Verslo organizavimo formos jų privalumai ir trūkumai
5 (100%) 1 vote

Verslo organizavimo formos jų privalumai ir trūkumai

TURINYS

ĮVADAS 2

IŠORINĖ APLINKA IR VERSLAS 5

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO APIBŪDINIMO KRITERIJAI 6

PAGRINDINIAI EKONOMINIAI VERSLO PRINCIPAI 7

VERSLO ĮMONĖS ESMĖ IR JOS EKONOMINIAI TIKSLAI 7

ĮMONIŲ RŪŠYS 8

INDIVIDUALIOS (PERSONALINĖS) ĮMONĖS ESMĖ, PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 9

INDIVIDUALIOS (PERSONALINĖS) ĮMONĖS STEIGIMO TVARKA LIETUVOJE 10

ŪKINIŲ BENDRIJŲ RŪŠYS IR JŲ APIBŪDINIMAS 10

ŪKINIŲ BENDRIJŲ STEIGIMO IR VEIKIMO LIETUVOJE TVARKA 11

AB IR UAB PAGRINDINIAI POŽYMIAI. AB IR UAB PRANAŠUMAI IR TRŪKUMAI 12

AB IR UAB STEIGIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA 12

AKCINĖS BENDROVĖS VALDYMAS IR KAPITALAS 13

NE PELNO ORGANIZACIJŲ ESMĖ, PASKIRTIS IR VAIDMUO 14

ĮMONĖS KŪRIMAS FRANČIZĖS KELIU 14

VERSLO ĮMONĖS KAPITALAS 15

VERSLO PLANAI IR JŲ PERSPEKTYVOS 17

NAUJOS VERSLO IDĖJOS SUMANYMAS IR JOS ĮVERTINIMAS 17

RINKOS TYRIMŲ REIKŠMĖ VERTINANT VERSLO IDĖJĄ 18

VERSLO PLANO BŪTINUMAS IR ESMĖ 18

VERSLO PLANO SUDARYMO ETAPAI 19

VERSLO PLANO STRUKTŪRA IR JO SKYRIŲ TRUMPAS APIBŪDINIMAS 19

REIKALINGŲ VERSLUI IŠTEKLIŲ PAIEŠKA 20

ĮSTEIGTOS ĮMONĖS VALDYMAS 21

VADYBOS SAMPRATA, SĄVOKŲ “VADYBA”, “VALDYMAS” IR ”ADMINISTRAVIMAS” ESMĖ IR TARPUSAVIO RYŠYS 22

ĮMONĖS FINANSŲ ATSKAITOMYBĖ, FORMOS 22

BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI 26

VERSLO RIZIKA IR DRAUDIMAS 29

RIZIKOS KLASIFIKAVIMAS: 30

IŠVADOS 34

LITERATŪROS SĄRAŠAS 35

Įvadas

Šiandien verslas daugelio Lietuvos žmonių akyse atrodo viliojantis ir kartu rizikingas užsiėmimas. Tačiau akivaizdu ir tai, kad būtent jis padeda įgyvendinti asmeninius tikslus ir siekius, susikurti materialinę gerovę.

Verslas – viena iš žmogaus veiklos rūšių. Jis turi didelės įtakos visuomenės ekonominio bei socialinio gyvenimo pažangai, jos narių gerovei. Verslo normų pažinimo, įvaldymo, ir naudojimosi rezultatas – tai ką galime vadinti visuomenės verslumu.

Šiandien vis daugiau žmonių svajoja užsiimti verslu, sukurti smulkaus verslo įmonę ar firmą. Paskatos tam gali būti įvairios:

• noras praturtėti,

• siekimas būti savarankišku,

• noras parodyti savo sugebėjimus,

• susikurti sau darbo vietą,

• įgyvendinti savo idėją,

• saviraiškos poreikis ir kt..

Vis labiau darosi akivaizdu, kad valstybė yra nepajėgi užtikrinti visiems visuomenės nariams žmogaus vertas gyvenimo sąlygas ir tuo labiau gerbūvį. Todėl žmonės pradeda ieškoti naujų pragyvenimo būdų, keisti įprastą, nusistovėjusią gyvenimo tvarką bei orientacijas.

Verslininkystė – tai dinamiškas turto gausinimo procesas. Turtą, kuria tie, kurie labiau rizikuoja nei kiti savo pinigais, nuosavybe, karjera, kurie negaili laiko privataus verslo plėtojimui, kurie siūlo pirkėjams naują prekę arba paslaugą. Šita prekė arba paslauga nebūtinai privalo būti kuo nors tobulai nauja, svarbiausia – kad verslininkas gebėtų suteikti prekei, paslaugai naują kokybę, didinti vertę, eikvodamas tam būtinas jėgas ir lėšas.

Šis apibrėžimas nagrinėja “verslininko” ekonominę kategoriją. Jis apima tokias sąvokas: naujumą, organizacinį talentą, kūribiškumo pradmenis, turto (nuosavybės) gausinimą ir ryžtą rizikuoti.

Taigi verslininkystė – tai požiūris į pasaulį, sugebėjimas įžvelgti galimybes ten, kur kitas mato tik sunkumus.

Gamtoje bei žmonių gyvenime neretai susiduriame su vadinamąja poliarizacija, išreiškiančia priešingas tam tikrų reiškinių bei procesų būsenas ir formas. Diena – naktis, augimas – nykimas, geras – blogas ir t.t. Panaši padėtis ir ekonomikoje, kurios priešingos pusės glaudžiai susijusios, tarsi pereina viena į kitą, keičiasi vietomis.

Rinkos pagrindu organizuoto verslo sąlygomis prekė pereina iš rankų į rankas, vieni ją parduoda ir gauna pajamas, kiti perka ir patiria išlaidas, kad galėtų pasinaudoti prekės naudingumu. Todėl ekonomikoje plačiai paplitę ir nieko nestebina tokie “poliariniai” deriniai: prekių pardavėjas – pirkėjas, pasiūla – paklausa, gamybos išteklių sąnaudos – produkcijos išeiga, piniginės sąnaudos – pajamos, prekių (kapitalo) eksportas – importas, darbuotojų emigracija – imigracija, šalies valiutinės išlaidos – valiutinės įplaukos, kreditorius – debitorius (arba skolintojas ir skolininkas), samdytojas – samdomasis, nuomotojas – nuomininkas, draudėjas – apdraustasis ir kt. Kokį iš derinių bepaimtume, kiekviename iš jų elementai glaudžiai susiję, priklauso vienas nuo kito, yra vienas kito tarsi veidrodinis atspindys. Juk iš tiesų prekės pirkėjas priklauso nuo pardavėjo, produkcijos išeiga – nuo gamybos sąnaudų, paklausos patenkinimas – nuo pasiūlos ir atvirkščiai. Taigi, vaizdžiai tariant, gamybinės-komercinės veiklos (verslo) ekonomiką galėtume apibūdinti kaip “veidrodinę” ekonomiką. Arba, kitaip tariant, tai dvilypė ekonomika, jungianti priešingus polius bei išreiškianti jų tarpusavio sąveiką.

Požiūris į ekonomiką kaip dvilypę sistemą nėra naujas, jis atsispindi jos tyrime bei organizavime. Ekonominėje verslo struktūroje tai reiškiasi kaip prekių gamybos ir komercijos sąveika. Šiuo požiūriu remiasi verslo apskaita, nuo seniausių laikų grindžiama vadinamuoju dvejybiniu įrašu. Įmonės balanse tai atsispindi kaip turto ir turto šaltinių (nuosavybės) lygybėje. Šalies tarptautinių mokėjimų balanso priešingos pusės –
kreditas ir debetas, atitinkamai apibūdinantys šalies valiutines įplaukas bei išlaidas palaikant ekonominius ryšius su kitomis šalimis. Dabartiniuose ekonominiuose tyrimuose taikomas vadinamasis tarpšakinis balansas, kuriame produkcijos išeiga yra atitinkamų gamybos sąnaudų “veidrodinis” atspindys. Apskritai dvilypis požiūris į ekonomiką reiškiasi tuo, kad tiriant bet kokį ekonominį reiškinį (verslo organizavimo formas, rinką, konkurenciją bei kitus) siekiama išryškinti jų vidines priešingas puses (polius), privalumus bei trūkumus ir tuo remiantis numatyti jų tolesnės raidos perspektyvas. Patirtis rodo, jog požiūris į verslo ekonomiką kaip į dvilypį procesą yra vaisingas, apsaugo nuo vienpusiškų vertinimų bei skubotų, nepagrįstų išvadų.

Taigi verslą ekonomine prasme galima būtų apibūdinti taip: verslas – tai ūkinė veikla, apimanti prekių gamybą ir komerciją (pirkimą – pardavimą), jų tarpusavio sąveiką. Savo ruožtu komercija įmonėje apima: 1) įmonei reikalingų gamybinių išteklių (darbo, kapitalo, žemės) pirkimą atitinkamoje rinkoje; ir 2) pagamintų daiktų bei paslaugų pardavimą prekių rinkoje. Iš čia seka, kad komercija plačiąja prasme apima ne vien prekybą vartojimo reikmenimis, bet ir kitas prekybos formas: prekybą gamybos įrengimais, žaliavomis bei medžiagomis; komercinę bankininkystę, susijusią su finansinio kapitalo skolinimu (pirkimu – pardavimu); įmonei reikalingų darbuotojų samdymą arba darbo pirkimą atitinkamoje rinkoje; žemės pirkimą arba nuomą; komercinį draudimą, kai įmonė perką įvairias draudimo paslaugas, ir kitą panašią komercinę veiklą.

Žmogaus ūkinės veiklos motyvas yra savanaudiškas interesas. To siekti žmogus gali tik darydamas paslaugas kitiems, siūlydamas savo darbo produktus, siekdamas savo interesų, jis dažnai veiksmingiau tarnauja visuomenės interesams negu tada, kai sąmoningai stengiasi tai daryti.

Viešajai gerovei pasiekti reikalinga, kad visose srityse rutuliotųsi laisva konkurencija. Tik jos dėka galima harmonija tarp privataus ir viešojo intereso. Tokiomis sąlygomis privati žmonių nuosavybė įgyja įvairias formas ir dydžius. Visa nuosavybė yra valstybės saugoma. Ekonominė laisvė reiškia, jog ekonomiškai verslus individas gali kaip tinkamas elgtis su savo turtu laiku ir energija, nors jis ir ekonomiškai laisvas, privalo paklusti visuomenės įstatymams ir taisyklėms nustatytoms bendram labui. Ekonominės laisvės ir privačios verslininkystės sistema kategoriškai neneigia viešosios verslininkystės. Visose valstybėse yra valstybinių ir municipalinių įmonių, kurios teikia brangiai atsieinančias esmines visuomenės normalaus funkcionavimo paslaugas. Šios paslaugos, kurių imasi valstybė negali būti paliekamos privatiems verslininkams, nes tai arba per didelis jiems uždavinys arba paslaugų tiekimas neapsimoka. Viešosios įmonės būtent ir teikia gyventojams brangiai atsieinančias buitines, komunalines ir kt. paslaugas. Valstybė ir savivaldybė išlaiko tarnautojus iš gyventojų surinktų mokesčių. Viešasis ūkis – tai krašto ekonomikos dalis, kuri valdoma centrinės arba vietinės valstybė valdžios organus, jį sudaro valstybinės nacionalizuotos ir municipalizuotos įmonės. Privačioji verslininkystė turi įtakos privačiojo verslo vietos pasirinkimui.

Išorinė aplinka ir verslas

Organizacijos išorinė aplinka (keliai, ryšio priemonės, energijos tiekimas, gyvenamieji namai) dažnai būna problemų šaltinis, kuriuos reikia vadovams spręsti. Vadovai turi tinkamai reaguoti į išorinius aplinkos veiksnius ir laiku spręsti iškilusias problemas, adaptuotis, prisitaikyti prie aplinkos. Pirmiausia turime omeny: vartotojus konkurentus, valstybines valdymo įstaigas, tiekėjus ir kt. Visi išoriniai aplinkos veiksniai gali būti suskirstyti į tiesioginius, poveikio, netiesioginius ir tarptautinius veiksnius. Visų veiksnių būdingi bruožai yra jų neapibrėžtumas, sudėtingumas, dinamiškumas ir tarpusavio priklausomybė. Šių veiksnių įtaka organizacijos valdymui priklauso nuo mokslo ir technikos pažangos, šalies ekonominės ir tarptautinės padėties. Didelį vaidmenį vaidina informacija, jos tikrumas, operatyvumas. Problema didėja, kai tokios informacijos trūksta arba iškyla abejonės dėl jos tikrumo bei reikalingo kiekio. Dažnai tiriamas ir nustatinėjamas pasikeitimų aplinkoje greitis, jų dinamiškumas (aplinkos paslankumo rodiklis). Aplinka stato sąlygas ir organizacijos struktūrai. Kai aplinka stabili ir paprasta, paprastesnė daroma ir organizacijos valdymo struktūra. Aplinkos sudėtingumą apibūdina veiksnio daugiavariantiškumas, jų skaičiai, į kuriuos organizacija turi reaguoti.

Tiesioginio poveikio sritį sudaro tiekėjai, medžiagos, kapitalas, darbo ištekliai, įstatymai, valstybinės įstaigos, vartotojai ir konkurentai. Medžiagų ir energijos tiekėjai labiausiai diktuoja savo sąlygas dėl kainų. Dėl to organizacijoms tikslinga turėti kelis tiekėjus, tačiau alternatyvių tiekėjų ne visada galima rasti. Todėl organizacijos tiekėjus renkasi labai apgalvotai, atsižvelgiant į visas jų savybes, įvertinant rizikos laipsnį. Ta rizika didėja turint tiekėjus užsienyje. Rizikos dydis čia pasireiškia valiutų kursų svyravimu, vidaus politikos bruožais ir kitkuo. Dauguma organizacijų priklauso nuo išorinės aplinkos ir dėl
aprūpinimo medžiagomis. Norėdama įsitvirtinti rinkoje bei išsilaikyti joje, organizacija planuoja augimą, o augimui reikalingas kapitalas, investitoriai, bankai, kreditai, akcininkai ir privatūs asmenys. Pinigų lengviau gauti tada, kai gerai viskas sekasi, gerai dirba visi padaliniai.

Augimo klausimą visada susieti su personalu, darbo ištekliais, naujais žmonėmis, sugebančiais spręsti naujus uždavinius. Neturint žmonių, galinčių efektyviai dirbti, nei kapitalas, nei medžiagos neduos jokios naudos. Todėl pagrindinis organizacijos rūpestis yra remti talentingus vadovus ir kitokių sričių specialistus. O šie rėmimo klausimai tampriai susieti su veikiančiais įstatymais, valstybės valdymo organais. Organizacija privalo laikytis darbo įstatymų, gamtos apsaugos įstatymų, mokėti mokesčius ir atlyginti kitokius valstybės numatytus aktus. Specialūs valstybiniai organai prižiūri, kad minėti įstatymai būtų vykdomi. Svarbiausias verslo tikslas yra klientai, vartotojai, nuo jų priklauso organizacijos sėkmė, todėl juos galima laikyti verslo dalimi. Organizacijos gyvavimas priklauso tik nuo sugebėjimo atrasti vartotojus savo produkcijai, o ieškant vartotojų visuomet greta konkurentas, kurio ignoruoti negalima ir lieka viena išeitis – pažinti konkurentą, sužinoti jo sumanymus, siekius ir dirbti geriau už konkurentus, tenkinti vartotojų reikmes geriau nei konkurentai ir stengtis išsikovoti savo tvirtas pozicijas rinkoje.

Organizacija negali būti abejinga ekonomikos būklės kitimui. Šalies ekonominė būklė keičia paklausą, pasiūlos ir jos prioritetus. Nuo ekonomikos būklės priklauso energijos išteklių kainos, infliacijos lygis, atsargų laikymas, kreditai ir pan. Pvz.: laukiant ekonominio nuosmukio apsimoka iki minimumo sumažinti pradines atsargas. Netiesioginio poveikio aplinkai svarbūs yra socialiniai kultūriniai veiksniai. Valstybinių organizacijų veikla yra atitinkamoje kultūros aplinkoje ir jai turi įtakos tos aplinkos nuostatos, vertybės, papročiai, tradicijos. Gali būti smerkiama protekcija, konkurento šmeižimas ir tada, kai nepažeidžiami įstatymai. Visuomenės nuostatos keičiasi kylant išsilavinimui, išprusimui, todėl ir organizacija gali vystytis tokia kryptimi. Didelį poveikį verslui daro politika, valdžios aparato nusiteikimas verslo atžvilgiu, įstatymų leidėjai, teismai. Tokios nuotaikos pasireiškia mokesčių dydžiu arba lengvatomis, didesniais arba mažesniais muitais, reikalavimais dėl darbininkų samdymo ir pan. Politinis stabilumas svarbus ir tuo, kad pritraukia iš svetur kapitalą, o stabilumui sumažėjus, investicijos mažėja, kapitalas pradeda bėgti iš šalies.

Tiesiogiai ar netiesiogiai valstybinės organizacijos verslą veikia ir tarptautinė aplinka, diplomatiniai santykiai tarp valstybių ir būdingi bendradarbiavimo bruožai – eksportas ir importas. Tiek viena, tiek kita pusė tampriai susieta su verslais (mišrių organizacijų veikla pirmiausiai). Kiekviena šalis kiekvienais metais sudarinėja eksporto importo balansus. Efektyvesnė veikla tuomet, kai eksportas viršija importą. Tokių atvejų šalis turi daugiau pajamų, valiutos, gali įsigyti naujų našesnių įrengimų, pažangių technologijų ir gaminti aukštesnės kokybės gaminius bei tiekti kokybiškesnes paslaugas. Užsienio investitoriai taip pat noriau deda savo kapitalus tokiose šalyse, kur gerai išvystytas eksportas.

Smulkaus ir vidutinio verslo apibūdinimo kriterijai

Ilgą laiką nebuvo kokio nors vieningo standarto, kuris griežtai ir aiškiai nusakytų kokia įmonė yra didelė, kokia yra vidutinė ir labai maža. ES institucijos naudojo vieningą smulkių ir vidutinių įmonių skirstymo kriterijų ir apibrėžimų skalę.

Vienas populiariausių kriterijų yra įmonės dirbančiųjų skaičius. Kaip smulkiosios ir vidutinės įmonės požymis gali būti metinė apyvarta, kapitalo dydis, prekės apyvartos apimčių kriterijus. Praktikoje dažniausiai naudojama kelių kriterijų kombinacija, kuri padeda apčiuopti įvairius įmonės aspektus. Kartais atsižvelgiama į priklausomybę konkrečiai ūkio šakai ar į kitas charakteristikas.

Labai dažnai Europos šalyse smulkia įmone laikoma firma, kuri turi palyginti nedidelę rinkos dalį, valdoma paties savininko, o ne formalios struktūros, ir nėra stambios korporacijos dalis.

Europos komisijos siūlomas apibrėžimas pagrįstas keliais kriterijais: darbuotojų skaičiumi, nepriklausomumu, apyvarta ir įmonės balansu. Smulki ir vidutinė įmonė yra ta, kurioje dirba ne daugiau kaip 250 žmonių, metinė apyvarta neviršija 40 mln. EKU, o įmonės balansinis turtas neviršija 27 mln. EKU. Be to, tokia įmonė neturi priklausyti vienai ar kelioms didelėms įmonėms, kurios nepriklauso smulkiųjų ir vidutinių įmonių kategorijai.

Pagrindiniai ekonominiai verslo principai

1. Pasirinkimo rinkoje laisvė ir konkurencija;

2. Prekinių mainų abipusė nauda prekės pirkėjui ir pardavėjui;

3. Pelno siekis;

4. Gamybinės komercinės veiklos paslaptis;

5. Ekonominė verslo rizika;

6. Visiška ekonominė atsakomybė už verslo rezultatus;

7. Neperžengimas ribos, už kurios prekiniai mainai nepriimtini;

8. Prekė pirkėjo ir pardavėjo savitarpio kontrolė.

Ekonominiai verslo principai labai svarbūs ne tik konkrečiam verslui, bet ir visai verslininkystei šalyje. Jie yra neišvengiami ir jų laikymasis tik dar labiau užtikrina
verslininkystės plėtojimo šalyje rezultatyvumą.

Verslo įmonės esmė ir jos ekonominiai tikslai

Įmonė – tai savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra komercine – ūkine veikla. Tai fizinis arba juridinis subjektas, įsteigtas atitinkamoje valstybėje numatyta tvarka ir turintis teisę užsiimti tos valstybės įstatymais nedraudžiama gamybine arba komercine veikla. Vadybos požiūriu įmonė yra organizacija:

• Suburianti žmones ir organizuojanti jų darbą;

• Gaminanti gaminius ir teikianti paslaugas, bei paskirstanti gautas pajamas;

• Bendradarbiaujanti su valstybinėmis institucijomis bei kitomis įmonėmis.

Įmonė yra ekonominė ir savarankiška organizacija. Ji skaičiuoja išlaidas ir pajamas, ir siekia, kad liktų pelno. Ji veikia mikro bei makroaplinkoje ir turi ekonominius veiklos tikslus:

1. Gamybos tikslai (optimali rinkos dalis, gamybos pajėgumų ir gamybos apimties sutapimas, realizavimo būdų optimizavimas);

2. Sėkmės tikslai (realizavimo apimties didinimas, gamybos išlaidų, pelno didinimas, dividendų normos didinimas);

3. Finansiniai tikslai (mokumas, likvidumo rezervų dydis, pelno rezervavimas, įmonės finansų struktūra).

Įmonių rūšys

Pagal Lietuvos respublikos įstatymus gali būti steigiamos tokios įmonės:

1. Individualios (personalinės) įmonės (PA*);

2. Tikrosios ūkinės bendrovės (PA);

1. Komanditinės (pasitikėjimo) bendrijos (PA ir RA*);

2. AB (RA);

3. UAB (RA);

4. Investicinės bendrovės (RA);

5. Specialios paskirties bendrovės (RA);

6. Kooperatinės bendrovės (RA);

7. ŽŪ bendrovės (RA);

8. Valstybės ir savivaldybės įmonės (RA);

9. Viešosios įstaigos (RA).

*Pagal atsakomybės už finansinius ir kitus įsipareigojimus įmonės gali būto visiškos arba ribotos atsakomybės.

Individualios (personalinės) įmonės esmė, privalumai ir trūkumai

Viena iš populiariausių įmonių rūšių Lietuvoje yra individualios įmonės. Tai nesudėtinga ir nebrangi verslo organizavimo forma. Individuali įmonė nuosavybės teise priklauso vienam ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Ji turi juridinio asmens statusą ir todėl savininkas turi teisę į visą uždirbtą įmonės pelną, bet kartu įsipareigoja visu savo turtu, jei įmonė bankrutuotų. Savininkas rizikuoja visu savo turtu: butu, mašina ir viskuo, ką turi. Tokią įmonę reglamentuoja LR civilinis kodeksas ir LR įmonių įstatymas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2644 žodžiai iš 8806 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.