Žmogaus kilmė
Iš šiuolaikinių gyvūnų rūšių žmogui artimiausios yra žmoginės beždžionės – šimpanzė, gorila, gibonas ir orangutangas, tačiau negalima sakyti, kad žmogus kilo iš beždžionės. Tiesiog beždžionės ir žmogus turėjo bendrą protėvį. Šios abi atšakos kadaise išsiskyrė ir patyrė skirtingą raidą. Beždžionės daugiausia prisitaikė gyventi medžiuose. Jų ilgos priekinės galūnės, platūs pečiai ir kitokie nei žmonių dantys. Palyginti su jomis, žmogaus galvos smegenys daug didesnės ir tobulesnės, žmogus vaikšto stačias. Manoma, kad žmogui atsirasti itin reikšmingas buvo Žemės klimato pokytis, dėl kurio sumažėjo miškų plotai. Mūsų protėviai, iki tada gyvenę miškuose, persikėlė į savanas. Tam, kad galėtų mikliau judėti savanos žolėse, jie turėjo vaikščioti stati. Priekinės galūnės tuomet likdavo laisvos. Jomis galima buvo ką nors imti, nešti, naudoti įrankius. Ilgainiui šios būtybės išmoko priekinėmis galūnėmis atlikti vis sudėtingesnius veiksmus. Tai savo ruožtu skatino tobulėti smegenis. Pagaliau atėjo laikas, kai dabartinio žmogaus protėviai ėmė naudotis ugnimi, kalbėti. Žmogaus fosilijų iš seniausių evoliucijos etapų surasta gana mažai – ko gero, pirmykščiai žmonės gyveno atogrąžose, kur organizmai greit suyra. Dažniausiai randamos iškastinių žmonių liekanos paprastai yra dantys ir kaukolės dalys.
– šimpanzė – gorila
Australopitekai iš medžių nulipo ant žemės
Beždžionių ir žmogaus bendri protėviai (egiptopitekai ir kiti) gyveno prieš 6-10 milijonų metų medžiuose, drėgnuose Afrikos atogrąžų miškuose. Iš tų gyvūnų radosi vadinamasis australopitekas – seniausias žinomas žmogaus protėvis. Pirmykščiai australopitekai tikriausiai dar karstėsi medžiais, vėliau jie stati vaikščiojo žeme. Jų ūgis buvo apie vieną – pusantro metro. Smegenų turėjo tiek, kiek šiuolaikinės žmoginės beždžionės. Australopitekai būriais klajojo po savaną, rinko vaisius ir šaknis, medžiojo. Spėjama, kad jie net mokėjo naudotis nesudėtingais įrankiais.
– orangutangas
Pirmykščiai žmonės mokėjo naudotis ugnimi
Australopitekai išmirė, tačiau kai kurie jų palikuonys su didesnėmis galvos smegenimis davė pradžią tolesnei raidai. Maždaug prieš 2 milijonus metų atsirado žmogaus pirmtakai, vadinami pirmykščiais žmonėmis – Homo erectus („stačiasis žmogus”). Jų veido apatinė dalis nebuvo taip atsikišusi kap australopiteko, o dantys buvo tokie kaip žmogaus. Pirmykščiai žmonės gaminosi įvairius įnagius ir mokėjo naudotis ugnimi. Medžioklė vertė juos tobulinti ginklus, bendrai medžiodami jie lavino savo kalbos padargus. Tie dalykai vertė lavėti galvos smegsnis.