Ypatingai gabūs vaikai
5 (100%) 1 vote

Ypatingai gabūs vaikai

Įžanga

Daugelis tėčių ir mamų svajoja, kad jų atžalos gimtų apdovanotos didžiulėmis dvasios ir kūno dovanomis – kuriamuoju protu, meilės ir išminties galia, valios jėga ir kūno galiomis. Kad vaikai turėtų savyje viską, ko reikia prasmingam ir džiaugsmingam jų gyvenimui.

Dauguma tėvų, pastebėję, kad jų vaikas ypatingai gabus ir talentingas, pajunta ne vien susižavėjimą ir pasididžiavimą – atsiranda nerimas, baimės jausmas. Dažniausiai jie pradeda ieškoti knygų arba konsultuotis su specialistais, kaip auklėti tokį vaiką. Bando išsiaiškinti, kokios vaiko intelekto vystymosi galimybės ir kuria kryptimi jį toliau lavinti. Neretai tėvai abejoja, ar jie turi tenkinti savo vaiko žinių troškimą, ar geriau tam užkirsti kelią. Šie klausimai gali virsti problemomis, su kuriomis tėvai, kaip ir mokytojai, nesusitvarkys.

Labai svarbu laiku ir tinkamu būdu padėti vaikui pažinti savo gabumus ir juos išplėtoti. Todėl tėvai, mokytojai ir auklėtojai pirmiausia patys turi gerai žinoti, kas tai yra, mokėti atpažinti, kokiais gabumais apdovanotas vaikas, išmanyti jų prigimtį, struktūrą, žinoti tinkamiausius jų lavinimo būdus.

„Dažniausiai manoma, kad mažas vaikas labai gabus, jei anksti pradeda kalbėti, žino daug žodžių, dėmesingas, žingeidus, puikios atminties. Tai rodo aukštus intelektinius sugebėjimus, bet ne visi gabūs ir talentingi žmonės nuo mažens tuo pasižymi. Apie vaiko ypatingus gabumus sprendžiama pagal ankstyvąją pažintinę raidą, psichosocialinės raidos ypatybes ir fizinius duomenis, kurie tarpusavyje susiję“ (Žukauskienė R., p. 183).

Ankstyva pažintinė raida

„Gabus vaikas pagal intelektą ir kalbos raidą gerokai aplenkia savo bendraamžius. <…>

Gabus vaikas yra labai smalsus, nuolat klausinėja: „O kaip tai padaryta?“ „Kodėl taip veikia?“ „O kas atsitiks, jei sąlygos pasikeis?“ (Žukauskienė R., p. 183).

„Nepaprastai gabūs vaikai dažnai dar ankstyvame amžiuje išsiskiria tuo, kad yra labai smalsūs mokslui. Gerai žinomą „kodėlčiukų laikotarpį“, paprastai pasireiškiantį nuo trejų metų ir tarp trejų ir ketverių metų pasiekiantį viršūnę, nepaprastai gabūs vaikai pradeda gerokai anksčiau ir, rodos, niekada nebaigia. Jie nesitenkina nepilnais ir paprastais atsakymais, jie klausinėja toliau

, kol tiksliai sužino, – tai gali tęstis ištisas dienas ir savaites“ (Monks F.J., Ypenburg I.H., p. 29).

Gabiam vaikui „būtinai reikia aktyviai tyrinėti jį supantį pasaulį. Gabus vaikas paprastai labai nemėgsta, kai jam trukdoma tai daryti. Be to, jis jau ankstyvoje vaikystėje sugeba suprasti priežastinius ryšius ir daryti atitinkamas išvadas. Jam ypač įdomu kurti alternatyvius modelius ir sistemas. Dėl tų sugebėjimų įvyksta daugybė intuityvių šuolių, ir tada vaikas staiga išsprendžia sudėtingas problemas. Tai būdinga tik gabiems vaikams. Gabaus vaiko labai gera atmintis, kurios pagrindas yra anksti išmokta kalba ir abstraktus mąstymas, jis anksti pradeda klasifikuoti informaciją ir sugeba ja naudotis. Toks vaikas paprastai mėgsta kolekcionuoti įvairiausius daiktus, juos sisteminti ir pertvarkyti.

Dar viena gabaus vaiko ypatybė – atkaklumas norint patenkinti interesus. Vienas pirmųjų gabumo rodiklių yra laikas, kurį 2 – 3 metų vaikas užtrunka prie vieno užsiėmimo. Gabus vaikas darbuojasi keletą valandų iš eilės ir grįžta prie tos veiklos kelias dienas. Vidutinių gabumų vaikui tai būna sunku <…> (Žukauskienė R., p. 184).

„Nors šie vaikai gali susikaupti ir atsakingai atsidėti vienam darbui, tačiau tuo pačiu metu jie gali užsiimti ir keliais dalykais. Greičiausiai jie priima ir apdoroja informaciją labai efektyviai. Tėvai ir mokytojai tokį dėmesio išskaidymą dažnai smerkia kaip paviršutiniškumą.

Be puikios atminties ir plataus interesų rato, jie dažnai pasižymi ir ypatingu humoro jausmu. Atidus klausytojas iš dvejų trejų metų vaikų gali išgirsti smagius pastebėjimus, besiremiančius garsų ir žodžių žaismu (pvz.: „Tai ne maudymosi kostiumas, bet kepinimosi kostiumas!“ – pastebi dvejų su puse metų mergaitė)“ <…> (Monks F.J., Ypenburg I.H., p. 29).

„Dažnai į gabų vaiką atkreipia dėmesį aplinkiniai, nes jis vartoja daug žodžių, sugeba juos jungti į sudėtingas sintaksines konstrukcijas, kelti klausimus. Mažas „vunderkindas“ su malonumu skaito enciklopedijas ir žodynus, sugalvoja savo žodžius, kurie turi reikšti įsivaizduojamus įvykius ar atskiras mintis. Toks vaikas mėgsta žaisti žaidimus, kur reikia aktyviai protauti.

Gabus vaikas, kuris sugeba plačiai suvokti, jaučia viską, kas vyksta jį supančiame pasaulyje, ir ypač domisi tuo, kaip padarytas vienas ar kitas daiktas. <…>

Talentingas vaikas lengvai susitvarko su pažintiniu neapibrėžtumu; sunkumai nepriverčia jo pasitraukti. Jis su malonumu imasi ilgalaikių ir sudėtingų uždavinių. <…> Jam svarbiau užbaigti kokį nors projektą smėlio dėžėje, negu eiti pietauti“ (Žukauskienė R., p. 183-184).

Gabaus vaiko psichosocialinės raidos ypatybės

„Gabaus vaiko psichosocialinei raidai, kaip nurodo C. Takacs, būdingos tam tikros ypatybės. Pirmiausia gabiam vaikui būdingas stiprus teisingumo jausmas, pasireiškiantis labai anksti. Takacs pateikia pavyzdį apie trejų metų berniuką, kuris, grįžęs iš mokyklos, kur buvo pasakojama apie Nojaus
laivą, pareiškė, kad Dievas yra neteisingas, nes jis įspėjo žmones, kas jų laukia, jeigu jie blogai elgsis, tačiau neįspėjo gyvūnų, ir tie turėjo mirti. Mažiems gabiems vaikams taip pat būdinga labai plati asmeninių vertybių sistema. Jie labai aštriai priima visuomeninę neteisybę, kelia sau ir aplinkiniams labai didelius reikalavimus ir labai gyvai reaguoja į teisybę, teisingumą, harmoniją ir gamtą. Vaikai, pažiūrėję laidas apie tolimosiose šalyse žūstančius iš bado žmones, reikalauja, kad jų tėvai ką nors dėl jų padarytų, o ir patys pasirengę atiduoti savo sutaupytus pinigus.

Paprastai 2-5 metų vaikai, ypač gabūs, <..> nelabai gerai skria tikrovę nuo fantazijos. Gabus vaikas labai detaliai nupasakoja savo fantazijas, su jomis susigyvena, jomis tiki. Dėl to kartais tėvai ir mokytojai labai susirūpina, kad vaikas nesugeba atskirti tikrovės nuo fantazijos. Ši labai išlavėjusi vaizduotė sukuria vaikui neegzistuojančius draugus, norimą turėti broliuką arba sesutę ir fantastinį gyvenimą, turiningą ir ryškų. Praėjus daugeliui metų, toks asmuo ir darbe, ir gyvenime išlaiko žaidimo elementus, išradingumą ir kūrybingumą. <…>

Gabus vaikas nuolat stengiasi išspręsti problemas, kurios dar yra ne jo jėgoms. Raidai tokie mėginimai yra naudingi. Gabus vaikas kai kuriose srityse pasiekia gerų rezultatų, nepasiekiamų daugeliui jo bendraamžių, todėl vaiko tėvai (o ir jis pats) linkęs laukti tokio pat pasisekimo visose srityse. Per didelius suaugusiųjų lūkesčius Takacs vadina „aureolės efektu“ ir teigia, kad, dirbant su bet kurio amžiaus gabiais vaikais, ta aureolė visada pastebima.

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad ankstyvoje vaikystėje gabus vaikas yra taip pat emociškai priklausomas, nekantrus ir emociškai nesubalansuotas kaip bendraamžiai. Toks vaikas kartais sugeba labai išraiškingai kalbėti, moka save išreikšti, todėl suaugę pradeda netinkamai vertinti jo emocinį subrendimą, ir tai kelia įvairias problemas. Taip pat gabiam vaikui būdingas padidėjęs baimės jausmas, nes jis gali įsivaizduoti daugybę pavojingų pasekmių. Labai dažnai gabus vaikas yra labai pažeidžiamas, nes jo jautrumas yra padidėjęs. Toks vaikas viską suvokia ir į viską reaguoja, jo normalus egocentrizmas lemia tai, kad jis visa, kas vyksta, priima kaip nukreiptą į jį. Kartais jis jaučia kaltę, net kai jo niekas nekaltina, jaučiasi atstumtas, nors su juo kalbantis asmuo nenorėjo nieko blogo jam pasakyti. Neutralią repliką toks vaikas gali suvokti kaip jo kritiką. Todėl jam kartais sunku bendrauti su bendraamžiais, kartais jo bendraamžiai nepriima, atstumia, todėl gabus vaikas pradeda save negatyviai vertinti“ (Žukauskienė R., p. 214-215).

Nepaprasti gabumai ir talentas. Genialumas

„Žmonėms būdinga, kad į tuos pačius dalykus jie dažnai žiūri skirtingai. Moksle irgi ne kitaip. Skiriasi ir sąvokos „nepaprasti gabumai“ supratimas. Yra daug mėginimų apibrėžti bei išaiškinti šią sąvoką. Hany (1987) nustatė, kad šiuo metu egzistuoja daugiau kaip šimtas skirtingų apibrėžimų <…> (Monks F.J., Ypenburg I.H., p. 13).

Pasak knygos „Mūsų vaikas nepaprastai gabus“ autorių, nepaprasti gabumai gali pasireikšti keturiose skirtingose srityse:

1) protinių gebėjimų, intelektinių laimėjimų srityje;

2) kūrybingumo ir produktyvumo srityje;

3) meno srityje, vaizduojamuosiuose ir muzikiniuose menuose;

4) socialinėje srityje, – turima galvoje gebėjimas kokybiškai vadovauti“ (Monks F.J., Ypenburg I.H., p. 21).

„Dažnai pasakymai „nepaprasti gabumai“ ir „talentas“ vartojami kaip sinonimai, artimos reikšmės žodžiai. Daugelis „nepaprastai gabiais“ vadina tik tuos asmenis, kurie turi puikius gebėjimus intelekto srityje, tuo tarpu išsireiškimą „talentingas“ vartoja tik tada, kai kalbama apie asmenis, turinčius ypatingus gebėjimus meno, sporto, muzikos arba vaizduojamojo meno srityje. Tokią skirtingą abiejų žodžių vartoseną daug kas kritikuoja, nes tikroji reikšmė lieka neatskleista.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1469 žodžiai iš 4887 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.