Vyresniųjų grupių vaikų tarpusavio santykių formavimas pasitelkiant suaugusiojo vertinimą
5 (100%) 1 vote

Vyresniųjų grupių vaikų tarpusavio santykių formavimas pasitelkiant suaugusiojo vertinimą

Ikimokyklinėje vaikystėje suaugęs yra vaikui didžiausias autoritetas. Į daug ką vaikai žiūri „ suaugusiojo akimis“, perimdami iš jų pažiūras ir poelgius. Visą, ką suaugęs vertina neigiamai- vaikas vertina blogai, tai ką teigiamai- gerai.

Suaugęs naudojasi vertinimu, tuo išreikšdamas savo požiūrį ne tik į t.t. veiksmus, bet ir vaiko asmenybę, tuo išaiškindamas vaikui kaikurių poelgių pagrindą ir galutinai paveikdamas vaikų paelgius.

Tačiau ne visada vertinimas gali būti norimų rezultatų pasiekimo būdu.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vertinimo panaudojimas nėra sunkus: negerai pasielgė vaikas- neigiamas vertinimas, gerai pasielgė – vertinti teigiamai. Tačiau ne visada toks suaugusiojo požiūris į vaikų poelgių vertinimą yra teisingas. Yra keletas ypatumų, panaudojant vertinimą 6- erių metų amžiaus grupėje.

Štai viena situacija. Joną atėjo pasiimti mama, berniukas nubėgo pas ją ir abu pasuko link išėjimo. Tuo metu prie jų pribėgo Andrius ir kumštelėjo Joną. Motina užsipuolė Andrių. O tas atsakė, jog Joną skriaudė todėl, kad jis neatsisveikino su auklėtoja. Mama pasiskundė auklėtojai. O pastaroji išvadino Andrių nevykėliu ir nubaudė.

Antroji situacija: Auklėtoja vaikams pavedė sutvarkyti statybinės medžiagos kampelį. Visi vaikai viską greit sutvarkė ir tik auklėtoja kruopščiai grupavo pagal formą ir spalvą kaladėles. Auklėtoja pagyrė visus vaikus išskyrus Aureliją, išvadindama ją ”tinginiautoja“. Po tokių situacijų nei Arūnas pradės atsisveikinti išeidamas, nei Aurelija taps dar kruopštesnė sekantį karta, o atvirkščiai.

Pedagogas pasielgė blogai tuo, kad reagavo tik į vaikų poelgius, bet ne į elgesio motyvus, kurie skatino vaikus taip elgtis. Be to auklėtoja vartojo žodžius, kurie neigiamai vertino asmens savybes: „mušeika“, „blogas“, „tinginė“. Pedagogų stebėjimai įrodė, kad vertinimas turi būti konkretus, apibūdinantis suaugusiojo požiūrį ne tik į poelgį, bet ir į patį vaiką. Taip pat svarbu išsiaiškinti motyvus, kuriais vaikas vadovavosi taip elgdamasis. Todėl pirmu, anksčiau nurodytu atveju auklėtoja išsiaiškinusi Andriaus poelgio motyvą turėjo jam paaiškinti ir uždrausti mušti kitus už tai, kad jie užmiršo mandagumo taisyklę (išeinant atsisveikinti), tuo pačiu auklėtoja turi pažymėti, kad pats Andrius gerai įsiminė šią mandagumo taisyklę. Ir sekantį kartą jis dėl to nesimuš su bendraamžiais, bet užmiršusiems ją primins (vienu metu su neigiamu poelgio vertinimu būtina buvo pateikti ir teigiamą vertinimą, kuris vaiką orientuotų panašioje situacijoje į teisingą elgesį). Tas pats ir Aurelijos atveju. Mergaitė vadovavosi tuo motyvu, kad visus įpareigojimus būtina atlikti kruopščiai. Auklėtoja turėjo ją pagirti už sąžiningai atliktą darbą, tuo pačiu užtikrinti, kad sekantį kartą Aurelija stengsis tai atlikti greičiau, kad nepriverstų laukti savo draugų.

Šių teigiamų vertinimų potekstėje charakterizuojamos asmeninės vaiko savybės: 1) dėmesingumas, gera atmintis; 2) tvarkinga, gerai atlieka pavedimus, labai sąžininga.

Vaikams yra būtinas teigiamas asmenybės savybių vertinimas. Tai padeda atlikti auklėtojos pavedimus, stiprina pasitikėjimą savo jėgomis ir savo poelgiais, teigiamai veikia santykių su bendraamžiais formavimąsi. Duotas teigiamas vertinimas kitiems vaikams girdint, gerai veikia ir klausančiuosius, padeda geriau įsiminti elgesio normas. Pateikti pavyzdžiai rodo, kad būtina labai gerai apgalvoti situacijas, suprasti vaikų elgesio motyvus, o taip pat ir turėti žinių apie vertinimo poveikio ypatumus vaiko sąmonei.

Šios išvados išlieka svarbios ir vertinimo poveikis tuo pačiu formuojant vaikų tarpusavio santykius.

Stebint vaikų kolektyvą jie sąlygiškai buvo suskirstyti į 3 grupes:

Igr. tie vaikai, kurių pilnai išvystytos kolektyvinės savybės (moka „teisingai“ padalinti žaislus, padėti draugui, savo poreikius (norus) taikyti prie kolektyvo). Šie vaikai geri organizatoriai, kuriuos myli bendraamžiai, noriai priima juos žaisti drauge, dalijasi žaislais, patiki jiems savo paslaptis.

IIgr. sudarė vaikai, kurių išsivysčiusios, arba nepilnai išsivysčiusios, tik kai kurios kolektyvinės savybės. Šie vaikai nedalyvauja aktyviame grupės gyvenime, bet ir nekonfliktuoja su bendraamžiais. Gerai atlieka darbines užduotis, bet patys niekada nepasisiūlo kam nors padėti. Tačiau tuo pat metu auklėtojai paprašius padėti draugui jie noriai vykdo jos prašymą. Šios grupės vaikus bendraamžiai į žaidimą priima tik tuomet, kai jie paprašo to patys. Organizaciniai gabumai silpnai išvystyti, tačiau jie patys to ir nesiekia.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 730 žodžiai iš 1436 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.