ALYTAUS KOLEGIJA
Neakyvaizdinių studijų skyriaus
II kurso BA21 grupės studento
Artūro Židžiūno
VERSLO ĮMONĖS. JŲ VALDYMO ORGANAI IR FUNKCIJOS. ĮMONĖS STEIGIMAS IR LIKVIDAVIMAS
Savarankiškas darbas
Daugai
2003
TURINYS
ĮVADAS 3
VERSLO ĮMONĖS 4
INDIVIDUALI ĮMONĖ 4
ŪKINĖ BENDRIJA 4
Tikroji ūkinė bendrija 5
Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija 5
AKCINĖ BENDROVĖ, UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ IR INVESTICINĖ BENDROVĖ 5
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONĖS 10
ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS 10
KOOPERATINĖS BENDROVĖS (KOOPERATYVAI) 12
ĮMONĖS STEIGIMAS 13
ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS 14
IŠVADOS 15
LITERATŪROS SĄRAŠAS 16
PRIEDAI 17
ĮVADAS
Versle pasirodo įgimtas žmogaus noras pasireikšti, save įtvirtinti. Siekdamas sau naudos, verslo žmogus veikia ir visuomenės labui. Vakarų šalių verslo istorijoje yra daug pavyzdžių, kai pagrindinis motyvas organizuoti verslą buvo materialinis ir moralinis nepasitenkinimas savo padėtimi. Tai privertė dalį žmonių galvoti ir veikti, ieškoti naujų gamybos būdų ir sprendimų. Todėl galima teigti, kad svarbiausia rinkos ekonomikos varomoji jėga yra verslininkai.
Steigiant įvairias įmones gali būti realizuotos rinkos ekonomikos suteiktos nemažos laisvės ūkinei veiklai, palankios sąlygos privačiai iniciatyvai.
Šiandien dažnas pamąsto apie savo verslą. Ir ko gero ne visuomet teisingai išsivaizduoja su kokiais sunkumais teks susidurti. Ne kiekvienas gali ateiti ir valdyti įmonę. Tam reikia verslo valdymo pagrindų. Be to, reikia žinoti, kuo rizikuoji, nes rizika versle visame pasaulyje yra labai didelė. Pradedantieji verslininkai patys turėtų įvertinti savo realias galimybes.
Verslo kūrimas turi būti gerai apgalvotas žingsnis, nes pirmiausia reikia suprasti kas yra įmonė ir teks pasirinkti verslo įmonės rūšį.
VERSLO ĮMONĖS
Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.
Įmonės valdymo organų sistemą, jų sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą reglamentuojantis įstatymas, įmonės įstatai ir kiti įmonės steigimo dokumentai.
Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės:
1) individualios (personalinės) įmonės;
2) tikrosios ūkinės bendrijos;
3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;
5) valstybės įmonės;
6) savivaldybės įmonės;
7) žemės ūkio bendrovės (veikla reglamentuojama atskirame įstatyme);
8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Jų veikla reglamentuojama atskirame įstatyme.
Įmonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.
INDIVIDUALI ĮMONĖ
Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė turi juridinio asmens teises, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo.
Individuali (personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos savininkas.
ŪKINĖ BENDRIJA
Bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.
Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. Tikruoju ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės.
Tikroji ūkinė bendrija
Tikroji ūkinė bendrija (toliau TŪB) yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. TŪB turi juridinio asmens teises, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
TŪB turi firmos vardą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkų.
Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija
Komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją (toliau KŪB)sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. KŪB yra juridinis asmuo, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal
KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai KŪB veiklai. KŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
KŪB nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius.
KŪB privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos narys.
AKCINĖ BENDROVĖ, UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ IR INVESTICINĖ BENDROVĖ
Akcinė bendrovė (toliau AB), uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB)ir investicinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių įstatinis (nuosavas) kapitalas yra padalytas į dalis – akcijas.Jos gali būti įsteigtos Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai.
Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už reglamentuojančiais teisės aktais.akcijas.
AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą
UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai „akcinė bendrovė“ arba „uždaroji akcinė bendrovė“, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – „AB“, „UAB“.
Bendrovė privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą.
Akcininkai yra akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ar investicinės bendrovės nariai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus šių bendrovių akcijų. Akcininkais gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar valstybė (vietos savivaldybė), kuriai atstovauja atitinkama valstybės institucija.
Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas (žr.1 ir 2 priedus).
1. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jiems nuosavybės teise priklauso, jei akcinės bendrovės įstatai nenumato, kad visuotiniame akcininkų susirinkime (taip pat ir pakartotiniame susirinkime) turi teisę dalyvauti asmenys, buvę akcinės bendrovės akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje.
Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:
1) keisti ir papildyti bendrovės įstatus;
2) rinkti audito įmonę, stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jeigu nesudaroma valdyba, – administracijos vadovą;
3) atšaukti audito įmonę, stebėtojų tarybos narius, visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybos narius, administracijos vadovą. Jei bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar stebėtojų tarybos, valdybos nariai arba administracijos vadovas tinka eiti pareigas;
4) nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas, metines išmokas (tantjemas) iš grynojo pelno valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
5) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdybos (jei ji nėra sudaryta, – administracijos vadovo) pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą;
6) priimti nutarimą padidinti įstatinį kapitalą;
7) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų rūšį, klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą;