Verslo socialinė ir moralinė atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Verslo socialinė ir moralinė atsakomybė

VERSLO SOCIALINĖ IR MORALINĖ ATSAKOMYBĖ


Klaipėda, 2004

Turinys

1. Įvadas ………………………………………………………………………… 3

2. Verslo socialinė atsakomybė ………………………………………………… 4

3. Verslo socialinės atsakomybės istorinė raida ……………………………….. 5

4. Įmonės socialinės atsakomybės modeliai ……………………………………. 6

5. Pagrindiniai požiūriai į socialinę atsakomybę ……………………………….. 8

6. Verslo socialinės atsakomybės argumentai “už” ir “prieš” ………………….. 9

7. Verslo moralinė atsaomybė ………………………………………………….. 10

8. Moralinė atsakomybė Lietuvoje ………………………………………………11

9. Išvados ……………………………………………………………………….. 12

10. Literatūra …………………………………………………………………….. 13

1. Įvadas

Verslo sąvoką daugelis mokslininkų aiškina labai įvairiai. Vieni sako, kad verslas – tai organizuotos individų pastangos pagaminti ir pateikti tokį produktą ar paslaugą, kurio reikia visuomenei. Kiti verslo sąvoką aiškiną paprasčiau: kaip aktyvią žmonių veiklą siekiant pelno.

Kai keli individai turi bendrą siekį, atsiranda prielaida sukurti tam tikrą struktūrą, kuri padėtų tą siekį įgyvendinti. Tokia struktūra yra organizacija. Tai sudėtinga žmogiškųjų, finansinių, materialiųjų ir informacinių išteklių kombinacija. Organizaciją sudarantys žmonės be jau minėtų tikslų, turės dar du bendrus požymius – bendradarbiavimą ir komunikavimą. Siekdami gauti pelno ir patenkinti visuomenės poreikius, individai yra veikiami daugelio veiksnių, priversti komunikuoti, bendrauti tarpusavyje, tai lemia vienokį ar kitokį jų elgesį, kurį nagrinėja ir etika.

Etikos ir teisės kategorija, atspindinti specifinį socialinį ir moralinį teisinį asmens santykį su visuomene, kuriam būdingas savo moralės ir teisės normų vykdymas vadinama atsakomybe. Atsakomybės kategorija nusako, kiek individas sugeba ir gali būti savo veiksmų subjektas: sąmoningai, apgalvotai ir savo noru vykdyti tam tikrus reikalavimus ir spręsti jam iškilusius uždavinuis; teisingai pasirinti ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Pasak A. Anzenbackerio: atsakomybė implikuoja “atsakymą”. Laikyti žmogų atsakingą už savo poelgius, vadinasi, tikėtis iš jo gauti protingą atsakymą į klausymą, kodėl jis pasielgė taip, o ne kitaip.

Taigi šiame darbe plačiau nagrinėsiu socialinę ir moralinę atsakomybę, kurių subjektas – kiekvienas asmuo, kurio veiksmai gali įgauti dorovinę kvalifikaciją, objektas – elgesys, jo būdai.

2. Verslo socialinė atsakomybė

Socialinė atsakomybė – sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūrų forma; pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus; gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esnt tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms.

Organizacijos socialinė atsakomybė verčia verslo atstovus būti atsakingus už savo veiksmus. Visuomenė iš organizacijų tikisi socialinės atsakomybės, ir daugelis įmonių, atsižvelgdamos į tai, savo veikloje numato ir socialinius tikslus. Oragnizacija turėtų būti atsakinga už kiekvieną savo veiksmą, kuris paveikia žmones, jų bendruomenes ir aplinką. Neigiama verslo įtaka žmonėms ir visuomenei turi būti pripažįstama, o padaryta žala turi būti atlyginta.

Socialinė verslo atsakomybė glaudžiai yra susijusi su juridine atsakomybe. Juridinė atsakomybė yra siauresnė, bet ji paprastai kyla kaip moralinės ir socialinės atsakomybės stoka. Archir Carroll išskiria keturias glaudžiai tarpusavyje susijusias socialinės atsakomybės rūšis: ekonominę, juridinę, etinę ir filantropinę. Visą tai pavaizduota piramidėje:FILANTROPINĖ ATSAKOMYBĖ

Įnešti didelį indėlį į bendruomenės gyvenimą,

įrodyti gyvenimo kokybę

ETINĖ ATSAKOMYBĖ

Įsipareigoti daryti tai, kas yra teisinga,

sąžininga ir dora. Vengti žalos

JURIDINĖ ATSAKOMYBĖ

Laikytis įstatymų

EKONOMINĖ ATSAKOMYBĖ

Gauti pelną. Tai visų kitų

atsakomybių pagrindas



Šiuolaikiniame pasaulyje yra du požiūriai į socialinę atsakomybę:

1. Organizacijų veikla turėtų būti nukreipta tik pelnui maksimizuoti (Vienintelės paskirties teorija). Šios teorijos šalininkai teigia, kad korporacija turi vieną vienintelį tikslą – maksimizuoti pelną. Teigiama, kad vykdydamos šią funkciją, organizacijos duos naudos visai visuomenei ir kurs maksimalią socialinę naudą.

2. Gamybos organizacijos turėtų būti socialiai jautrios išorinės aplinkos reikmėms (Daugelio tikslų teorija).
Šios teorijos šalininkai apibūdina verslo vaidmenį kaip platesnį nei pelno gavimas. Organizacijos pelnas turi būti socialiai reaguojantis, tai yra užsiimti platesne veikla nei ta, kuri reikalinga pelnui maksimizuoti. Šiuolaikinė organizacija turi padėti visuomenei spręsti problemas: teikti labdarą, plėsti sveikatos draudimo programą ir t.t.

Šiuolaikinį socialinės atsakomybės supratimą atskleidžia du principai: labdaros ir valdymo. Labdaros principą galėtume apibrėžti taip: verslas turėtų suteikti savanorišką, sąmoningą pagalbą visuomenės sukurtiems asmenims ir jų grupėms. Valdymo principas yra apibrėžiamas taip: verslas, kaip visuomenės globėjas, turėtų nagrinėti interesus visų tų, kurie yra veikiami verslo sprendimų ir politikos.

Taigi socialinė atsakomybė yrs būdinga tai organizacijai, kuri, suprasdama ir pripažindama turinti didelę įtaką makrosocialinei sistemai, tam tikrais veiksmais siekia palaikyti ne tik savo, bet ir tos socialinės sistemos, kurios dalis ji yra, pusiausvyrą. Tokios oganizacijos puoselėjamos vertybės, kaip socialinė atsakomybė, socialinis jautrumas, suformavo naują socioekonominį organizacijos modelį.

3. Verslo socialinės atsakomybės istorinė raida

Verslo socialinės atsakomybės užuomazgų galima rasti jau antikoje. Pavyzdžiui, 3000 m. pr. Kr. Mesopotamijoje gyvenusi senovės tauta šumerai jau turėjo minimalias atlyginimo ir darbo sąlygų įstatymus. Vėliau ilgus amžius žmogiškosios vertybės buvo užmirštos ir tik XIX – XX amžių sandūroje atsirado verslo socialinės koncepcija. Pirmiausia jos paplito tarp amerikiečių inžinierių, pradėjo kurtis darbininkų ekonominių interesų gynimo organizacijos – profesinės sąjungos. Buvo garsiau prabilta apie darbuotojų poreikius. 1835m. Andrew Ura išleistame trakte “Manufaktūros filosofija” šalia įprastų gamybos dalių – mechaninė ir komercinė – pažymima ir trečioji – žmogiškoji. Tačiau šios idėjos buvo sunkiai įgyvendinamos, dažnai išsigimdavo į paternalistines, labdaros idėjas. Tad 1923 m. JAV įkuriama nacionalinė personalo asociacija, kurios tikslas ir paskirtis – puoselėti organizacijos žmogiškąsias vertybes. Taip organizacijų vertybių skalėse atsiranda naujos vertybės: socialinė atsakomybė, socialinis jautrumas. Šiandien organizacijos elgsena grindžiama humanistine filosofija, siekiančia palaikyti ne tik organizacijos, bet ir visos socialinės sistemos pusiausvyrą. Šiuolaikiniam požiūriui į bendrovių socialinę atsakomybę susiformuoto didelę įtaką turėjo amerikiečių ekonomisto G. Boywen’o 1953 m. išleista knyga “Socialinė verslininko atsakomybė”. Joje autorius suformulavo socialinės atsakomybės doktriną kaip įpareigojimą verslininkams vykdyti tokią politiką, priimti tokius sprendimus ir veikti tomis kryptimis, kurios yra visuomenės tikslų ir vertybių požiūrių pageidautinos.

Šiuolaikiniai autoriai išskiria 4 socialinės atsakomybės raidos evoliucijos etapus. Jie išdėstyti šioje lentelėje.

ERA LAIKOTARPIS ORGANIZACIJOS ATSAKOMYBĖS IŠRAIŠKA

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1011 žodžiai iš 3351 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.