Zemės diena kovo 20
5 (100%) 1 vote

Zemės diena kovo 20

1971 m. (paėjus vos metams nuo pirmosios Žaliųjų suorganizuotos žemės dienos) Jungtinės Tautos oficialiai įteisino kovo 20-ąją kaip Pasaulinę Žemės dieną.Žemės dienai buvo pasirinktas lygiadienis- tai žemes, žmogaus, gamtos prisikėlimo varpas, suskambantis mėnuliui,aušrinei patekėjus, kai šviesa su tamsa, saulė su mėnuliu pasirašo paliaubas, papuošdami saulės raštą pirmaisiais snieguolių, žibuoklių,šalpusnių žiedais kai kiekvienas žmogus, paukštis, augalas, kaimas ir miestas apdovanojamas diena ir naktimi po lygiai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę žemės dienos iniciatorius Džonas Mak Konelis (John McConnell) kreipėsi ir į mūsų tautą, ragindamas tapti žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją (kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21d.d.) minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.

Taigi Lietuva nuo 1992 m. kovo 20 d. oficialiai mini žemės dieną. Žemės diena jau tapo tradicija pavasario lygiadienio metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, kituose miestuose ir rajonuose skambant varpeliui lyg pritarimui į taikos varpo dūžį Jungtinėse Tautose, pakelti žemės vėliavą. Tuo pačiu metu skambantys ir susilieję į visumą kitų valstybių varpų garsai simbolizuoja tautų susitelkimą saugoti mūsų žemę nuo ekologinių katastrofų. O Lietuvoje organizuojamos šventės, eisenos, žmonės sveikina sugrįžtantį pavasarį. Miestuose ir kaimuose atgimstant gamtai, žmonės stengiasi laiku suskubti su pavasariniais darbais, nemaža dalį jų skirdami ir savo žemės puoselėjimui..

Manoma, kad žemės amžius yra apie 4,5 milijardai metų. Žemės raida iki dabartinės jos fizikinės būklės sudaro labai ilgą ir sudėtingą procesą, kuris yra neatskiriamai susijęs su visa saulės sistemos raida. Žemė, kaip saulės sistemos planeta, yra trečia pagal nuotolį nuo saulės. Žemės skersmuo, kuris dabar yra 13400km, pradinėje jos stadijoje buvo keleto milijonų kilometrų, o žemę sudarančios dalelės buvo nutolusios viena nuo kitos. Veikiamos saulės jėgos, jos artėjo viena prie kitos, tankėjo ir virto kietu kūnu. Kieto pavidalo žemė iš pradžių buvo labai karšta. Vėliau geležies ir kitų mineralų dalelės kaupėsi centre ir sudarė žemės branduolį, lengvesnės dalelės- silikatų mineralai – sudarė žemės dalį vadinamą mantija. Iš bazaltinės magmos masės ilgainiui susiformavo žemės pluta. Žemė nutolusi nuo saulės vidutiniškai 150 mln.km. Ir čia jai nei per karšta, nei per šalta. Spėjama, kad žemės branduolys nėra skystas, net jeigu jo temperatūra siekia 3000°C. Ir žemės pluta, kad ir kieta, nėra stabili. Ji susideda iš milžinišku plokščių, vis dar svyruojančių ant plastiško sluoksnio, kuris yra apačioje. Man atrodo, kad žemė yra tartum gyvas organizmas, kuris nuolat juda ir kinta.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 460 žodžiai iš 858 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.