Visuomeninių organizacijų teisinė padėtis lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Visuomeninių organizacijų teisinė padėtis lietuvoje

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA

Kursinis darbas

Nevyriausybinės organizacijos

Dėst. doc. Antanas Šenavičius

Atliko: EMS- 0 gr. studentas

Kaunas, 2003

Turinys

|Įvadas…………………………………………………………………………………………… |3 |

|1. Visuomeninių organizacijų funkcijos ………………….……………….……………………… |4 |

|2. Visuomeninių organizacijų steigimo tvarka ir veiklos |5 |

|apribojimai……………………………… | |

|3. Visuomeninių organizacijų teisinės garantijos ………………………………………………… |6 |

|4.Visuomeninių organizacijų veiklos sustabdymas ir |7 |

|nutraukimas……………………………………………… | |

| IŠVADOS………………………………………………………………………………………… | |

| LITERATŪRA…………………………………………………………………………………… | |

Įvadas

Vienas iš svarbiausių atviros visuomenės bruožų – nevyriausybinių

organizacijų, kurios aktyviai skleidžia savo idėjas, stengiasi gerinti

vietos gyvenimo sąlygas ar padeda tiems žmonėms, kuriems pagalba labiausiai

reikalinga, gausa. Nevyriausybinėmis organizacijomis jos vadinamos

pabrėžiant, kad jos įkurtos ne valdžios iniciatyva. Jas galima būtų vadinti

savanoriškomis organizacijomis, pabrėžiant, kad jos įsteigtos laisva žmonių

valia, kad žmonės į tokias organizacijas buriasi ir jas remia savanoriškai.

Nevyriausybinėmis organizacijomis laikomos visuomeninės

organizacijos, asociacijos, labdaros organizacijos ir fondai, dauguma

viešųjų įstaigų, kurioms būdingi šie požymiai:

• juridinis asmuo;

• prigimtinė nepriklausomybė nuo valdžios ir valdymo institucijų;

• nepelno paskirstymo principas (gautas pelnas nėra paskirstomas tarp

steigėjų, darbuotojų ar narių, o investuojamas į pagrindinę įstatuose

numatytą veiklą);

• savivalda;

• savanoriškumas (laisvas narių įstojimas ir išėjimas);

• tarnavimas visuomenės labui;

Diskutuojama, ar dera nevyriausybinėmis organizacijomis vadinti kitas ne

pelno organizacijas – profesines sąjungas, religines bendruomenes ir

bendrijos, butų savininkų bendrijas ir pan. Tikrai NVO nėra laikomos

politinės partijos ir organizacijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, kuriai 1992 metų spalio

mėnesį vieningai pritarė piliečių referendumas, kviečiama kurti „atvirą,

teisinę, pilietinę visuomenę“. Lietuvos nevyriausybinių organizacijų veikla

skirta visuomenės labui, jos stengiasi didinti visuomenės sąmoningumą ir

neabejingumą svarbioms problemoms. Taigi, NVO mažina visuomenės

susipriešinimą bei ir didina socialinę integraciją. Nevyriausybinės

organizacijos taip pat gali įnešti nemažą indėlį informuodamos visuomenę,

formuodamos socialinių paslaugų tinklą, skatindamos vyriausybės veiksmų

veiksmų skaidrumą ir keldamos visuomenės sąmoningumo lygį.

Tačiau NVO sektorius Lietuvoje, iš dalies dėl ilgai trukusios tarybinės

okupacijos, dar neturi visų sąlygų aukščiau apibrėžtiems svarbiems

vaidmenims atlikti.

1.Visuomeninių organizacijų funkcijos

Nevyriausybinės organizacijos yra apibrėžiamos tokiais parametrais –

jos yra įkurtos laisva valia, nepriklausomai nuo valdžios; jos yra ne pelno

– tai yra, gauto pelno neskirsto tarp steigėjų ar narių, o panaudoja

organizacijos tikslams siekti; jos yra savanoriškos – t.y., remiasi

savanoriška naryste, savanorišku darbu ir savanoriškai duodama parama; jos

turi savivaldą ir tarnauja ne siauros asmenų grupės, o visuomenės

interesams.

Valstybėje veikia įvairios visuomeninės organizacijos, tačiau ne visos

atlieka vienodą vaidmenį valstybės gyvenime. Vienos jų daro tiesioginę

įtaką įstatymų leidėjui priimant sprendimus – tai vadinamosios lobistinės

organizacijos, o kitos savo pobūdžiu apskritai negali dalyvauti politiniame

gyvenime (pvz., medžiotojų draugija, filatelistų sąjunga ir kt.). Tačiau,

pasak kai kurių teisininkų, visos visuomeninės organizacijos ugdo

demokratinius pradus ir visuomenės aktyvumą.

Visuomeninės organizacijos atlieka įvairias funkcijas: išreiškia

atskirų visuomenės sluoksnių ir grupių bendrus interesus; atkreipia

valstybės valdžios ir valdymo institucijų dėmesį į šiuos interesus; skatina

valdžios institucijas atsižvelgti į šiuos interesus priimant tam tikrus

sprendimus; ugdo
visuomenės aktyvumą ir formuoja jos nuomone socialinio,

ekonominio, kultūrinio gyvenimo klausimais; daro tam tikrą ideologinį

(auklėjamąjį) poveikį visuomenei ir kt.

Visuomeninių organizacijų veiklos teisinis pagrindas – konstitucinė

nuostata, įtvirtinanti piliečių teisę į susivienijimus. Įstatymų leidėjas,

įtvirlindamas šią nuostatą konstitucijoje, nustato vienoda teisinį režimą

visų rūšių visuomeniniams susivienijimams ir įtvirtina laisvės jungtis į

susivienijimus principą. Šis principas sudaro galimybę formuotis įvairioms

socialinėms grupėms ir organizacijoms pagal jų interesus ir poreikius.

Lietuvoje šiuo metu visuomeniniu organizacijų veiklą reglamentuoja

Visuomeninių organizacijų įstatymas, priimtas 1995 m. vasario 2 d. Atskirų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 610 žodžiai iš 2024 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.