Chemijos žodynas
5 (100%) 1 vote

Chemijos žodynas

Aktivacijos energija – dalelėms suteikta energija, kurios reikia reakcijai prasidėti.

Atominis masės vienetas – dydis, lygus 1/12 anglies izotopo ¹²C atomo masės.

Atominis skaičius – protonų skaičius atomo branduolyje.

Atomo branduolys – centrinė atomo dalis, susidedanti iš protonų ir neutronų.

Atomo modelis – atomo samprata pagal atomo sandaros teoriją.

Atomo sandara – atomą sudarančių dalelių visuma.

Atomo simbolis – sutartinis atomo žymėjimas.

Branduolio krųvis – pastovus dydis, lygus protonų skaičiui.

Chloridai – elementų junginiai su chloru.

Chemija – tai mokslas apie medžiagas ir vienų medžiagų virtimą kitomis.

Cheminė lygtis – cheminės reakcijos užrašas cheminėmis formulėmis ir koeficientais.

Cheminė reakcija – vienų medžiagų virtimas kitomis.

Cheminės savybės – medžiagos savybės, išryškėjančios joms reaguojant su kitomis medžiagomis.

Cheminis elementas – atomų rūšis, turinti vienodą branduolio krūvį.

Cheminis junginys – medžiaga, sudaryta iš cheminiais ryšiais susijungusių skirtingų elementų atomų.

Cheminis reagentas – reaguojanti medžiaga.

Cheminis simbolis – cheminio elemento sutartinis ženklas.

Degimas – cheminis reiškinys, kuriam vykstant išsiskiria šviesa ir šiluma.

Distiliavimas – skysčių arba jų mišinių garinimas ir gautų garų kondensavimas.

Egzoterminė reakcija – reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma.

Elektrinis neigiamumas – Elemento atomo savybė prisitraukti elektronus.

Elektroninė sandara – elektronų išsidėstymas atomo energijos lygmenyse.

Elektronas – atomo dalelė, turinti vieną neigiamąjį krūvį (-1) ir beveik neturinti masės.

Endoterminė reakcija – reakcija, kurios metu sunaudojama šiluma.

Fizizkinės medžiagų savybės – agregatinė būsena, spalva, kvapas, konis, blizgesys, kietumas, elektrinis ir šilumos laidumas, lydymosi ir virimo temperatūra, tankis.

Fizikiniai reiškiniai – kitimai, kuriems vykatant vienos medžiagos nevirsta kitomis.

Grynoji medžiaga – medžiaga, sudaryta iš vienodų vienos medžiagos dalelių: atomų, molekulių arba jonų.

Grupė – periodinės cheminių elementų lentelės vertikalus stulpelis; visi grupės elementai turi vienodą valentinių elektronų skaičių.

Joninis junginys – junginys, susidarantis jungiantis metalams su nemetalais.

Jungimosi reakcija – reakcija, kurios metu iš dviejų (ar daugiau) pradinuų medžiagų susidaro viena medžiaga.

Korozija – metalų ir jų lydinių irimas nuo išorinio poveikio.

Kristalizacija – kristalų susidarymas iš garų, tirpalų, lydalų ar kietųjų medžiagų.

Masės skaičius – atomo branduolio protonų ir neutronų skaičius.

Metalai – vieninės medžiagos kurioms būdingas metališkas blizgesys, laidumas šilumai ir elektrai, kaulams, aukšta lydymosi temperatūra; turi palyfinti mažą elektrinį neigiamumą, linkę atiduoti elektronus ir virsti teigiamaisiais jonais.

Medžiagos masės dalis – medžiagos ir mišinio masių santykis.

Mišinys – sistema, sudaryta iš kelių medžiagų.

Molinė masė – vieno medžiagos molio masė; žymima raide M; matavimo vienetas g/mol, kg/kmol.

Nemetalai – vieninės madžiagos, kurioms būdingas blogas šilumos ir elektrinis laidumas, žema lydymosi ir virimo temperatūra; dėl didelio elektrinio neigiamumo linkę prisijugti elektronus ir virsti neigiamaisiais jonais.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 462 žodžiai iš 889 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.