Zemės drebėjimai Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Zemės drebėjimai Lietuvoje

Seisminių procesų pasireiškimų sritys nėra vienodai pasiskirsčiusios Žemėje. Dažniausiai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta neseniai susidariusiose kalnuotose srityse (Alpės, Karpatai, Kaukazas ir kt.) ir ten, kur Žemės plutą yra suskaldę tektoniai lūžiai ir plyšiai. Yra stabilių Žemės plutos sričių, kuriose žemės drebėjimų beveik nebūna, arba jie juntami labai retai ir silpnai, kaip tolimi atgarsiai stiprių žemės drebėjimų židinių, esančių aktyviose seisminėse zonose.

Baltijos regione žemės pluta yra veikiama horizontalių tektoninių įtampų, deformacijos koncentruojasi išilgai lūžių. Kai ta koncentracija peržengia lūžio atsparumo slenkstį, jis pasislenka sukeldamas žemės drebėjimą. Tad, žemės drebėjimas netgi „ramios“ Lietuvos sąlygomis yra neišvengiamas reiškinys, tik jis retesnis ir silpnesnis, nei „karštuose“ taškuose. Svarbus faktorius – tolimi stiprūs žemės drebėjimai (Italijoje, Karpatuose, Turkijoje). Atsklidusi seisminė banga gali būti papildomas faktorius atskiriems lūžiams Baltijos baseine peržengiant atsparumo slenkstį. Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, seisminis aktyvumas yra mažiausias. Pagrindinė informacija apie seisminį aktyvumą Lietuvos teritorijoje remiasi išimtinai Skandinavijos seisminių stočių registracijos (nuo 1960 metų) duomenimis. Žinomi du istoriniai žemės drebėjimai, įvykę Lietuvoje. Seniausias aprašytas Skirsnemunėje 1328 metais, kai „šioje pilyje taip siaubingai sudrebėjo žemė, kad grėsė pavojus, jog gali sugriūti aukštesni pastatai, o tie, kurie buvo pastatuose, jau rengėsi, vengdami mirties, šokti žemyn“, o netrukus pilis buvo apleista (Prūsijos žemės kronika,1985). Antrasis žemės drebėjimas įvyko 1909 m. sausio mėn. netoli Vilniaus, apie kurį rašė laikraštis „Kurjer Litewski“, jo metu atsivėrė 1 km ilgio plyšys. Stiprūs žemės drebėjimai fiksuoti netoli Lietuvos sienų, kurių dauguma užregistruoti 1908 m. (Bistryčia 5-6 balai, Gudogai 7 balai, Daugpilis 7 balai, pagal MSK-64 12 balų skalę) po stipraus žemės drebėjimo su magnitude 7,5 Mesinoje, Italijoje. Jis ir galėjo sukelti rezonansinius žemės drebėjimus visame Pabaltyje. Galima būtų paminėti dar keleta žemės drebėjimų Latvijos teritorijoje, tai 1616 m. netoli Bauskos 6 balų, 1909 m. Liepojoje 6 balų stiprumo (pagal MSK-64 skalę). Stiprūs žemės drebėjimai aktyviose seisminėse srityse, gali iššaukti Lietuvos teritorijoje rezonansinius žemės drebėjimus, kurių intensyvumas siekia 4 balus (pagal MSK-64 skalę). Tokia sritis yra Karpatuose, Vrančo rajone. Ten įvykusių žemės drebėjimų sukeltos seisminės bangos pasiekia mūsų teritorija. Dauguma iš mūsų prisimena 1977 kovo 4 d. Rumunijoje įvykusį žemės drebėjimą. Buvo juntami ir 1986, 1990 metais tame rajone įvykę žemės drebėjimai. Lietuvoje jie pasireiškė 3-4 balų stiprumu. Vyresnio amžiaus žmonės dar pamena 1940 m lapkričio 10 d. Žemės drebėjimą, kuris buvo žymiai stipresnis už 1977 m ir penkis kart galingesnis, nei 1986 m. Visi šie žemės drebėjimai yra didelių požeminių jėgų iškrovos rezultatas. Po 1999m. Izmite, Turkijoje įvykusio žemės drebėjimo, seisminių bangų sukeltų rezonansinių seisminių įvykių magnitudė mūsų regione siekė 3,5 (pagal Richterio skalę). Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuoti du vietiniai seisminiai įvykiai. Duomenys gauti iš NORSAR seisminių stočių tinklo. Tad, kaip matome, pagrindinis seisminis pavojus mūsų teritorijai yra siejamas su išorinių faktorių poveikiu, su stipriais žemės drebėjimais, įvykusiais seismiškai aktyviose srityse. Taip pat gali būti ir technogeninės kilmės vietinių seisminių įvykių, kurie susiję su naudingų iškasenų eksplotacija bei karstiniais reiškiais šiaurinėje Lietuvos dalyje, sprogdinimais karjeruose. Jie yra žymiai silpnesni nei tektoninės kilmės žemės drebėjimai.

Seisminis pavojus kiekvienais metais auga dėl žmogaus poveikio i litosferinį Žemės apvalkalą (tai stambių hidrotechninių įrenginių statyba, naudingų iškasenų gavyba, kenksmingų atliekų požeminės saugyklos ir kt.). Padidinta seisminė rizika susijusi su atominių elektrinių, chemijos kombinatų naftotiekių ir dujotiekių bei kitų ekologiškai pavojingų objektų statyba, nes netgi mažiausias žemės drebėjimas gali suardyti jų normalų funkcionavimą. Sumažinti riziką padėtų seismologiniai tyrimai (seismomonitoringas) ir jų rezultate sudaryti normatyviniai seisminio rajonavimo žemėlapiai. Pirmieji bandymai, ivertinant seismingumą platforminėje dalyje, buvo padaryti 1995 metais Pabaltijo ir Baltarusijos mokslininkų. Jie sudarė seisminio rajonavimo ir seismotektoninį žemėlapius.

Lietuvos Respublikos teritorijos sistemingų kompleksinių seismologinių tyrimų programa (seismomonitoringas) kol kas, nesukūrus seismologinių stočių tinklo, pilnai nevykdoma. Ji turėtu būti sudaryta iš šiuolaikinių judesių, hidrogeologinių bei seismologinių tyrimų. Žemės plutos šiuolaikinės dinamikos charakterį iš dalies galima nustatyti aukšto tikslumo pakartotinu niveliavimu. Hidrologiniai tyrimai duotų galimybę patikslinti schemą ir įvertinti giluminių horizontų vandens formavimosi ypatybes, nustatyti hidrogeodinaminę padėtį susilpnintose didelio pralaidumo (tektoninio trupinimo) zonose. Tačiau seismologinius instrumentinius tyrimus galima atlikti
tik organizavus seisminių stočių veiklą, kurių skaičius mūsų respublikos teritorijoje galėtų siekti 3-4. Visose seisminėse stotyse kartu su seismologiniais stebėjimais galėtų būti nagrinėjamas seismingumo ryšys su geocheminių, geofizinių hidrogeologinių požymių komplekso variacijomis. Seisminių stočių vietos parinkimas turėtų sietis su arti esančiomis, ir šiuo metu aktyviomis tektoninių lūžių zonomis, kurios praeityje kėlė ir dabar galėtų kelti potencialią grėsmę iššaukti vietinius žemės drebėjimų židinius Kol kas turime tik vieną stotį Ignalinos AE teritorijoje, kuri dar negali vykdyti iškeltų uždavinių.

2004 m. rugsėjo 21 d.Kaliningrade įvykęs žemės drebėjimas vėl priminė apie esamas problemas seismologiniuose tyrimuose, jų nepakankamą išvystymą. Šis įvykis parodė, kad mūsų regionas nors ir nepasižymi dideliu seismingumu, tačiau jame galimas stiprių, nors ir retų žemės drebėjimų pasireiškimas. Tai patvirtina istoriniai duomenys bei dabartis. Kaip jau minėta, šis žemės drebėjimas yra neįprastas ir gana stiprus mūsų regionui, platforminei sričiai. Viena iš jo kilmės hipotezių yra naujo lūžio susiformavimas. Pastarojo dešimtmečio tyrimai parodė, jog visa žemės pluta yra veikiama horizontalių tektoninių įtampų, tektoninių deformacijų pasireiškimas yra iš anksto užkoduotas visose sritys, tad Žemės pluta mūsų regione yra „įseismintoje“ būklėje .Mūsų regionas patenka į Atlanto ir Viduržemio jūros įtampų provincijų persidengimą. Iškyla klausimas : ar su šiuo, t.y Kaliningrado, žemės drebėjimu buvo „išlaisvinta” energija, susikaupusi dėl įvairių deformacijų, ar reikia tikėtis panašaus žemės drebėjimo tik jau kitoje vietoje?

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1044 žodžiai iš 3404 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.