Verslo kultūra švedijoje
5 (100%) 1 vote

Verslo kultūra švedijoje

TURINYS

ĮVADAS. 3

1. ŠVEDIJA – DIDELĖ ŠALIS ĮVAIRIAIS ATŽVILGIAIS 4

2. PAGRINDINĖS VERSLO KULTŪROS KRYPTYS ŠVEDIJOJE 5

2.1. Kaip geriausia žmonėms bendrauti? 5

2.2. Švedų požiūris į laiką 6

2.3. Visuomenės bendravimas su pasauliu 6

2.3.1. Bendravimo būdai 7

2.4. Verslo etika 8

IŠVADOS 12

LITERATŪRA 14

ĮVADAS

Švedija – ketvirta didžiausia šalis Europoje. Atstumas iš šiaurės į pietus yra beveiki 1700 km. 2700 km pakrančių ilgis nuo Suomijos sienos šiaurės rytuose iki Norvegijos šiaurės vakaruose. Jos pasižymi nuostabiais šcherais bei puikiomis pakrantėmis. Todėl nesunku kalvotose platybėse ir tankiuose miškuose, tūkstančiuose ežerų ir nepaliestoje gamtoje pajusti “didybės” jausmą. Švedijoje galima rasti neįkainojamą prabangą – mėgautis grynu oru, tyru vandeniu ir nepaliesta gamta. Visa tai prieinama visiems.

Tačiau Švedija didelė ir kitais atžvilgiais. Tai, be kita ko, pastebima miestų architektūroje, pažangiame švedų dizaine ir naujųjų laikų kultūroje ir ekonomikoje, versle.

Derinys tarp fiziškai didingos šalies ir pojūčio būti aplinkoje, kur kvėpuojama ateitimi, plėtra, laisve, suteikia papildomą dimensiją tam įvykiui, kuris laukia apsilankius Švedijoje. Švedija didelė ne vien savo plotu; ji taip pat turi “vietos mintims”.

Taigi, mano darbo tikslas – verslo kultūros Švedijoje analizė.

Tyrimo objektas – Švedijos verslo kultūra

Uždaviniai:

§ Trumpai susipažinti su šalimi, tam, kad tolesniuose skyriuose galėčiau analizuoti švedų verslo kultūrą.

§ Aptariant Švedijos verslo kultūrą mėginti atsakyti į tokius klausimus:

– Ar švedai yra priklausomi ar nepriklausomi nuo kitų? Jie yra hierarchijos ar lygybės šalininkai? Kas jiems svarbiausia – taisyklės ar ryšiai?

– Ar švedai yra rizikuojantys ar vengiantys rizikos? Orientuoti į praeitį ar ateitį?

– Ar švedų bendravimas priklauso ar nepriklauso nuo situacijos? Jie yra proceso ar rezultato šalininkai? Formalūs ar neformalūs?

§ Mėginsiu išsiaiškinti kokie yra verslo etikos reikalavimai Švedijoje.

1. ŠVEDIJA – DIDELĖ ŠALIS ĮVAIRIAIS ATŽVILGIAIS

Trys šalys – Švedija, Danija ir Norvegija – yra giminingos kalba, kultūra bei etnine sudėtimi ir todėl sudaro Skandinavijos šerdį: į didžiąją Skandinaviją taip pat įeina Islandija, Farerų salos ir Grenlandija. Suomija nėra Skandinavijos dalis (nors tai ir šiaurės šalis), nes jos kultūrą, kalba ir gyventojai iš esmės skiriasi nuo skandinavų. Mano šios dalies ir darbo tikslas – dėmesį sutelkti į didžiausią Skandinavijos šalį – Švediją. [1]

Švedija – mūsų kaimynė Baltijos jūros vakariniame krante. Tai didžiausia Šiaurės Europos ir trečia po Prancūzijos ir Ispanijos Europos šalis. Ji užima Skandinavijos pusiasalio Rytinę dalį. Iš šiaurės į pietus Švedija nutįsusi beveik 1600 km. Švedija randasi šiaurės Europoje ir užima Skandinavijos pusiasalio Rytinę dalį. Jos kaimynai vakaruose – Norvegija, o šiaurės rytuose – Suomija. Švedijos sostinė – Stokholmas. Jis taip pat ir didžiausias šalies miestas.

Geertas Hofstede’as savo žinomoje verslo kultūrų studijoje prieina prie išvados, kad Švedija yra moteriška valstybė. Vyriškose kultūrose svarbiausios vertybės yra pasisekimas, pinigai, atlyginimai, daiktai ir turtas. O moteriškose svarbiau tarpasmeniniai santykiai, gyvenimo kokybė, fizinė aplinka, paslaugų teikimas, auklėjimas – trumpai tariant, svarbiausia yra globėjiškos visuomenės kūrimas. Šiandien Švedijoje žmonės (ir patys švedai) klausia savęs, ar ne per daug globėjiška jų visuomenė. Socialinės gerovės sistemą – be abejonės, geriausią pasaulyje – labai brangu išlaikyti. Mokesčiai tokie dideli, kad darosi nepakeliami, populiacija sensta. Kasmet mažėja išlaikančiųjų ir vis daugiau išlaikytinių. Pasaulyje, kuriame nebūtų konkurencijos, Švedija galėtų toliau klestėti brangiai pardavinėdama kokybiškas prekes ir išlaikyti aukštą pragyvenimo lygį, bet dvidešimt pirmame amžiuje konkurencija bus žiauri. Azijos ir Amerikos žmonės neatostogauja po šešias savaites per metus, nešvenčia ilgų savaitgalių ir vasarą nebėga iš įstaigų šešioliktą valandą. Švedijos vadovai nuolatos prašomi išleisti visokiausių atostogų: nėštumo ir gimdymo, vaikams slaugyti, moksliniam darbui, studijoms, namams saugoti, profsąjungų veiklai ir t.t.

Kapitalas ir pramonė Švedijoje palikti daugiausia privačiose rankose, tačiau mokesčių sistema niekam neleidžia legaliai praturtėti. Užsimoję garbingai prasigyventi, norėdami išvengti mokesčių, kurie gali pasiglemžti 100 proc. pajamų ir daugiau, turi važiuoti gyventi į užsienį. Monte Karle, be kita ko, ir klimatas geresnis.

Įtariama, kad daugiau ydų turi Švedijos visuomeninė santvarka negu patys švedai. Jie malonūs, protingi, tvirti žmonės, nori viską daryti gerai, bet jiems nelengva padėčiai pablogėjus pakeisti griežto taisyklių laikymosi mentalitetą. Pernelyg suvaržytoje visuomenėje, kad ir kokia būtų jos valstybės politika, žmonės darosi labai nuobodūs, nes iš jų išsunktas bet koks spontaniškumas. [1]

Taigi, trumpai susipažinus su Švedija, toliau mėginsiu didesnį dėmesį skirti Švedijos verslo kultūrai.

2. PAGRINDINĖS VERSLO KULTŪROS KRYPTYS ŠVEDIJOJE

2.1. Kaip geriausia žmonėms
bendrauti?

Švedų kultūra yra nuo kitų priklausoma kultūra, tačiau individų ir jų nuomonių nereiškianti vyraujančiai grupei. Individai yra skatinami vykdyti geriausiai juos atitinkančią veiklą ir patiems priimti sprendimus, tačiau tokių sprendimų bei veiklos poveikis niekada neturi pakenkti ar pažeisti socialinių kitų teisių. Tai dar vienas skirtumas tarp grupinės orientacijos Švedijoje ir kitų grupinės orientacijos kultūrų (pavyzdžiui, Rytų Europos ankstesnių komunistinių tautų): Švedijoje asmens valia gerbiama ir ginama, tačiau žmonės asmeninius savo sprendimus mielai keičia pagal didesnės grupės poreikius. Žmonės labai atsidavę Švedijai kaip šaliai, bet kartu jiems užtikrinamas asmeninis privatumas. Artumas dar nėra prielaida draugystei ar verslui. [2]

Organizacinės struktūros dažniausiai esti horizontalios, ne itin apsunkintos hierarchijos. Valdžia paprastai nesipuikuojama. Sprendimus priima viršininkai, bet savo žodį taria ir pavaldiniai. Yra net įstatymas, kuriuo reikalaujama, kad visi svarbūs sprendimai pirmiausia būtų aptariami su darbuotojais. Logika tokia – geriau informuotų darbuotojų veiksmai yra labiau motyvuoti, todėl ir veiksmingesni. Nors pavaldinių dalyvavimas priimant sprendimus šiuolaikinėse firmose yra aiškiai sveikintinas, verslo valdymo tempas šiandien (turint tokias informacijos technologijų paslaugas) dažnai reikalauja greitų aiškių sprendimų. Tačiau kitų šalių verslininkai su Švedijos kompanijomis patiria daug kartaus nusivylimo dėl nesibaigiančių konsultacijų visais lygiais, begalinių susitikimų, nuolatinio sprendimų atidėliojimo, žmonių informavimo manijos, perdėto atsargumo, neapibrėžtų santykių su darbuotojais, neaiškių valdžios direktyvų. [1] Statusas ir rangai ne itin pabrėžiami; visa, kad demonstratyvu, paprastai nevertinama. Šeimoje vaikai nuo mažens auklėjami savarankiškai mąstyti, vyrai ir moterys neskirstomi į šeimos maitintojus ir vaikų augintojus (visai įprasta, kad tiek namų šeimininkė, tiek šeimininkas – abu rūpinasi ir vaikais, ir namais). Darbe vyrai ir moterys atlieka kone tas pačias funkcijas; Švedijoje (ir visoje Skandinavijoje) darbe (kaip apskritai visuomenėje) skirtumas tarp vyrų ir moterų vaidmens mažesnis negu kitose pasaulio šalyse. Labai gerbiamas ir įvertinamas kiekvienas žmogus, kaip svarbi didesnės švediškosios struktūros dalis. Švediškos visuomenės tikslas – sumažinti skirtis tarp grupių ir individų. Švediškoji lagom sąvoka yra esminė: tai reiškia, kad niekas nebūtų perdėta, niekur nenueita į kraštutinumus. Geriausias kelias yra vidurio kelias ir organizaciniu požiūriu jis suprantamas taip, kad verslas (ir visuomenė) būtų tvarkomas ir valdomas pirmučiausiai atsižvelgiant į daugumos interesus.

Švedijoje taisyklės ir tvarka be galo svarbu ir ten manoma, jog visuotinis taisyklių taikymas yra geriausias būdas teisingai ir tolygiai elgtis su visais žmonėmis. Itin paisoma individualių poreikių, kad kiekvienam žmogui ir tam tikroms grupėms atitinkamai tektų panaši apžvalga.

2.2. Švedų požiūris į laiką

Švedų kultūra iš esmės yra vienmatė: punktualumas svarbu tiek verslo pasaulyje, tiek asmeniniame gyvenime. Tačiau gyvenimas nėra griežtai reglamentuojamas, kaip tarkime, pagal vokiečių vienmatiškumą, ir čia lagom reikalauja saiko: atskiriami asmeniniai bei profesiniai dalykai, pramogos ir darbas. Švedai šiuos elementus nesunkiai suderina, nes mano, jog nuo to gyvenimas esti geresnis. Tai stiprina švedų tikėjimą tam tikru utopizmu, jog geras gyvenimas pasiekiamas daugumai, jei saikas ir atžvalga į kitus yra pagrindinis žmogaus akstinas. Atidžiai planuoti yra svarbu, nes švedai (kaip ir daugelis skandinavų) nėra labai atviri naujoms ir kitoniškoms idėjoms: būtina neskubi, kruopšti analizė, kad visas galimybes įvertintų kiekvienas dalyvis. Grafikų keitimas paskutinę minutę laikomas dideliu lengvabūdiškumu. [2]

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1356 žodžiai iš 4153 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.