Vytauto didziojo gimnazijos aplinkos ir tikslų analizė
5 (100%) 1 vote

Vytauto didziojo gimnazijos aplinkos ir tikslų analizė

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ORGANIZACIJOS APLINKOS IR TIKSLŲ TEORINIAI ASPEKTAI 4

1.1. Organizacijos aplinkos analizė 4

1.1.1. Organizacijos išorinė aplinka 4

1.1.2. Organizacijos vidinė aplinka 8

1.2. Organizacijos strategija 10

1.2.1. Strateginis planavimas 11

1.3. Tikslų svarba organizacijos veiklai 12

2. VšĮ KLAIPĖDOS „VYTAUTO DIDŽIOJO“ GIMNAZIJOS APLINKOS IR TIKSLŲ ANALIZĖ 17

2.1. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazija 17

2.2. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos aplinka 18

2.1.1. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos išorinė aplinka 18

2.1.1. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos vidinė aplinka 23

2. 3. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos tikslai 25

2. 4. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos strateginis planas 26

IŠVADOS 30

LITERATŪRA 32

PRIEDAI 33

ĮVADAS

Visame pasaulyje nėra nei vienos vienodos organizacijos – kiekviena iš jų yra skirtinga, t.y. unikali savo struktūra, tradicijomis, valdymo stiliumi, tačiau visas jas veikia tiek išorinė, tiek ir vidinė aplinkos.

Pirmasis mokslininkas, kuris pažymėjo tikslų svarbą organizacijai buvo – H. Emersonas. Savo veikale pavadintame „Dvylika našumo principų“ jis teigė, kad visos įmonės, organizacijos turėtų turėti suformulavusios aiškius tikslus (ko jos nori pasiekti, koks turi būti darbo rezultatas, kokie šio rezultato įvertinimo kriterijai). Šiuos tikslus įgyvendinti turi stengtis visų lygių vadovai ir jų pavaldiniai, nes be aiškiai suformuluotų tikslų negalima pasiekti aukšto našumo.

Nuo to laiko, kai atsirado pirmosios vadybos mokyklos, mokslininkai visą savo dėmesį sutelkė į organizaciją, jos tikslus bei ją veikiančią aplinką.

Tiek organizacijos išorinė, tiek vidinė aplinkos daro didelę įtaką organizacijos veiklai. Kursinio darbo problema – nustatant įmonės tikslus būtina atlikti aplinkos analizę, tačiau daugelis vadovų nepakankamai įvertina aplinkos svarbą ir suformuluoja tokius tikslus, kuriuos nuolat reikia koreguoti.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti organizacijos aplinką ir jos tikslus. Siekiant šio tikslo, suformuluoti tokie uždaviniai:

• Išnagrinėti organizacijos aplinką;

• Išanalizuoti organizacijos strateginį planavimą;

• Įvardinti pagrindinius organizacijos tikslus;

• Aprašyti VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos išorės ir vidaus aplinkas;

• Išanalizuoti VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos tikslus;

• Ištirti VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos strategiją.

Tyrimo objektas – VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazija.

Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos vidaus dokumentų analizė.

1. ORGANIZACIJOS APLINKOS IR TIKSLŲ TEORINIAI ASPEKTAI

1.1. Organizacijos aplinkos analizė

A. Seilius (1994) teigia, kad organizacija tai:

• Ne mažiau kaip du žmonės, kurie save laiko tos grupės dalimi;

• Norimo galutinio tikslo ar rezultato būtinumas, kurį priima kaip bendrą visi grupės nariai;

• Turi būti grupės nariai, kurie tikslingai dirba kartu, siekdami bendro tikslo.

Pasak A. Raipos (2002), paprastai organizacija laikomas žmonių kolektyvas, susidaręs ar sudarytas tam tikrai veiklai ar darbui bei turintis bendrus tikslus ir misiją.

A. Seilius (1994), aplinkos analizę apibūdina kaip procesą, kurio pagalba yra kontroliuojami organizacijos veiklą įtakojantys išorės veiksniai. Tai padeda nustatyti organizacijos galimybes ir gręsiančius jai pavojus.

Anot L. Bagdonienės (2004), organizacijos aplinka – tai visi išoriniai veiksniai, potencialiai ar faktiškai darantys įtaka tiriamai populiacijai.

Galima daryti prielaidą, kad organizacija – tai tam tikra struktūra, sudaryta iš individų grupių, tam tikrais būdais veikiančių kartu, siekiant bendro tikslo. Nors L. Bagdonienė teigia, kad organizacijos aplinką sudaro visi išoriniai veiksniai, tačiau nereikėtų pamiršti ir vidinių veiksnių, kurie taip pat yra labai svarbūs organizacijai. Kiekviena organizacija norėdama nustatyti savo galimybes ir pavojus turėtų atlikti aplinkos analizę. Šios analizės pagalba būtų įmanoma nustatyti jai įtaką darančius tiek vidinius, tiek išorinius veiksnius. Pastarieji bus analizuojami kitame poskyryje.

1.1.1. Organizacijos išorinė aplinka

Sakalas (2003) teigia, kad išorės aplinkos veiksniai klasifikuojami labai įvairiai. Dažniausiai skiriami ekonominiai, technologiniai, kultūriniai, socialiniai, teisiniai, politiniai, ekologiniai veiksniai.

Anot J. A. F. Stoner ir kt. (2001), išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacijas su pasauliu. Organizacija iš šios aplinkos ima išteklius (įėjimus: žaliavas, pinigus, darbo jėgą, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus (išėjimus).

J. A. F. Stoner ir kt. (2001) išorinės aplinkos schema pavaizduota 2 paveiksle.



2 pav. Organizacijos tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkos

Šaltinis: Stoner, J. A. F. ir kt. 2001. Vadyba. Poligrafija ir informatika, p. 64

Anot A. Makštučio (1999), išorės aplinkos veiksniai turi įtakos įmonės veiklos plėtros procesams, taip pat

šie veiksniai integruoti tarpusavyje. Jų integracija priklauso nuo atskirų plėtros procesų, kurie turi įtakos kiekvienam procesui atskirai, nes jie kinta ir laike, ir erdvėje.

A. Makštutis (1999) išskiria tokius organizacijos veiklą įtakojančius veiksnius, kurių seką sudaro:

• Politiniai procesai;

• Ekonominiai procesai;

• Socialiniai procesai;

• Technologijų politikos procesai;

• Konkurentų veiklos procesai;

• Rinkų plėtojimo procesai;

• Aplinkos pokyčių procesai;

• Užsienio įtakos procesai.

L. Bagdonienė (2004) jau smulkiau išskaido išorinės aplinkos veiksnius:

• Netiesioginiai (šalutiniai) – ekonominiai, socialiniai, politiniai, technologiniai, ekologiniai;

• Tiesioginiai – vartotojai, konkurentai, tiekėjai, darbo ištekliai, įstatymai ir kitos reguliavimo normos.

B. Neverauskas, J. Rastinis (2000) mano, kad išorinė aplinka yra problemų šaltinis ir organizacijai, ir jos vadovams. Vadovai turi atskleisti išorės aplinkos veiksnius, kurie darys įtaką organizacijos veiklai, ir tinkamai reaguoti į juos. Jų nuomone, išlikti ir sėkmingai gyvuoti gali tokia organizacija, kuri sugeba prie aplinkos prisitaikyti.

Šie autoriai teigia, kad išorinę aplinką sudaro tiesioginio poveikio sritis, kuri betarpiškai daro įtaką organizacijos veiklai ir pati jaučia atoveiksmį iš organizacijos pusės. Šalutinio poveikio sritis tiesioginio spaudimo nedaro, tačiau savitai veikia organizaciją. Jie iš visų mokslininkų plačiausiai apibūdina šias sritis.

Tiesioginio poveikio sritį sudaro (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000):

• Tiekėjai. Juos reikia rinktis apgalvotai, nes su tuo susijusi tam tikra rizika (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000);

• Įstatymai ir valstybes įstaigos. Organizacijų veiklą reguliuoja valstybės įstatymai dėl jų statuso, mokesčių, darbo įstatymų, žmogaus ir gamtos apsaugos įstatymai bei kiti valstybės aktai. Visos organizacijos privalo juos vykdyti. Specialūs valstybės organai prižiūri, kad tai būtų deramai daroma (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000);

• Vartotojai. Jie sprendžia, kokiu paslaugų jiems reikia ir už kokias kainas. Organizacijos gyvavimas priklauso tik nuo sugebėjimo rasti ar suformuoti vartotojų savo veiklos rezultatams (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000);

• Konkurentai. Jų poveikio ignoruoti negalima. Įmonė, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų ir savo darbuotojų reikmes, ilgai neišsilaiko – ji bankrutuoja (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).

Netiesioginio poveikio veiksnius, B. Neverauskas ir J. Rastinis (2000), išskiria tokius:

• Ekonominiai veiksniai. Organizacija negali būti abėjinga ekonomikos būklės kitimui. Šalies ekonomikos būklė keičia paklausą ir jos prioritetus. Nuo pasaulio ekonomikos būklės priklauso išteklių kainos (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000);

• Socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Organizacija veikia mažiausiai vienos kultūros aplinkoje. Ją veikia tos aplinkos nuostatos, gyvenimo vertybės ir tradicijos. Gali būti smerkiama protekcija, konkurento šmeižimas net tada, kai pažeidžiamas įstatymas. Visuomenės nuostatos kinta didėjant išsilavinimui ir išprusimui (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).

• Politikos poveikis. Didelės reikšmės organizacijai turi tai, kaip verslo atžvilgiu nusiteikusi valstybės administracija, parlamentas, teismai, savivaldybės. Šios nuotaikos atsiliepia vyriausybėje ir pasireiškia mokesčių dydžiu ar jų lengvatomis, didesniais ar mažesniais muitais (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).

A. Seilius (1994) be jau minėtų netiesioginio poveikio veiksnių priskiria ir technologinius. Jo nuomone, gamybinių firmų darbo efektyvumą labiausiai gali nulemti technologiniai pasikeitimai, kurie nuolatos vyksta išorinėje aplinkoje. Nauja technika bei technologija – tai vienintelis būdas kokybiniam šuoliui, kuris gali padėti firmai kurį laiką rinkoje išlikti monopolistu. Neįvertinus minėto veiksnio organizacija gali tapti beviltiškai nekonkurencinga.

Nors A. Seilius (1994) teigia, kad technologiniai veiksniai yra labai svarbūs gamybinėms firmoms, tačiau šiandieniniame pasaulyje naujos technologijos yra svarbios visoms organizacijoms. Jos yra svarbios tiek viešosioms įstaigoms, tiek verslo įmonėms, tiek, jau minėtoms, gamybinėms firmoms. Jų pagalba galima atlikti įvairius darbus daug geriau, kokybiškiau ir greičiau bei lengviau. Tai padeda organizacijai siekti savo užsibrėžtų tikslų.

Kadangi viešojo administravimo įstaigų veikla skiriasi nuo verslo ar pramonės įmonių, tai jas veikia ir šiek tiek kitokia išorinė aplinka.

A. Raipa (2002) išskiria tokius pagrindinius viešojo administravimo įstaigų aplinkos komponentus kaip:

• Politikos formuotojus;

• Klientus;

• Rinkėjus;

• Interesų grupes;

• Kitas organizacijas.

Taigi viešajam administravimui įtaką daro tokie išorės veiksniai kaip politiniai, teisiniai, socialiniai, profesiniai, tradicijos.

Tolimesniame darbe išorinė aplinka bus nagrinėjama B. Neverausko, J. Rastinio (2000), A. Seiliaus (1994) bei A. Raipos (2002) pateiktais įtaką veiklai darančiais išoriniais veiksniais.

A. Sakalas (2003), be jau kitų autorių paminėtų išorinės aplinkos elementų, papildomai dar išskiria tarptautinę bei ekologinę aplinkas, kurios, jo manymu, taip pat gali daryti didelę įtaką organizacijos veiklai.

Pasak A. Seiliaus (1994) išorinę
aplinką būtina vertinti pagal tokius parametrus:

• Įvertinti pokyčius, kurie sąlygoja esamą strategiją;

• Nustatyti, kurie faktoriai kelia grėsmę esamai strategijai;

• Nustatyti, kurie faktoriai palankesni organizacijos tikslams įgyvendinti, pakoregavus planą.

Šis tyrimas padeda gauti reikalingos informacijos. Tai leidžia organizacijai prognozuoti galimybes, laiko plano paruošimui darbui apibrėžtuose aplinkybėse. Taip pat leidžia prognozuoti grėsmės atvejams ir strategijos paruošimui, kurios pagalba galima grėsmė gali būti paversta naudinga galimybe.

Teigtina, kad išorinės veiklos veiksniai – tai sąlygos, kurių organizacija pakeisti negali, tačiau privalo jas įvertinti, nes jos daro poveikį organizacijos veiklai. Šie veiksniai gali būti dvejopi: tiesioginio poveikio ir netiesioginio. Kokia išorinė aplinka labiau veiks organizaciją priklauso tik nuo to, koks yra organizacijos veiklos pobūdis. Kaip teigė A. Seilius (1994) išorinę aplinką būtina analizuoti. Ši analizė leidžia įvertinti savo esamą padėtį visuomenėje, taip pat konkurencinę poziciją kitų konkurentų atžvilgių. Taip pat leidžia numatyti kokie procesai ir veiksniai darys didžiausią įtaką organizacijos veiklai artimiausioje ateityje. Kadangi išorės aplinka nėra vienintelė aplinka, įtakojanti organizacijos veiklą, tai sekančiame poskyryje bus nagrinėjama vidinė aplinka bei jos veiksniai.

1.1.2. Organizacijos vidinė aplinka

A. Seilius (1994) teigia, kad neatskiriama valdymo veiklos dalis yra efektyvi organizacijos vidaus aplinkos analizė. Ją įvykdžius be didelių trukdžių galima siekti bendrų tikslų. Jo nuomone būtina išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias organizacijos puses ir integruoti vidaus operacijas efektyviam darbui.

Šis autorius išskiria tokius vidinės aplinkos veiksnius: žmonės, informacija, finansiniai ištekliai, organizacijos kultūra.

Pasak L. Bagdonienės (2004) organizacijos aplinką formuoja jos vidiniai kintamieji veiksniai. Juos sudaro: tikslai, užduotys, technologija, personalas, struktūra.

Šiai autorei pritaria ir B. Neverauskas, J. Rastinis (2000). Jie plačiausiai, iš visų autorių, apibūdina vidinės aplinkos veiksnius (1 paveikslas):

• Tikslai – geidžiami rezultatai, kuriuos organizacija bendru darbu siekia pasiekti. Jie parengiami planavimo metu ir iš anksto pranešami organizacijos nariams (tikslams skirtas atskiras poskyris) (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).

• Organizacijos struktūra – tai sutvarkytas vadovavimo lygių ir funkcijų bendradarbiavimas, kad organizacijos tikslų būtų siekiama veiksmingiausiu būdu. Jos esmė – vienų vadovų ar padalinių pavaldumas kitiems. Su struktūra tampriausiai susietos dvi koncepcijos (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000):

1. Darbo paskirstymo. Jis negali būti atsitiktinis. Darbą reikia skirti specialistui – tokiam žmogui, kuris šį darbą galėtų atlikti. Toks darbo paskirstymas – horizontalus, nes paprastai vykdytojai yra vieno rango (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).

2. Kontrolės koncepcija susijusi su vertikaliu darbo padalijimu, kadangi kiekvienas vadovas privalo stebėti kaip vykdomos užduotys. Vadovo kontrolės sferą sudaro jo pavaldiniai. Horizontaliai ir vertikaliai darbus padalinus, reikia juos koordinuoti, priešingu atveju žmonės negalės bendrai dirbti (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).

• Užduotimi vadinamas atskirtas darbas, kurį reikia atlikti iš anksto nustatytu būdu ir iš anksto nurodytu laiku. Užduotis skiriama ne asmeniui, bet tam tikroms pareigoms (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).

• Technologija – tai įrengimų, įrankių ir atitinkamu techninių žinių derinys, reikalingas darbui, informacijai ar medžiagai transformuoti į produktus ar paslaugas. Ji tampriai susijusi su užduotimis, nes kiekvienai užduočiai atlikti reikalinga specifinė technologija (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).

• Žmonės yra reikšmingiausias kiekvieno valdymo modelio veiksnys, nes jie įgyvendina organizacijos tikslus. (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).



1 pav. Organizacijos vidaus aplinka

Šaltinis: Neverauskas, B., Rastinis, J. 2000. Vadybos pagrindai, p. 25

Kitame skyriuje „Vytauto Didžiojo“ gimnazija bus nagrinėjama L. Bagdonienės (2004) bei B. Neverausko, J. Rastinio (2000) išskirtais vidinės aplinkos veiksniais.

P. A. Christensen, J. L. Hansen (1996) nuomone, organizaciją sudaro: vadovavimo sistemos, žmonių finansiniai ir materialiniai ištekliai, struktūra bei kultūra.

L. Juozaitienė ir J. Staponkienė (2003), išskiria kiek kitokius, nei kiti autoriai vidinius veiksnius. Jų nuomone, vidinę aplinką lemia organizacijos vidiniai veiksniai, kuriuos pasirenka jos vadovai ir darbuotojai. Jie būtų: darbuotojai, vartotojai, kreditoriai, tiekėjai. Daugelis mokslininkų nepritaria šių autorių nuomonei. Kreditorius, vartotojus ir tiekėjus jie priskiria prie išorinės aplinkos veiksnių.

Manytina, kad skirtingi autoriai išskiria skirtingus vidinės aplinkos veiksnius, tačiau jie visi pritaria, kad vidinę aplinką reikia taip pat kaip ir išorinę aplinką – nuolat vertinti bei stebėti.

Kaip efektyviai organizacija veiks ir konkuruos savo rinkoje, priklauso ne tik nuo jos vidinės aplinkos, bet ir nuo to kokią strategiją bus pasirinkta ar ji bus optimali ir reali. Todėl organizacijos strategija bus tiriama kitame poskyryje.

1.2. Organizacijos

�s mokslininkai savo knygose skirtingai apibūdina strategiją bei jos paskirtį organizacijoje.

Anot E. Paulavičienės (2002), strategiją reikėtų laikyti kryptinga ilgalaike organizacijos veiklos programa, kurios nuolatinis koregavimas neišvengiamas, vykstant veiklos ir socialinės aplinkos pokyčiams.

V. Kučinskas, R. Kučinskienė (2002) teigia, kad strategija tai svarbiausia organizacijos veiksmų programa, kuri nurodo ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiama prognozių pagrindu. Todėl strategija tiksliai nenurodo, kaip įmonė sieks savo tikslų. Ji tik suformuluoja pagrindinius tikslus ir numato politiką jiems pasiekti, kad organizacijos veikla būtų nukreipta viena kryptimi. Strategiją rengia aukščiausio lygio vadovybė, o ją įgyvendinant dalyvauja visų lygių vadovai.

Su pastarųjų autorių nuomone, kad į strategijos realizavimą turi būti įtraukiami visi valdymo lygiai, sutinka ir S. Stoškus ir D. Beržinskienė (2005).

Be to, S. Stoškus ir D. Beržinskienė (2005) pabrėžia, kad norint suvokti kas yra strategija, svarbu skirti du dalykus. Strategija gali būti suprantama kaip koncepcija ir kaip procesas.

Šie autoriai pateikia H. Mintzbergo strategijos kaip koncepcijos apibūdinimą, kuris yra nusakomas penkiomis sąvokomis:

• Strategija suprantama kaip planas. Kaip planas strategija yra sudaroma prieš veiksmo pradžią ir atsiranda ją aptariant bei turint aiškius tikslus (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005);

• Strategija gali būti suprantama kaip gudrybė. Kitaip, tariant, stengiamasi pergudrauti varžovus ir konkurentus (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005);

• Strategija suprantama kaip tam tikras veiklos modelis. Šiuo požiūriu strategija gali būti norima ir reali (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005);

• Kaip perspektyva strategija leidžia suvokti, ar deramai vadovai supranta savo aplinką, ką mano keisti, ar pakankamai jų idėjas palaiko žemesniojo rango vadovai ir darbuotojai. (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005).

Strategijos kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos ir ateities uždavinių apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą, strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei jo įgyvendinimą (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005).

Šie autoriai strategiją galėtų apibūdinti kaip programą, skirtą padėti organizacijai įgyvendinti misiją ir užsibrėžtus tikslus.

Apibendrinus visų autorių strategijos apibrėžimus, būtų galima daryti prielaidą, kad strategiją sudaro detali, išsami, kompleksinė programa pasirinktiems tikslams ir misijai atlikti. Būtina prisiminti, kad šią programą vysto aukščiausia valdžia, o jos realizavime turi būti numatytas visų valdymo lygių dalyvavimas. Kiekviena programa turi būti fiksuojama detalaus plano pavidalu, dėl to, kitas skirsnis yra skirtas strateginiam planavimui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2562 žodžiai iš 8493 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.