo samprata 60

Trumpalaikio turto apyvartumas, jo rodikliai 61

Įmonės kapitalas, jo sudėtis 63

MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS 64

Materialinių išteklių sąvoka ir klasifikavimas 64

Medžiagų sunaudojimo normos 65

Medžiagų panaudojimo efektyvumo rodikliai 65

Medžiagų poreikio skaičiavimas 66

Elektros energijos poreikio skaičiavimas 67

Tiekimo organizavimas ir tiekėjų parinkimas 68

Materialinių išteklių atsargų paskirtis. Atsargų rūšys. 69

Grafinis atsargų kitimo vaizdavimas 71

Optimalus užsakymo dydis 73

DARBO IŠTEKLIAI 74

Įmonės darbuotojų klasifikavimas 74

Darbuotojų poreikio apskaičiavimas 75

Darbo našumas (produktyvumas) 78

DARBO NORMAVIMAS IR APMOKĖJIMAS ……80

Darbo normavimo esmė. Darbo normos, jų rūšys.. 80

Darbo užmokestis ir jo dydį lemiantys veiksniai .81

Darbo užmokesčio organizavimas. 82

Darbo užmokesčio formos ir sistemos. 84

Naujos darbo apmokėjimo tendencijos .88

ĮMONĖS IŠLAIDŲ KLASIFIKAVIMAS IR SKAIČIAVIMAS .90

Išlaidų apibūdinimas ir klasifikavimas .90

Išlaidų klasifikavimas pagal gamybos apimties įtaką .92

Išlaidų klasifikavimas pagal įskaitymą į produkcijos savikainą. 94

Produkto (gamybos) ir laikotarpio išlaidos. Gamybos išlaidų elementai

.95

Parduotų prekių savikaina gamybos ir prekybos įmonėse. 96

Produkcijos savikaina, jos reikšmė ir rūšys .97

Produkcijos savikainos kalkuliavimas .98

PAJAMOS IR PELNAS .102

Pajamos ir jų susidarymo šaltiniai .102

Pelnas ir jo rodikliai .102

Įmonės veiklos pelningumo rodikliai .104

Nenuostolingų pardavimų mastas .106

LITERATŪRA 109

PRATARMĖ

Verslo ekonomika – vienas iš profesinei kvalifikacijai įgyti dėstomų

dalykų. Šio dalyko tikslas – ugdyti supratimą apie verslą, jo vaidmenį

visuomenėje, gebėti apskaičiuoti įmonės veiklos ekonominius rodiklius,

pagrįsti veiklos naudingumą.

Verslo ekonomikos modulio studijoms dar stokojama specialios

literatūros. Šio studijų modulio konspektai parengti pagal Ekonomikos

katedroje suderintą programą. Jie aprobuoti Ekonomikos katedroje (2005-06-

22; protokolo Nr. 10) ir skirti neakivaizdinių studijų studentams, tačiau

jais gali naudotis ir dieninių studijų studentai.

Konspektuose apžvelgiamos verslo rūšys, tikslai, aplinka, Lietuvos

ūkio sistema, ūkio plėtros galimybės ir tendencijos. Studentai

supažindinami su verslo įmonių įvairove, jų veiklos ypatumais, steigimo

tvarka, materialinių bei darbo išteklių formavimu ir jų poreikio nustatymu.

Aptariama, kaip apskaičiuoti išlaidas ir pajamas, pelną ir pelningumą,

nustatyti nenuostolingų pardavimų mastą.

Konspektuose medžiaga pateikta glaustai, naudojant įvairią

literatūrą. Kartu pateikiama savarankiškoms studijoms rekomenduojamos

literatūros sąrašas. Studentai gali savarankiškai išsamiau studijuoti

kiekvieną programos temą. Pateiktus verslo ekonomikos klausimus studentai

turėtų papildyti per pratybas, spręsdami konkrečias praktines užduotis.

VERSLAS IR JO APLINKA

Verslas yra žaidimas,

didžiausias žaidimas

pasaulyje, jeigu jūs žinote

kaip žaisti.

T. J.

Votsonas

1. VERSLO SAMPRATA, TIKSLAI IR FUNKCIJOS.

2. VERSLO RŪŠYS.

3. PAGRINDINĖS VERSLO PLĖTROS SĄLYGOS.

4. VERSLO APLINKA.

5. EKONOMINĖS INFORMACIJOS REIKŠMĖ VERSLO PLĖTRAI.

6. VERSLO STRUKTŪRA IR EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKAVIMAS.

7. LIETUVOS ŪKIO EKONOMINĖ BEI SOCIALINĖ RAIDA IR PRIORITETINĖS PLĖTROS

KRYPTYS.

1.1. Verslo samprata, tikslai ir funkcijos

Versle pasirodo įgimtas žmogaus noras pasireikšti, save įtvirtinti.

Siekdamas sau naudos, verslo žmogus veikia ir visuomenės labui. Vakarų

šalių verslo istorijoje yra daug pavyzdžių, kai pagrindinis motyvas

organizuoti verslą buvo materialinis ir moralinis nepasitenkinimas savo

padėtimi. Tai privertė dalį žmonių galvoti ir veikti, ieškoti naujų gamybos

būdų ir sprendimų. Tačiau tik XX a. viduryje susiklostė šiuolaikinio

verslininko novatoriaus samprata, t. y. išryškinamas novatoriškumas ir

naujovės kaip svarbus verslininkystės požymis. Šiam požiūriui įgyvendinti

reikia ne tik kūrybiškai mąstyti, bet ir suprasti jėgų, veikiančių

susiklosčiusioje aplinkoje, išdėstymą.

Šiuolaikinėje ekonomikos literatūroje verslo sąvoka apibrėžiama

įvairiai. Bendriausiais bruožais verslą galima apibrėžti taip: verslas –

tai veikla, teikianti naudą verslininkui ir kitiems, tarpininkaujantiems

prekiniams mainams.

Verslo rūšių įvairovė leidžia visapusiškai tenkinti visuomenės narių

poreikius. Vadinasi, verslas kuria naudą. Verslo naudą žmogui ir visuomenei

atskleidžia jo atliekamos funkcijos:

✓ verslai gamina prekes ir teikia paslaugas;

✓ verslai sukuria turtą;

✓ verslai perskirsto išteklius, skatina konkurenciją;

✓ verslininkai kuria naujas darbo vietas;

✓ verslininkai moka mokesčius;

✓ verslai tenkina asmeninius poreikius bei siekius tų asmenų, kurie juos

turi ir valdo;

✓ verslai (ypač nauji) yra tarsi laboratorijos, kuriose galima pigiai

išbandyti idėjas, produktus, paslaugas, naujas rinkas;

✓ verslai užpildo ribotas geografines, gamybines, paslaugų rinkas ir kt.

Verslo sampratą padeda suvokti bendroji verslo schema:P – pradiniai pinigai; GV – gamybos veiksniai;

PR – prekės ir paslaugos; P1 – pradiniai pinigai plius pelnas.

Verslo sandarą galima pavaizduoti ir taip:

P ( GV ( PR ( P1,

Suprantama, kad čia P1 > P, t. y. pelnas, kaip pinigų prieaugis yra

verslo tikslas. Tiesa, pagrindinis tikslas gali būti ir ne pelnas, bet be

pelno verslas negalės vystytis.

Norėdamas pagaminti prekes, teikti paslaugas, verslininkas į

ekonominę veiklą turi įtraukti gamybos išteklius. Gamybos ištekliai yra

trijų rūšių: gamtiniai, žmogiškieji ir kapitalo ištekliai. Gamtiniai

ištekliai yra natūrali gamtos dovana. Žmogiškieji ištekliai, arba darbas,

yra visos tos fizinės ir protinės pastangos, kurias žmonės naudoja prekėms

ir paslaugoms kurti. Kapitalo ištekliai yra pastatai, mašinos, įrankiai,

kurie irgi naudojami prekėms ir paslaugoms kurti. Kadangi gaminant bet kurį

produktą ar teikiant paslaugą, visada prireiks gamtinių, žmogiškųjų ir

kapitalo išteklių, dažnai jie vadinami gamybos veiksniais. Su trimis

pagrindiniais gamybos veiksniais, ypač su žmogiškaisiais ištekliais,

artimai susijęs verslumo veiksnys. Verslumas – gamybos veiksnys, kurio

turinys – žmogaus gebėjimas sujungti kapitalo, žmogiškuosius ir gamtinius

išteklius, organizuoti verslą, įgyvendinti inovacijas, rizikuoti savo turtu

ir gerove siekiant pelno.

Verslininkas – asmuo, disponuojantis kapitalu ir, siekdamas jį

padidinti, ieškantis naujų pelningų veiklos krypčių, pasitelkiantis

dalykines ir žmogiškąsias savybes.

Vykdydamas savo tiesioginę funkciją – vartotojų poreikių tenkinimą –

verslininkas tuo pačiu atlieka ir partnerio vaidmenį: suteikia galimybę

uždirbti kitiems žmonėms. Taigi, jo noras kurti gėrybes yra naudingas ne

vien jam pačiam, bet ir kitiems visuomenės nariams.

Nepaisant verslininkų įvairovės, randama daug dalykų, kurie yra

bendri visiems verslininkams. Visų pirma, tai – verslo iniciatyvos motyvai

ir veiklos stimulai. Tarp tokių motyvų yra tradiciniai ir plačiai žinomi:

siekimas būti šeimininku pačiam sau ir noras uždirbti kuo daugiau pinigų.

Tačiau ne visiems verslininkams tai svarbiausia. Yra ir kitų, daugiau ar

mažiau patrauklių verslo stimulų.

Kitas bendras dalykas – tai visiems verslininkams būdingi asmens

bruožai. Kiekvienas žmogus, nusprendęs pradėti verslą, turėtų išsiaiškinti

savo būdo bruožus ir ugdyti tuos, kurie svarbūs verslininkui. Dažniausiai

minimi verslininko asmens bruožai yra iniciatyvumas, komunikabilumas,

gebėjimas vadovauti, ryžtingumas, polinkis į pamatuotą riziką,

užsispyrimas, darbingumas, imlumas informacijai.

Šalia to, verslininkas privalo įvertinti verslo materialines

prielaidas: koks kapitalas reikalingas verslui pradėti, kokios banko

kredito ar paskolos iš privačių asmenų gavimo galimybės ir sąlygos, kokios

galimybės įsigyti patalpas, techniką, kokia padėtis žaliavų,
darbo rinkoje, ar pakankamas rinkos dydis produkcijai realizuoti,

kokia gali būti konkurencija ir kt.

1.2. VERSLO RŪŠYS

Atskirų verslininkų veikla yra specializuota: vieni daugiau užsiima

gamyba, mokamų paslaugų teikimu, kiti – komercine veikla. Dėl to,

apibūdinant verslo struktūrą šalyje, visas verslo sritis sąlygiškai galima

suskirstyti į šias verslo rūšis:

1. Gamybinis verslas, t. y. verslo sritys, kuriose gaminamas produktas

rinkai, teikiamos mokamos paslaugos (pramonė, žemės, miškų ūkis, statyba,

transportas, buitinės, turizmo, mokamos sveikatos apsaugos paslaugos ir

kt.). Kad verslininkas gamybininkas galėtų pradėti gamybą, jis turi

turėti arba įsigyti gamybos veiksnius (darbo jėgą, įrengimus, įrangą,

medžiagas, informaciją). Be to, verslininkui gali prireikti ir kitų

paslaugų (transportas, statyba, apskaita ir kt.), kurioms atlikti jis

gali pasisamdyti iš šalies asmenis bei organizacijas. Jeigu verslininkas

neturi „startinio kapitalo“, tai jis priverstas kreiptis į komercinį

banką ar kitą laisvų pinigų savininką ir gauti kreditą. Kreditas su

palūkanomis grąžinamas pardavus pagamintas prekes ir gavus pinigus.

Netiesioginiai verslo dalyviai yra valstybinės ir vietinės finansų

organizacijos, mokesčių inspekcijos.

2. Komercinis verslas, t. y. verslo sritys, kuriose vyrauja komercija

(didmeninė ir mažmeninė prekyba, prekyba nekilnojamu turtu). Komercinio

verslo pagrindas yra pirkimo ir pardavimo sandoriai, t. y. prekių

perpardavimas. Komercinis verslas aprėpia:

✓ samdą darbuotojų, atliekančių įvairias prekybos tarpininkavimo

operacijas (pardavimas, reklama, apskaita, transportavimas ir pan.);

✓ prekių pirkimą ir pardavimą;

✓ biuro patalpų, sandėlių ir prekybos salių įsigijimą arba nuomą;

✓ apmokėjimą už paslaugas organizacijoms ir asmenims iš šalies;

✓ piniginių lėšų pritraukimą finansuoti sandorį ir kredito gavimą;

✓ būtinos informacijos pirkimą;

✓ mokėjimus finansų organams.

3. Finansinis (finansinis-kreditinis) verslas. Pirkimo ir pardavimo

objektas čia yra specifinės, ypatingos prekės – pinigai, valiuta,

vertybiniai popieriai. Verslininkas tampa tarpininku, per kurį indėlininko

pinigai pasiekia investuotojus. Pagrindinis šio verslininko pajamų šaltinis

yra palūkanos, gaunamos už paskolas, t. y. skirtumas tarp jo paties mokamų

palūkanų indėlininkams

ir palūkanų tiems, kurie skolinasi iš jo pinigų (mažesnis palūkanų

procentas indėlininkams, didesnis tiems, kurie skolinasi).

Verslo skirstymas į gamybinę ir komercinę sferas – sąlygiškas, nes

įmonės, gaminančios produktus rinkai bei teikiančios mokamas paslaugas,

kartu atlieka ir komercines funkcijas, pirkdamos reikalingus gamybai

produktus ir parduodamos pagamintus produktus bei paslaugas.

Verslo sritys, kuriose vyrauja komercija, nėra visiškai atskirtos nuo

kai kurių gamybinių funkcijų (prekių rūšiavimas, saugojimas,

transportavimas, pristatymas vartotojui ir pan.).

Suprantama, kad gamyba, izoliuota nuo komercijos, nėra verslas. Tai

natūrinė gamyba, kur produktai gaminami paties gamintojo poreikiams

patenkinti ir nėra sudedamoji verslo dalis.

1.3. Pagrindinės verslo plėtros sąlygos

Kiekvienoje šalyje privalo būti tam tikra ekonominių, politinių,

juridinių santykių sistema, kuri sudarytų sąlygas verslui vystytis.

Pagrindinės sąlygos yra: privati nuosavybė, ūkininkavimo laisvė,

konkurencija, teisinė verslininkų apsauga ir verslo skatinimas.

Privati nuosavybė skatina žmogaus siekius, ugdo šeimininko jausmą,

verčia tobulinti gamybą, veiksmingai naudoti turimą turtą. Taip yra todėl,

kad turto savininkai puikiai žino, jog turės pelną, jeigu sugebės sukurti

žmonėms reikalingas prekes ir paslaugas už tokią kainą, kokią pirkėjai

sutiks mokėti. Nuosavybė garantuoja žmonėms asmeninę laisvę ir galimybę

laisvai tvarkyti savo gyvenimą.

Be verslo laisvės negali būti rinkos, kaip ir be rinkos negali būti

verslo laisvės. Verslininkas pats turi pasirinkti veiklos pobūdį, įmonės

organizacinę struktūrą, numatyti įmonės ekonominę politiką. Savininkas gali

valdyti ir naudoti turtą, disponuoti juo kaip nori be kitų asmenų ar

Vyriausybės leidimo, įsikišimo.

Įsigalint privačiai nuosavybei, atsiranda daug savarankiškų

gamintojų, prekybininkų. Tarp jų kyla konkurencija. Konkurencija verčia

verslininkus:

✓ ieškoti tokių produkcijos ar paslaugų rūšių, kurios patiktų pirkėjams;

✓ gaminti geros kokybės produkciją prieinamomis kainomis;

✓ taikyti efektyvesnius gamybos būdus, nes gamybos efektyvumas rodo vienos

ar kitos firmos konkurencingumą;

✓ greitai atsižvelgti į pirkėjų norus, taip pat į visus ekonomikos

pokyčius.

Viena iš svarbiausių verslo vystymo sąlygų yra teisinė verslininkų

apsauga ir verslo skatinimas. Kad verslininkas nebijotų imtis rizikos,

susijusios su ekonomine veikla, nuosavybės teisės turi būti aiškiai

apibrėžtos, nepažeidžiamos, jas turi būti
galima perduoti kitam asmeniui,

paveldėti. Praktika rodo, kad tos valstybės, kurių Vyriausybės palaikė ir

skatino privatų verslą, pasiekė didžiausių laimėjimų ekonomikoje.

1.4. Verslo aplinka

Bet kokia įmonė veikia nuolat kintančioje aplinkoje. Išorinę verslo

aplinką galima apibrėžti kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už

verslo įmonės veiklos ribų, tačiau darančius jai poveikį. Įmonės vadovų

uždavinys – panaudoti išorinės aplinkos privalumus ir sumažinti jos

neigiamą poveikį.

Išorinės aplinkos elementus galima klasifikuoti pagal jų poveikio

įmonei dydį ir dažnumą. Šiuo požiūriu išskiriama mikroaplinka (artimoji

aplinka, tiesioginio poveikio aplinka) ir makroaplinka (tolimoji aplinka,

netiesioginio poveikio aplinka).

Tiesioginio poveikio aplinka (mikroaplinka) betarpiškai daro įtaką

įmonės veiklai ir pati jaučia atoveiksmį iš įmonės pusės. Ši aplinka daro

poveikį įgyjant įvairių gamybos išteklių bei paskirstant pagamintą

produkciją vartotojams. Tiesioginio poveikio aplinką sudaro veiksniai,

kurių poveikis dažnas ir tiesioginis, t. y. pirkėjai, konkurentai,

pardavimo tarpininkai, tiekėjai.

Netiesioginio poveikio aplinka (makroaplinka) – tai visuma jėgų,

darančių įtaką įmonės veiklai, o įmonė joms įtakos tiesiogiai daryti

negali. Dažniausiai nagrinėjami šie makroaplinkos elementai:

✓ teisinė aplinka;

✓ ekonominė aplinka;

✓ politinė aplinka;

✓ technologinė aplinka;

✓ socialinė ir kultūrinė aplinka.

Teisinė aplinka – tai teisės normos, reguliuojančios verslo įmonės

veiklą.

Ekonominė aplinka – ekonominiai reiškiniai (gyventojų pajamų kitimas,

nedarbo ir infliacijos lygis ir kt.), veikiantys verslo įmonę. Be

natūraliai vykstančių pokyčių, verslo įmonės veiklai turi įtakos ir

valstybės ekonominė politika. Valstybės ekonominė politika gali suteikti

verslo įmonei papildomų galimybių, tačiau gali jos veiklą ir riboti.

Politinė aplinka – politinių jėgų ir vyriausybės veiklos poveikis

verslo įmonei. Įmonei turi įtakos ne tik valstybės politinis gyvenimas, bet

ir tarpvalstybinių institucijų darbas. Valstybė daro didžiulę įtaką

ekonomikai per mokesčių sistemą, privatizaciją ir su ja susijusius

procesus, konkurencijos skatinimo priemones, regioninę politiką, pagalbą

smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Technologinė aplinka – technologinių veiksnių poveikis verslo įmonei.

Technologijų pokyčiai turi įtakos naujų prekių atsiradimui bei seniau

vartotų išnykimui ir naujų gamybos procesų sukūrimui. Verslo įmonės veikla

būna sėkminga, jeigu ji sugeba prie šių pokyčių prisitaikyti.

Socialinė ir kultūrinė aplinka – socialinių ir kultūrinių veiksnių

poveikis verslo įmonei. Prie jų priskiriami demografiniai (gyventojų

skaičius, pasiskirstymas pagal amžių, gimstamumo lygis) bei kultūriniai ir

gyvenimo būdą lemiantys veiksniai. Kiekviena įmonė veikia tam tikroje

kultūrinėje aplinkoje, kurią sudaro konkrečios tradicijos, papročiai bei jų

paisantys žmonės. Kultūriniams veiksniams būdingas pastovumas, svarbiausios

tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, o jas stiprina visuomeniniai

institutai: įstatymai, bažnyčia ir pan. Svarbu numatyti, ar vyksta esminiai

kultūrinės aplinkos pokyčiai, ar tik trumpalaikės tendencijos.

Makroaplinka turi didelį poveikį mikroaplinkai. Makroaplinka tam

tikrą laikotarpį yra bendra visiems verslo dalyviams. Ji yra natūrali,

pradinė ir esminė sąlyga, apsprendžianti verslo dalyvių veiksmus. Verslo

dalyviai makroaplinkos tiesiogiai nevaldo. Makroaplinkos pokyčiai verslo

dalyviams gali būti palankūs arba nepageidaujami. Nepriklausomai nuo

pokyčių pobūdžio verslo dalyviai turėtų įdėmiai juos sekti, prisitaikyti

prie jų. Dabartinė verslo makroaplinka turi poveikį konkretiems verslo

dalyvių veiksmams šiuo metu. Tuo tarpu verslo dalyvių dabartiniai veiksmai

gali paveikti ateities makroaplinkos formavimąsi. Žinoma, atskiro verslo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2543 žodžiai iš 8460 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.