Visuomeninio pasirinkimo teorija
5 (100%) 1 vote

Visuomeninio pasirinkimo teorija



Terminas ekonomika buvo pradėtas naudoti 1870 m ir išpopuliarintas Alfred Marshall kaip pakaitalas anksčiau naudotam politinės ekonomijos terminui, kurį 18-19 a. naudojo Adam Smith, David Ricardo ir Karl Marx, kurių veikalai šiais laikais laikomi klasikiniais ekonomikos teorijos pavyzdžiais. Abu terminai yra kilę iš graikiško žodžio oikos- namas ir nomos- įstatymai, normos.

Ekonomikos suvokimas gali būti skirstomas į tris fazes: prieš modernistinė fazė, (Graikiškas, Persiškas, Romėniškas) ankstyvaus modernizmo fazė (merkantilinis) ir moderni fazė (nuo Adam Smith iki vėlyvo 18 a.).

Modernios ekonomikos idėja atsirado nuo Adam Smith knygos „The Wealth of Nations“ (Valstybių gerovė), išleistos 1776. Be abejo ir kiti mąstytojai taip pat įnešė nemažą indėlį į šios sąvokos suformulavimą.

Pagrindinė mintis, kurią formulavo Adam Smith, ta, kad rungtyniavimas tarp įvairių tiekėjų ir pirkėjų sąlygos geriausių prekių, paslaugų pristatymą, nes tokia konkurencija privers specializuotis ir naudoti investicijas, tam kad būtų pasiekta didesnė vertė įdedant tiek pat pastangų bei darbo. Adam Smith tezė pagrįsta, jo įsitikinimu, tuo, kad didelės sistemos gali būti savarankiškos, kai jos atskiros dalys yra aktyvios be specialių nurodymų. Adam Smith formuluotė vadinama „nematoma ranka“ ir vis dar yra pagrindinė rinkos ekonomikoje ir iš dalies kapitalizme.

Apie klasikinę ekonomiką rašė John Stuart Mill ir David Ricardo. John Stuart Mill buvo susikoncentravęs ties “gerove” , kurią jis apibrėžė išskirtinai tik kaip objektų vertės mainus arba kaip dabar tai vadinama – kaina.

„Studijuojant ekonomikos teoriją labai svarbu suvokti vieną bendrą taisyklę: nereikia susidaryti apie daiktą bei reiškinį tokio vaizdo, kaip jis mums dažnai atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai, kas atrodo naudinga ir teisinga atskiro individo požiūriu, gali būti nenaudinga ir neteisinga visos visuomenės požiūriu, ir atvirkščiai, kas atrodo teisinga visos visuomenės požiūriu, gali būti neteisinga atskiros žmonių grupės ar net atskiro individo požiūriu“ (A.Jakutis, V.Petraškevičius, A.Stepanovas, L.Šečkutė, S.Zaicev, 2005)

Ekonomikos teorijos objektas daugybės įvairių veiksnių veikiami žmonių tarpusavio santykiai veikloje.

Visuomeninis pasirinkimas ir Virdžinijos mokykla

Priimant ir vykdant viešosios politikos sprendimus visada netiesiogiai sprendžiama subjekto ir vykdytojo problema. Be to, santykiams tarp politikų iš vienos pusės bei viešojo sektoriaus darbuotojų iš kitos pusės įtakos turi tipinės subjekto ir vykdytojo problemos, kaip antai bihevioristinis oportunizmas, moralinė rizika, mažųjų skaičių problema bei asimetrinė informacija (Williamson, 1986).

Vienas iš naujųjų požiūrių – visuomeninio pasirinkimo mokykla – kvestionuoja visuomenės intereso pasirinkimo sąvokos naudojimo pagrindžiant subjekto ir vykdytojo santykius (Buckenen,1986). Šios mokyklos viešojo sektoriaus koncepciją turtingose šalyse modeliuoja kaip procesą, kurį skatina atskirų interesų grupių savanaudiškas elgesys ir viešojo sektoriaus institucinės nesėkmės (Tarschy, 1975, Wildavsky, 1985). Iš esmės viešajame sektoriuje egzistuoja vien tik savanaudiški ar siauri grupiniai interesai.

Viešosios politikos formavimą ir įgyvendinimą aiškina dvi pagrindinės socialinių mokslų mokyklos. Viena jų akcentuoja paskatas, o kita – taisykles.

Paskata pasireiškia visuomeninio pasirinkimo metodu.

Manoma, kad norint suprasti viešojo sektoriaus politikos formavimą ir jos įgyvendinimą nereikėtų vadovautis visuomeninio pasirinkimo teorija, nes ji nėra tobula, kadangi neatskiria mokslo nuo vertybių. Norint išsiaiškinti ar šis kaltinimas pagrįstas, nebūtina teigti, kad norminė teorija yra „nemokslinė“ iš prigimties, o jos ideologinis pagrindas – „niekam tikęs‘ sumanymas, bet vis tik būtina išlaikyti ribą tarp sąvokų „yra“ ir „turėtų būti“ (description ir prescription).

Virdžinijos mokyklos visuomeninio pasirinkimo teorijoje nesunku įžvelgti teiginių, kritikuojančių politikos prigimtį ir biurokratijos esmę. Vieni jų tvirtina, kad politinei elgsenai būdingi įvairiausi trūkumai, minimi mokslo darbuose, kiti aiškina, kad viešosios institucijos gyvenimas gan atgrasus – apie tai kalbama formalių organizacijų sociologijoje. Pavyzdžiui, Virdžinijos mokyklos atstovas J.Buckanen‘as visuomeninio pasirinkimo teoriją kritikuoja dar smarkiau: „Pastaruoju metu į nuosavybės teisių pamatines nuostatas kėsinamasi daug rimčiau, nei kada nors per visą Jungtinių Valstijų dviejų šimtmečių istoriją…gali būti, kad jau dabar stebime, kaip griūva stiprus mūsų konstitucinių teisių pagrindas, nors ir klausomės tų visų „plepalų“ apie konstituciją, kurią teisės tironai savaip mato…(1977:93)

Panašių samprotavimų apie apgailėtiną politikos būklę apstu G.Tullock‘o veikaluose, kuris teigia, kad kiekviena įstaiga – našta visuomenei. O ir kiti Virdžinijos mokyklos visuomeninio pasirinkimo teoriją palaikantys mokslininkai nepritaria šių dienų demokratijai bei įprastiniam daugumos sprendimų mechanizmui.

Virdžinijos mokyklos nuomone, viešajam sektoriui būdingi somatiniai sutrikimai politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Šios mokyklos visuomeninio pasirinkimo teorijoje dominuoja
norminė teorija, aiškinanti, kaip reikėtų keisti išsivysčiusias valstybes su liberalia demokratine konstitucija. Skirtingos mokyklos skirtingai aiškina viešajame sektoriuje priimamus sprendimus bei jų įgyvendinimą. Viena šių mokyklų vadinama visuomeninio pasirinkimo mokykla.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 798 žodžiai iš 2541 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.