Verslo rizika
5 (100%) 1 vote

Verslo rizika

VILNIAUS GEDIMINO TECHNOLOGINIS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

ĮMONIŲ EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

REFERATAS

Rizikos klasifikavimas pagal atskirus kriterijus.

Verslo, finansinė rizikos

Parengė: A. Minakovska vv06/6

Priėmė: A. Garškienė

Vilnius 2006

TURINYS

ĮVADAS 3

RIZIKOS APIBŪDINIMAS 3

RIZIKOS KLASIFIKAVIMAS 4

FINANSINĖ RIZIKA 7

VERSLO RIZIKA 9

VERSLO RIZIKOS NUOSTOLIŲ KLASIFIKACIJA 11

VERSLO RIZIKOS MAŽINIMO BŪDAI 12ĮVADAS

Rizika yra nuolatinė bet kurios žmogaus veiklos dalis. Galima iš anksto priimti sprendimus, mažinančius riziką, tačiau jos išvengti neįmanoma. Be to, rizika skatina ūkinę bei finansinę veiklą, o įmonės paprastai kartais būna linkusios labiau rizikuoti, o kartais stengiasi elgtis atsargiai.

Apskritai rizika – tai ryžtas veikti žinant, kad galima tikslo ir nepasiekti. Ekonominė rizika – tai rizika ir neapibrėžtumas. Ūkio subjektai nuostolių gali turėti dėl to, kad veikia nepatikimoje ūkinės veiklos aplinkoje. Nuo rizikos galimybės galima apdrausti beveik viską, išskyrus ūkio subjektų gebėjimą išlikti ir klestėti.

Praktikoje daugelis neapibrėžtų įvykių neprognozuojami ir nekontroliuojami. Todėl, netgi esant geriems sprendimams, galima patirti nuostolius. Visiškai išvengti rizikos negalima, nes, siekiant išvengti vienos rizikingos situacijos, galima patekti į kitą. Netgi absoliutus neveikimas susietas su praleistų galimybių rizika.

Sprendimų priėmimo klasikinis mokslas remiasi teiginiu, kad asmuo, priėmęs sprendimą, turi visą informaciją apie potencialią naudą ar nuostolius. Tačiau šis teiginys neįvertina turto savininko bei vadybininko veiklai būdingų trijų momentų: ribotų valdymo galimybių, informacijos trūkumo, laiko stokos. Ūkinių bei finansinių situacijų negalima visiškai kontroliuoti, nes jos priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui: stichinės nelaimės, aplinkos bei politikos poveikio.

RIZIKOS APIBŪDINIMAS

Tiek užsienio, tiek lietuviškose šaltiniuose rizika apibūdinama įvairiai. Galime surasti tokius rizikos apibrėžimus kaip:

 Rizika – tai kintamumas, susijęs su laukiamomis pajamomis ar pelno srautu;

 Rizika – tai pavojus, nuostolių ir netekimų galimybė;

 Rizika yra pavojus, kad firma patirs nuostolių dėl papildomų sąnaudų arba gaus mažiau pajamų, negu tikėjosi;

 Webstero žodyne rizika apibūdinama kaip pavojus, nuostolio galimybė.

Šiems apibūdinimams iš esmės būdinga tai, kad juose kalbama apie potencialių praradimų dydžius, tų praradimų tikimybę (neišvengiamas praradimas nėra rizika), realią rizikos galimybę. Žinoma, atsakingi asmenys gali imtis veiksmų, mažinančių (didinančių) rizikos dydį ar praradimų tikimybę.

Knygoje ,, Finansų analizė“ galime rasti tokį rizikos apibrėžimą:

Rizika – tai galimybė įvykti nepageidaujamam įvykiui.

Iš Webstero žodyno rizika – pavojus, nuostolio galimybė. Iš to seka, kad riziką suprantame kaip galimybę patirti kokį tai negerą įvykį, kaip tikimybę, grėsmę patirti nuostolį (prarasti dalį savo įmonės išteklių, negauti dalies pajamų arba patirti papildomų išlaidų gamyboje ir finansinėje veikloje). Šiuolaikinė rinkos aplinka neįmanoma be rizikos.

RIZIKOS KLASIFIKAVIMAS

Gyvenime yra skiriamos dvi stambios rizikos grupės:

 Grynoji rizika, kai yra tikimybė gauti tik nuostolį arba nulinį rezultatą;

 Spekuliatyvi rizika – tikimybė gauti tiek teigiamą, tiek neigiamą rezultatą.

Veiklos operacijų požiūriu, rizika gali būti skirstoma šitaip:

 Gamybinė rizika – pavojus kompanijai, firmai neįvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartis;

 Investicinė rizika – pavojus nuvertėti investiciniam finansiniam portfeliui, sudarytam iš nuosavų ir įsigytų vertybinių poperių;

 Rinkos rizika – nepalanki rinkos procentinių normų bei santykių svyravimo nacioline ir užsienio valiuta galimybė;

 Finansinė rizika – pavojus nevykdyti finansinių įsipareigojimų.

E. Buškevičiūtė ir I. Mačerinskienė pažymi, kad kiti autoriai išskiria verslo, finansinę ir bendrą riziką. Jų manymu, ši klasifikacija yra korektiškiausia, ji pilniau atspindi praktikoje vykstančius procesus. Verslo ir finansinė rizika sudaro bendrąją riziką. Bendroji rizika – tai nesugebėjimas padengti tiek ūkinių, tiek finansinių sąnaudų.

Galima teigti, kad rizika yra plati sąvoka. Siekdami sumažinti praradimus bei nesėkmes, atsakingi veiklos dalyviai turėtų iš anksto įvertinti galimas neigiamas pasekmes, analizuoti tikėtinus rizikos veiksnius, numatyti priemones nesėkmėms išvengti. Išsivysčiusiose rinkos ekonomikos šalyse rimti savininkai bei vadybininkai nepradeda veiklos arba nepriima sprendimų, neįvertinę rizikos. Dėl to analizuojama keletas alternatyvų, įvertinami kiekvienos jų pavojai, o pasirinkus projektą, iš anksto numatoma, kaip apsisaugoti nuo būsimų finansinių nuostolių.

A.Garškienės knygoje ,,Verslo rizika“ išskiriamos tokios savarankiškos rizikos rūšys:

 Gamybinė rizika, kuri atsiranda pačiame prekių gamybos procese;

 Komercinė rizika, kuri yra susijusi su prekių ir paslaugų judėjimu vidaus bei užsienio rinkose, konjunktūros pokyčiais;

 Finansinė rizika, kuri yra susijusi su valiutos kurso, palūkanų normos, akcijų kurso pokyčiais ir t.
t.;

 Investicinė rizika susijusi su kapitalo investavimu;

 Politinė ir juridinė rizika aprėpia vyriausybės makroekonomikos ir socialinės politikos, biudžeto, mokesčių, investicijų teisinius pokyčius ir pan.

Yra ir kitokių rizikos klasifikavimo variantų.

 Globalinė rizika;

 Ekonominė rizika;

 Kreditinė rizika.

Visuotinė globalinė rizika – tai ryžtas veikti arba neveikti žinant ar nežinant, jog yra galimybė nepasiekti tikslo galimiems neigiamiems atsitiktinių ir neatsitiktinių aplinkybių padariniams neutralizuoti visos Žemės mastu, tikintis, kad tų padarinių nebus.

Globalinė rizika skiriama į :

 Visuotinę ekologinę riziką;

 Visuotinę klimato riziką;

 Visuotinę išteklių riziką;

 Visuotinę valiutinę riziką.

Visuotinė ekologinė rizika. Žmogus seniai laiko save absoliučiu Žemės ir artimesnio kosmoso šeimininku. Jis mano, kad „esant reikalui“ gali neatpažįstamai pakeisti planetos fauną bei florą, ir daro tai stichiškai. Iš visų Žemės būtybių žmogus yra didžiausias griovėjas. Milijonus metų žmogus niokojo savo aplinką įvairiausiais būdais. Tiesa pasakius tai reiškia, kad žmogus, mąstydamas ir suvokdamas priežastinius ryšius, išmoko pasinaudoti aplinka; to niekad nebuvo pasiekę kiti gyvūnai.

Žmogus nieko nebijo ir nieko nevertina. Jis per daug nesisieloja, kad kai kurios biologinės rūšys išnyko visiškai. Šiandien įgimtas žmogaus galimybes matyti, girdėti, jausti praplėtė aibė fizikos prietaisų ir elektroninė technika. Todėl gamtai pasislėpti nuo žmogaus sunku. Jis tapo galingiausia planetos veidą keičiančia jėga, kuri sparčiai augdama griauna gamtą. Gamtos atsakas į globalinį poveikį taip pat adekvačiai globalus. Gamta su žmogumi kovoja tokiomis priemonėmis, kurios veiks žmones – griaus genetinį potencialą tol, kol jis nebus jai pavojingas.

Visuotinė klimato rizika. Pasaulio mokslininkai ištyrė ir apskaičiavo, kad priklausomai nuo geografinės padėties temperatūra visame pasaulyje pakils nuo 2,5 iki 10,4 laipsnio. XX a. dešimtasis dešimtmetis buvo rekordiškai šilčiausias, o tokį šilimą lėmė naftos, anglių ir kitokio kuro, išskiriančio anglies dvideginį, vartojimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1044 žodžiai iš 3442 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.