Ypatingai gabūs vaikai
5 (100%) 1 vote

Ypatingai gabūs vaikai

11213141

Įžanga

Daugelis tėčių ir mamų svajoja, kad jų atžalos gimtų apdovanotos didžiulėmis dvasios ir kūno dovanomis – kuriamuoju protu, meilės ir išminties galia, valios jėga ir kūno galiomis. Kad vaikai turėtų savyje viską, ko reikia prasmingam ir džiaugsmingam jų gyvenimui.

Dauguma tėvų, pastebėję, kad jų vaikas ypatingai gabus ir talentingas, pajunta ne vien susižavėjimą ir pasididžiavimą – atsiranda nerimas, baimės jausmas. Dažniausiai jie pradeda ieškoti knygų arba konsultuotis su specialistais, kaip auklėti tokį vaiką. Bando išsiaiškinti, kokios vaiko intelekto vystymosi galimybės ir kuria kryptimi jį toliau lavinti. Neretai tėvai abejoja, ar jie turi tenkinti savo vaiko žinių troškimą, ar geriau tam užkirsti kelią. Šie klausimai gali virsti problemomis, su kuriomis tėvai, kaip ir mokytojai, nesusitvarkys.

Labai svarbu laiku ir tinkamu būdu padėti vaikui pažinti savo gabumus ir juos išplėtoti. Todėl tėvai, mokytojai ir auklėtojai pirmiausia patys turi gerai žinoti, kas tai yra, mokėti atpažinti, kokiais gabumais apdovanotas vaikas, išmanyti jų prigimtį, struktūrą, žinoti tinkamiausius jų lavinimo būdus.

„Dažniausiai manoma, kad mažas vaikas labai gabus, jei anksti pradeda kalbėti, žino daug žodžių, dėmesingas, žingeidus, puikios atminties. Tai rodo aukštus intelektinius sugebėjimus, bet ne visi gabūs ir talentingi žmonės nuo mažens tuo pasižymi. Apie vaiko ypatingus gabumus sprendžiama pagal ankstyvąją pažintinę raidą, psichosocialinės raidos ypatybes ir fizinius duomenis, kurie tarpusavyje susiję“ (Žukauskienė R., p. 183).

Ankstyva pažintinė raida

„Gabus vaikas pagal intelektą ir kalbos raidą gerokai aplenkia savo bendraamžius. <…>

Gabus vaikas yra labai smalsus, nuolat klausinėja: „O kaip tai padaryta?“ „Kodėl taip veikia?“ „O kas atsitiks, jei sąlygos pasikeis?“ (Žukauskienė R., p. 183).

„Nepaprastai gabūs vaikai dažnai dar ankstyvame amžiuje išsiskiria tuo, kad yra labai smalsūs mokslui. Gerai žinomą „kodėlčiukų laikotarpį“, paprastai pasireiškiantį nuo trejų metų ir tarp trejų ir ketverių metų pasiekiantį viršūnę, nepaprastai gabūs vaikai pradeda gerokai anksčiau ir, rodos, niekada nebaigia. Jie nesitenkina nepilnais ir paprastais atsakymais, jie klausinėja toliau

, kol tiksliai sužino, – tai gali tęstis ištisas dienas ir savaites“ (Monks F.J., Ypenburg I.H., p. 29).

Gabiam vaikui „būtinai reikia aktyviai tyrinėti jį supantį pasaulį. Gabus vaikas paprastai labai nemėgsta, kai jam trukdoma tai daryti. Be to, jis jau ankstyvoje vaikystėje sugeba suprasti priežastinius ryšius ir daryti atitinkamas išvadas. Jam ypač įdomu kurti alternatyvius modelius ir sistemas. Dėl tų sugebėjimų įvyksta daugybė intuityvių šuolių, ir tada vaikas staiga išsprendžia sudėtingas problemas. Tai būdinga tik gabiems vaikams. Gabaus vaiko labai gera atmintis, kurios pagrindas yra anksti išmokta kalba ir abstraktus mąstymas, jis anksti pradeda klasifikuoti informaciją ir sugeba ja naudotis. Toks vaikas paprastai mėgsta kolekcionuoti įvairiausius daiktus, juos sisteminti ir pertvarkyti.

Dar viena gabaus vaiko ypatybė – atkaklumas norint patenkinti interesus. Vienas pirmųjų gabumo rodiklių yra laikas, kurį 2 – 3 metų vaikas užtrunka prie vieno užsiėmimo. Gabus vaikas darbuojasi keletą valandų iš eilės ir grįžta prie tos veiklos kelias dienas. Vidutinių gabumų vaikui tai būna sunku <…> (Žukauskienė R., p. 184).

„Nors šie vaikai gali susikaupti ir atsakingai atsidėti vienam darbui, tačiau tuo pačiu metu jie gali užsiimti ir keliais dalykais. Greičiausiai jie priima ir apdoroja informaciją labai efektyviai. Tėvai ir mokytojai tokį dėmesio išskaidymą dažnai smerkia kaip paviršutiniškumą.

Be puikios atminties ir plataus interesų rato, jie dažnai pasižymi ir ypatingu humoro jausmu. Atidus klausytojas iš dvejų trejų metų vaikų gali išgirsti smagius pastebėjimus, besiremiančius garsų ir žodžių žaismu (pvz.: „Tai ne maudymosi kostiumas, bet kepinimosi kostiumas!“ – pastebi dvejų su puse metų mergaitė)“ <…> (Monks F.J., Ypenburg I.H., p. 29).

„Dažnai į gabų vaiką atkreipia dėmesį aplinkiniai, nes jis vartoja daug žodžių, sugeba juos jungti į sudėtingas sintaksines konstrukcijas, kelti klausimus. Mažas „vunderkindas“ su malonumu skaito enciklopedijas ir žodynus, sugalvoja savo žodžius, kurie turi reikšti įsivaizduojamus įvykius ar atskiras mintis. Toks vaikas mėgsta žaisti žaidimus, kur reikia aktyviai protauti.

Gabus vaikas, kuris sugeba plačiai suvokti, jaučia viską, kas vyksta jį supančiame pasaulyje, ir ypač domisi tuo, kaip padarytas vienas ar kitas daiktas. <…>

Talentingas vaikas lengvai susitvarko su pažintiniu neapibrėžtumu; sunkumai nepriverčia jo pasitraukti. Jis su malonumu imasi ilgalaikių ir sudėtingų uždavinių. <…> Jam svarbiau užbaigti kokį nors projektą smėlio dėžėje, negu eiti pietauti“ (Žukauskienė R., p. 183-184).

Gabaus vaiko psichosocialinės raidos ypatybės

„Gabaus vaiko psichosocialinei raidai, kaip nurodo C. Takacs, būdingos tam tikros ypatybės. Pirmiausia gabiam vaikui būdingas stiprus teisingumo jausmas, pasireiškiantis labai anksti. Takacs pateikia pavyzdį apie trejų metų berniuką, kuris, grįžęs iš mokyklos, kur buvo pasakojama apie Nojaus
laivą, pareiškė, kad Dievas yra neteisingas, nes jis įspėjo žmones, kas jų laukia, jeigu jie blogai elgsis, tačiau neįspėjo gyvūnų, ir tie turėjo mirti. Mažiems gabiems vaikams taip pat būdinga labai plati asmeninių vertybių sistema. Jie labai aštriai priima visuomeninę neteisybę, kelia sau ir aplinkiniams labai didelius reikalavimus ir labai gyvai reaguoja į teisybę, teisingumą, harmoniją ir gamtą. Vaikai, pažiūrėję laidas apie tolimosiose šalyse žūstančius iš bado žmones, reikalauja, kad jų tėvai ką nors dėl jų padarytų, o ir patys pasirengę atiduoti savo sutaupytus pinigus.

Paprastai 2-5 metų vaikai, ypač gabūs, <..> nelabai gerai skria tikrovę nuo fantazijos. Gabus vaikas labai detaliai nupasakoja savo fantazijas, su jomis susigyvena, jomis tiki. Dėl to kartais tėvai ir mokytojai labai susirūpina, kad vaikas nesugeba atskirti tikrovės nuo fantazijos. Ši labai išlavėjusi vaizduotė sukuria vaikui neegzistuojančius draugus, norimą turėti broliuką arba sesutę ir fantastinį gyvenimą, turiningą ir ryškų. Praėjus daugeliui metų, toks asmuo ir darbe, ir gyvenime išlaiko žaidimo elementus, išradingumą ir kūrybingumą. <…>

Gabus vaikas nuolat stengiasi išspręsti problemas, kurios dar yra ne jo jėgoms. Raidai tokie mėginimai yra naudingi. Gabus vaikas kai kuriose srityse pasiekia gerų rezultatų, nepasiekiamų daugeliui jo bendraamžių, todėl vaiko tėvai (o ir jis pats) linkęs laukti tokio pat pasisekimo visose srityse. Per didelius suaugusiųjų lūkesčius Takacs vadina „aureolės efektu“ ir teigia, kad, dirbant su bet kurio amžiaus gabiais vaikais, ta aureolė visada pastebima.

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad ankstyvoje vaikystėje gabus vaikas yra taip pat emociškai priklausomas, nekantrus ir emociškai nesubalansuotas kaip bendraamžiai. Toks vaikas kartais sugeba labai išraiškingai kalbėti, moka save išreikšti, todėl suaugę pradeda netinkamai vertinti jo emocinį subrendimą, ir tai kelia įvairias problemas. Taip pat gabiam vaikui būdingas padidėjęs baimės jausmas, nes jis gali įsivaizduoti daugybę pavojingų pasekmių. Labai dažnai gabus vaikas yra labai pažeidžiamas, nes jo jautrumas yra padidėjęs. Toks vaikas viską suvokia ir į viską reaguoja, jo normalus egocentrizmas lemia tai, kad jis visa, kas vyksta, priima kaip nukreiptą į jį. Kartais jis jaučia kaltę, net kai jo niekas nekaltina, jaučiasi atstumtas, nors su juo kalbantis asmuo nenorėjo nieko blogo jam pasakyti. Neutralią repliką toks vaikas gali suvokti kaip jo kritiką. Todėl jam kartais sunku bendrauti su bendraamžiais, kartais jo bendraamžiai nepriima, atstumia, todėl gabus vaikas pradeda save negatyviai vertinti“ (Žukauskienė R., p. 214-215).

Nepaprasti gabumai ir talentas. Genialumas

„Žmonėms būdinga, kad į tuos pačius dalykus jie dažnai žiūri skirtingai. Moksle irgi ne kitaip. Skiriasi ir sąvokos „nepaprasti gabumai“ supratimas. Yra daug mėginimų apibrėžti bei išaiškinti šią sąvoką. Hany (1987) nustatė, kad šiuo metu egzistuoja daugiau kaip šimtas skirtingų apibrėžimų <…> (Monks F.J., Ypenburg I.H., p. 13).

Pasak knygos „Mūsų vaikas nepaprastai gabus“ autorių, nepaprasti gabumai gali pasireikšti keturiose skirtingose srityse:

1) protinių gebėjimų, intelektinių laimėjimų srityje;

2) kūrybingumo ir produktyvumo srityje;

3) meno srityje, vaizduojamuosiuose ir muzikiniuose menuose;

4) socialinėje srityje, – turima galvoje gebėjimas kokybiškai vadovauti“ (Monks F.J., Ypenburg I.H., p. 21).

„Dažnai pasakymai „nepaprasti gabumai“ ir „talentas“ vartojami kaip sinonimai, artimos reikšmės žodžiai. Daugelis „nepaprastai gabiais“ vadina tik tuos asmenis, kurie turi puikius gebėjimus intelekto srityje, tuo tarpu išsireiškimą „talentingas“ vartoja tik tada, kai kalbama apie asmenis, turinčius ypatingus gebėjimus meno, sporto, muzikos arba vaizduojamojo meno srityje. Tokią skirtingą abiejų žodžių vartoseną daug kas kritikuoja, nes tikroji reikšmė lieka neatskleista.

Yra pedagogų ir mokslininkų, kurie skiria nepaprastai gabius ir talentingus, tvirtindami, kad nepaprasti gabumai rodo ypatingus gebėjimus keliose srityse (pvz., kalbos, matematika ir gamtos mokslai). Sąvoka talentas jiems atrodo tinka tada, kai kažkas yra neprilygstamas tik vienoje srityje (pvz., matematikos srityje).

Galiausiai yra dar viena nedidelė grupė pedagogų ir mokslininkų, kurie nepaprastai gabius ir talentingus skiria pagal intelekto ir laimėjimų testų rezultatus. Pagal šį požiūrį nepaprastai gabus yra tas, kuris priklauso viršutiniams 10 %. Kas įvertinamas žemesniu IQ, yra tik talentingas“ (Monks F.J., Ypenburg I.H., p. 24).

Docentė dr. Ona Giedrutė Butkienė teigia jog „Tinkamai elgdamiesi ir mokydamiesi, gabūs mokiniai gali užaugti labai talentingi. Talentas yra prigimties sąlygotų ir socialiai suformuotų intelektinių arba fizinių sugebėjimų bei dorinių ypatybių visuma, padedanti sukurti naujas dvasines arba materialias vertybes. Pagrindiniai talento bruožai yra labai išlavėję specialieji ir įvairiapusiški sugebėjimai, stipri valia, valingųjų charakterio bruožų ir sugebėjimų susiliejimas, aiškūs gyvenimo tikslai.

Jei vaikas be suaugusiųjų paramos palyginti anksti įsisavina kai kuriuos įgūdžius nugalėdamas įvairias kliūtis ir net aplinkinių pasipriešinimą, tai byloja apie būsimą
talentą. Talentas – tai ypač palankus gabumų derinys, teikiantis galimybę pasiekti didelių rezultatų kurioje nors srityje. Jį atskleidžia nuoseklus, ilgas ir atkaklus darbas.

Aukščiausia gabumų pakopa yra genialumas. Tai individo gabumų įgyvendinimas sukuriant naujas istorinės reikšmės vertybes.“

Taigi dėl sąvokų „nepaprasti gabumai“ ir „talentas“ tikslaus vartojimo nesutariama. Tarptautinėje literatūroje pirmenybė teikiama abiejų žodžių, kaip artimos reikšmės žodžių, vartojimui. Sąvokas „talentingas“, „talentas“, „nepaprastai gabus“, „ypatingi gabumai“ laikome sąvokomis, turinčiomis tą pačią arba labai artimą reikšmę.

„Žinios apie pačius geriausius vaikų ugdymo šansus, apie nepaprastų gabumų požymius ir visų pirma požiūris, kad vaikų ir paauglių vystymasis glaudžiai susijęs su jų socialine aplinka, mus verčia kelti tokius klausimus: „Kaip atpažįstame nepaprastai gabius vaikus?“, „Kokie yra specifiniai ir teigiami vaiko bei jo socialinės aplinkos sąveikos požymiai?“ Galiausiai: „Kaip nepaprastai gabūs vaikai turi būti auklėjami namuose ir mokykloje?“ (Monks F.J., Ypenburg I.H., p. 24).

Šiuos klausimus panagrinėsime išsamiau.

Gabus vaikas šalia mūsų

„Šiuolaikinėje visuomenėje ypač aštri gabių vaikų ugdymo problema. Viena vertus, pasikeitusi ekonominė bei politinė situacija kelia naujus reikalavimus jaunam žmogui, po kelerių metų besirengiančiam tapti aktyviu visuomenės nariu bei kūrėju. Padidėjusi konkurencija, peršami prioritetai materialioms bei hedonistinėms vertybėms dažnai kelia sumaištį tiek mokytojų, tiek jaunuolių vertybinėms sistemoms bei nuostatoms. <…>“ (Grakauskaitė D, internetas).

Gabieji, kūrybingieji vaikai gali daryti nuostabiausių dalykų, tačiau jiems reikia padėti, jų gabumus būtina lavinti. Tokių vaikų poreikiai ypatingi. Kadangi gabūs vaikai paprastai daug žino ir geba greitai suvokti, jiems reikia sudaryti sąlygas žengti į priekį nelūkuriuojant kitų.

„A. Gučas knygoje „Vaiko ir paauglio psichologija“ (1990. p. 192–193) nurodo šiuos išsiskirtinius gabiųjų vaikų veiklos požymius:

1) lengviau ir greičiau už kitus supranta tėvų ir mokytojų aiškinimą, gali geriau mokytis, ypač lengvai išmoksta savo mėgstamą dalyką;

2) be didelės pagalbos iš šalies susiformuoja kuriai nors pažinimo ir kūrybos sričiai reikalingus įgūdžius įveikdami įvairias kliūtis;

3) anksti susidomi mechanizmais, reiškiniais, daiktais, viena kuria nors kūrybos sritimi, nors sėkmingai gali reikštis ir kai kuriose kitose; domisi pamėgtais dalykais ar reiškiniais net prieš tėvų ar mokytojų valią;

4) originalumas – dar vienas gabių vaikų veiklos bruožas, kurį galima pastebėti jau ikimokykliniame amžiuje ir juo labiau pradinės mokyklos vaikų kūryboje;

5) vykdydami savo sumanymus, nevengia rizikos, nepasiduoda grupės spaudimui; kadangi yra neprisitaikėliai, kyla nesutarimų su draugais, nesuprantančiais jų originalumo, nepritariančiais jų sumanymams;

6) polinkis į darbą, darbštumas ir darbingumas, nuo kurio priklauso vaikų proto aktyvumas ir produktyvumas, taip pat yra gabumo požymis“ (Butkienė O.G., internetas).

Daktaras Davidas Weeksas pateikia jaunesnio amžiaus ypatingai gabaus vaiko veiklos požymius:

1. atrodo pernelyg aktyvus, tačiau jo veikla – prasminga;

2. mėgsta viską ardyti, kad išsiaiškintų, kaip “tai” veikia;

3. daug kalba;

4. mėgsta fantazuoti ir pasakoti savo fantazijas;

5. stengiasi kuo daugiau sužinoti apie pasaulį;

6. mėgsta būti vienas, visada susiranda, ką veikti;

7. supranta abstrakčias kategorijas;

8. supranta idėjas, kurių jo bendraamžiai nesuvokia;

9. mėgsta arba, atvirkščiai, labai nemėgsta išsiskirti (pastarasis bruožas gali trukdyti skleistis gabumams);

10. ne visada patenkintas pamokomis;

11. labai jautrus, atjautus.

„Ar vaiko sugebėjimai atsiskleis, ar liks nepastebėti – iš esmės priklauso nuo trijų dalykų: visuomenės požiūrio, mokyklos įtakos ir tėvų supratimo bei gebėjimo padėti vaikams atrasti ir atskleisti tikruosius savo sugebėjimus“ (Grakauskaitė D., internetas).

Gabių vaikų ugdymo problemos

Auklėtojas ir mokytojas, išmanantis žmogaus ugdymo meną, turėtų elgtis lyg sodininkas, kuris sodina augalą į dirvą ir prižiūri jį. Jis nieko negali įlieti į augalo augimo jėgas iš savo esybės, o tik turi suteikti jau galimybę plėtoti savo paties jėgas“ (Rudolfas Štaineris).

„Daugelis pedagogų nebuvo susidūrę su talentingais vaikais. Jie tikrai nežino, kaip su jais elgtis. Mokymo programos taikomos visiems vienodai. Nors mokytojas ir stengiasi prisitaikyti prie aukštesnių poreikių, gali pritrūkti informacijos ar patirties, ir nežinoti, kurlink kreipti savo pastangas.

Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą jau sugebėdamas atlikti tai, ką mokys mokytojas, beveik nėra galimybių jį mokyti ko nors kito. Net jei būtų sudarytos sąlygos skirti jam daugiau laiko, dėmesio ir parinkti specialią programą, mokytojui būtina mokyti jį kitais metodais. Talentingi vaikai mokosi ne tik greičiau už kitus, bet ir kitaip. Standartiniai mokymo metodai sudėtingus dalykus suskaido į mažus, paprastus gabalėlius ir pateikia juos po vieną. Talentingi protai gali suvokti didžiulius informacijos kiekius vienu metu ir reikalauja visumos. Teikti tokiems vaikams
informacijos gabalėlius yra panašu į dramblio maitinimą žolės stiebeliais – pradėjęs badauti jis net nesuvoks, kad kažkas stengiasi jį pamaitinti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2480 žodžiai iš 4887 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.