Aktivacijos energija – dalelėms suteikta energija, kurios reikia reakcijai prasidėti.
Atominis masės vienetas – dydis, lygus 1/12 anglies izotopo ¹²C atomo masės.
Atominis skaičius – protonų skaičius atomo branduolyje.
Atomo branduolys – centrinė atomo dalis, susidedanti iš protonų ir neutronų.
Atomo modelis – atomo samprata pagal atomo sandaros teoriją.
Atomo sandara – atomą sudarančių dalelių visuma.
Atomo simbolis – sutartinis atomo žymėjimas.
Branduolio krųvis – pastovus dydis, lygus protonų skaičiui.
Chloridai – elementų junginiai su chloru.
Chemija – tai mokslas apie medžiagas ir vienų medžiagų virtimą kitomis.
Cheminė lygtis – cheminės reakcijos užrašas cheminėmis formulėmis ir koeficientais.
Cheminė reakcija – vienų medžiagų virtimas kitomis.
Cheminės savybės – medžiagos savybės, išryškėjančios joms reaguojant su kitomis medžiagomis.
Cheminis elementas – atomų rūšis, turinti vienodą branduolio krūvį.
Cheminis junginys – medžiaga, sudaryta iš cheminiais ryšiais susijungusių skirtingų elementų atomų.
Cheminis reagentas – reaguojanti medžiaga.
Cheminis simbolis – cheminio elemento sutartinis ženklas.
Degimas – cheminis reiškinys, kuriam vykstant išsiskiria šviesa ir šiluma.
Distiliavimas – skysčių arba jų mišinių garinimas ir gautų garų kondensavimas.
Egzoterminė reakcija – reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma.
Elektrinis neigiamumas – Elemento atomo savybė prisitraukti elektronus.
Elektroninė sandara – elektronų išsidėstymas atomo energijos lygmenyse.
Elektronas – atomo dalelė, turinti vieną neigiamąjį krūvį (-1) ir beveik neturinti masės.
Endoterminė reakcija – reakcija, kurios metu sunaudojama šiluma.
Fizizkinės medžiagų savybės – agregatinė būsena, spalva, kvapas, konis, blizgesys, kietumas, elektrinis ir šilumos laidumas, lydymosi ir virimo temperatūra, tankis.
Fizikiniai reiškiniai – kitimai, kuriems vykatant vienos medžiagos nevirsta kitomis.
Grynoji medžiaga – medžiaga, sudaryta iš vienodų vienos medžiagos dalelių: atomų, molekulių arba jonų.
Grupė – periodinės cheminių elementų lentelės vertikalus stulpelis; visi grupės elementai turi vienodą valentinių elektronų skaičių.
Joninis junginys – junginys, susidarantis jungiantis metalams su nemetalais.
Jungimosi reakcija – reakcija, kurios metu iš dviejų (ar daugiau) pradinuų medžiagų susidaro viena medžiaga.
Korozija – metalų ir jų lydinių irimas nuo išorinio poveikio.
Kristalizacija – kristalų susidarymas iš garų, tirpalų, lydalų ar kietųjų medžiagų.
Masės skaičius – atomo branduolio protonų ir neutronų skaičius.
Metalai – vieninės medžiagos kurioms būdingas metališkas blizgesys, laidumas šilumai ir elektrai, kaulams, aukšta lydymosi temperatūra; turi palyfinti mažą elektrinį neigiamumą, linkę atiduoti elektronus ir virsti teigiamaisiais jonais.
Medžiagos masės dalis – medžiagos ir mišinio masių santykis.
Mišinys – sistema, sudaryta iš kelių medžiagų.
Molinė masė – vieno medžiagos molio masė; žymima raide M; matavimo vienetas g/mol, kg/kmol.
Nemetalai – vieninės madžiagos, kurioms būdingas blogas šilumos ir elektrinis laidumas, žema lydymosi ir virimo temperatūra; dėl didelio elektrinio neigiamumo linkę prisijugti elektronus ir virsti neigiamaisiais jonais.