Viešųjų kalbų rūšys ir jų rengimo metodika
5 (100%) 1 vote

Viešųjų kalbų rūšys ir jų rengimo metodika

ĮVADAS

Atsimink: kalba – pasėlis: jeigu jis neprižiūrimas, priželia piktžolių, kurios užgožia ir nustelbia pasėlį.

Juozas Pikčilingis

Ciceronas yra pasakęs: “Kiek tik kartų kalbame, tiek kartų esame teisiami. Ir jeigu kas suklysta vaidindamas teatre, ne iš karto apie jį pasakoma, kad nemoka vaidinti, tačiau jeigu suklys oratorius, nuomonė apie jo kvailumą gyvuos arba amžinai, arba labai ilgai.” Todėl norėdami būti geri oratoriai, pranešėjai ar šiaip gerai sakyti kalbas prieš dideles auditorijas , privaloma žinoti būtiniausius dalykus, kaip atitinkamai pasiruošti kalboms, tai yra, kalbėsenos taisyklingumas, aiškumas, nuoseklumas, klausytojo dėmesio sukaustymas ir t.t.

Darbo objektas: viešųjų kalbų rūšys ir jų rengimo metodika.

Darbo tikslas:

1. Žinoti viešųjų kalbų rūšis;

2. Žinoti kalbų funkcijas, rengimo metodiką;

3. Sugebėti tikslingai ir logiškai išdėstyti bei sukomponuoti kalbos tekstą;

Kad pasiekčiau numatytus tikslus reikės gerai išnagrinėti, kokius įgūdžius ir kaip išsiugdyti. Tai padarysiu pateikdama iškalbos mokymo metodiką bei metodinius nurodymus.1. VIEŠOJO KALBĖJIMO SAMPRATA

Visų pirma, reikėtų pradėti nuo to, kad verbalinė komunikacija (bendravimas žodžiu) gali būti privati arba vieša. Pagal tai, kiek ir kaip žmonės bendrauja, verbalinė komunikacija gali būti: masinė, organizuota, grupinė, tarpasmeninė, asmeninė.

Aristotelis savo laikais buvo išskyręs tokias kalbų rūšis: politinės, teismines ir progines. Kvintilianas- svarstomąsias, teismines bei iškilmingas kalbas.

Pavyzdžiui G. Čepaitienė viešąsias kalbas kvalifikuoja pagal jų tematika, tikslus, vietą bei pranešėjus: socialines politines kalbas, akademines kalbas, juridines kalbas, ritualines kalbas ir socialines buitines kalbas.

Kalbų rūšys tradiciškai klasifikuojamos į penkias pagrindines dalis:

1. socialinė politinė,

2. akademinė,

3. teisminė,

4. socialinė buitinė,

5. bažnytinė.

Pirmajai iškalbai priklauso politinės kalbos, mitingų kalbos, agitacinės kalbos bei pranešimai socialinėmis ir politinėmis temomis.

Prie akademinės iškalbos yra priskiriamos paskaitos bei moksliniai pranešimai. O teisminei iškalbai- gynimas ir kaltinimas. Tai yra prokurorų ir advokatų kalbos. Prie socialinės butinės iškalbos priskiriamos įvairios proginės kalbos, tokios kaip jubiliejinės ir pan. Ir galiausiai bažnytinė iškalba- tai homilijos, kitaip tariant Švento Rašto komentavimas bei pamokslai.

Tačiau pagal intenciją (bendrąją kryptį) kalbos yra skirstomos į:

1. Informacines;

2. Įtikinimo (ir skatinimo);

3. Progines .

Pirmajai priklauso kalbos apie objektus, procesus, įvykius bei sąvokas. Antrajai- kalbos apie faktus, vertybes ir veiklą, o trečiajai priklauso pristatymo ir dėkojimo, apdovanojimo ir sveikinimo bei užstalės kalbos.2. KALBOS PLANAVIMAS

Visos oratoriaus jėgos ir gebėjimai yra suskirstyti į penkis etapus: pirma, jis turi rasti temą savo kalbai; antra, temą turi išdėstyti tam tikra tvarka, atsižvelgdamas į aplinkybes ir argumentus; trečia, visa tai tarsi aprengti kalbinės raiškos priemonėmis; paskui įtvirtinti atmintyje; pagaliau oriai ir gražiai kalbą pasakyti.

Ciceronas

Kalba neatsiras staiga, prisėdus prie tuščio popieriaus lapo: “Kalbos neiškepsi kaip užsakyto pyrago.

D. Karnegis

Paprastai yra nurodomas šešių- septynių dienų laikotarpis, nusakantis kiekvienos dienos uždavinius. Tikslingiausiai šį laiką siūloma suskirstyti taip:

Dienos prieš kalbą Rengimosi užduotys

7 Išsirinkti temą; numatyti kalbos intenciją ir tikslą; nustatyti,

kam bus kalbama, kada ir kur; ką bus norėta pasakyti.

6 Susirinkti medžiagą; dirbti bibliotekoje;

5 Suplanuoti kalbos dėstymą – pagrindinę jos dalį.

4 Parengti įžangą ir pabaigą.

3 Pasirašyti kalbos tekstą. Jei reikia rasti papildomos

medžiagos.

2 Garsiai pasakyti savo kalbą. Ieškoti tinkamų žodžių,

tobulinti sintaksinę išraiką.

1 Praktikuotis.

Paskirtas laikas Pasakyti kalbą.

Tačiau norint tikrai gerai pasiruošti kalbai, neužtenka turėti tik tokį planiuką, kurį parašiau aukščiau. Reikia viską daug smulkiau išstudijuoti, ką aš ir pabandysiu padaryti savo darbe.3. KALBOS INTENCIJA IR TIKSLAS

Kokia graži bebūtų kalba, ji tampa nereikalinga, o kai kada ir kenksminga, jeigu neveda į tiesų tikslą.

Kvintilianas

Visų pirma, kalbai reikalinga motyvacija. Ruošiantysis turi žinoti , ką, kaip ir kada pasakyti norint su teikti malonumą savo kalba ar būti suprastam. Taip pat turi atsakyti sau, ar jis nori savo kalba žmones informuoti, ar įtikinti, o galbūt paskatinti veikti arba paprasčiausiai sužadinti jausmus. Reikia nepamiršti ruošiantis kalbai, išanalizuoti ir taip vadinamuosius adresantus. Tai yra, išsiaiškinti, kam bus kalbama.

Pirmiausia siūloma išsiaiškinti klausytojų amžių, lytį, koks jų išsilavinimas, kuo užsiima, kokia tautybė bei religinės pažiūros. Kadangi būtent nuo to ir priklauso ar žmogaus kalba, kurią jis ruošia, yra tinkama tai auditorijai.

Antras, taip pat labai svarbus dalykas, kurį reikia žinoti, tai ar klausantiems žmonėms aktuali ši tema, ar jie domisi tuo, apie ką bus kalbama, koks jų požiūris ir pan. Nes jei žmonėms nėra įdomu, jie nieko
apie tai nežino, tai ir kalba turi būti elementari, tačiau jei yra atvirkščiai- pats kalbėtojas turi parodyti savo išmanymą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 823 žodžiai iš 2671 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.