[pic]
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS
TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA
TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ EKONOMIKOS
REFERATAS
FINANSINIAI DOKUMENTAI PATEIKIAMI
VERSLO PROGRAMOJE
Darbą atliko: VOV-1 gr.stud. Lina Domarkaitė
Darbą priėmė: prof. A.Žvirblis
VILNIUS, 2004
TURINYS:
1. Įvadas………………………………………………………………………
2. Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozė…………………………….
3. Pajamų bei išlaidų įvertinimas…………………………………………….
4. Pelno (nuostolių) ataskaita…………………………………………………
5. Suminis balansas…………………………………………………………..
6. Grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė……………………………………
7. Išvados…………………………………………………………………….
8. Naudota literatūra…………………………………………………………
1. ĮVADAS
Finansų paskirtis – padėti įsigyti piniginių lėšų ir jas panaudoti
siekiant kuo labiausiai padidinti firmos akcininkų turtą . Finansų
planavimo ir valdymo esmę sudaro trys pagrindiniai strateginiai sprendimai:
kapitalo struktūra – firmos naudojamų paskolų ir nuosavo kapitalo
vertybinių popierių derinys; dividendų politika – firmos pasirinkimas
mokėti dividendus, ar jų nemokėti, o nusprendus mokėti,- numatyti, kokią
pelno dalį išmokėti; investicijų politika – pasirinkimas tokio investicijų
projekto, kuris labiausiai padidintų dabartinę firmos vertę.
Finansavimo programoje galima išskirti tris poskyrius orientuotus pg.
šias temas:
1. Finansai. Išlaidų kontrolė bei valdymas.
2. Finansavimo ciklas. Atsipirkimo taškas.
3. Kreditų naudojimo strategija.
Finansinės ataskaitos gali būti pateikiamos:
➢ pagal kalendorinį planą (kalendoriniai metai);
➢ pagal finansinį laikotarpį (finansiniai metai);
➢ pagal tarpinį laikotarpį (ketvirtis, pusmetis);
➢ pagal reguliuojamąjį fiskalinį laikotarpį (nustato valstybinės
institucijos).
Verslo plane pateikiamos šios suvestinės :
➢ rinkos dalies ir pardavimo apimčių prognozė;
➢ piniginių įplaukų bei išlaidų įvertinimas;
➢ pelno ir nuostolių ataskaita;
➢ suminis aktyvų ir pasyvų balansas;
➢ grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė.
Visais atvejais finansinės ataskaitos rodo ūkinio darinio finansines
sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda
priimti reikiamus finansinius sprendimus.
2. RINKOS DALIES IR PARDAVIMŲ APIMČIŲ PROGNOZĖ
Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozėje pateikiami duomenys
apie:
➢ firmai tenkančią rinkos dalį;
➢ prognozuojamą pardavimų apimtį.
Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozė turi būti grindžiama visos
rinkos apimčių tyrimais ir rezultatų analize. Rinkos dalis nustatoma
taikant specialius prognozavimo metodus ir panaudojant personalinius
kompiuterius.. Šių duomenų pagrindu nustatomos prognozuojamos pardavimų
apimtys. Jos gaunamos visą rinkos apimtį padauginus iš atitinkamos rinkos
dalies (procentais), tenkančios firmai šioje rinkoje. Jeigu bus parduodama
keliose rinkose (rinkos segmentuose), tuomet bendra pardavimų apimtis
nustatoma sumuojant aukščiau išdėstytu būdu gautus rezultatus.
Pradiniu laikotarpiu turėtu būti žinomi konkretūs pirkėjai
(vartotojai). Pageidautini netgi susitarimai, numatantys ir tų pardavimų
apimtis.
3.PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ĮVERTINIMAS
Pajamų ir išlaidų įvertinimas būtinas tam, kad būtų galima pagrįsti
investuojamų į projektą lėšų apimtis.Tai atliekama išdėstant gaunamas
pajamas ir numatomas išlaidas kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu (2-3metams
į priekį), o pradžia (atskaitos tašku) imamas startas (pirmoji prekės
gyvavimo ciklo stadija). Pirmaisiais metais duomenys pateikiami kas
ketvirtį, o vėliau – matiniai duomenys.
Pagrindinis uždavinys – įsitikinti pajamų ir išlaidų sinchroniškumu,
nes nuo to priklauso įmonės likvidumas (jį dažniausiai lemia apyvartinių
lėšų stygius).
Ši analizė įgalina priimti pagrįstą sprendimą tiek starto laikotarpiu,
tiek ir vėliau–plėtojant gamybą, kas atitinka prekės gyvavimo ciklo augimo
ir brandos stadijas, tai pat ir sprendimus dėl papildomų investicijų. kaip
galimas atvejis turi būti įvertintas ir užtęstų atsiskaitymų variantas
(jeigu produkcijos realizavimas bei atsiskaitymai su pirkėjais
užsitęs),
nes tokiu atveju suminio kredito dydis smarkiai išauga. Tokiu atveju
likvidumą galima garantuoti tik su papildomų lėšų, investuojamų tam tikrais
laiko tarpais jau vykstant gamybai
ir pardavimams, pagalba. Taigi kreditų poreikis kur kas padidėja. Vis dėlto
ši aplinkybė toli gražu ne visada kvalifikuotai įvertinama. Tai būdinga
pradedantiesiems verslininkams, nes jie neįvertina to, kad pradžioje lyg ir
normali padėtis vėliau gali pradėti blogėti dėl naujų, susietų su įmonės
likvidumu, problemų. Tad nepakankamai pagrįstos prognozės – paprasčiausiai
neleistinas aplaidumas, kuris vėliau, plečiant gamybą, sukelia netgi
bankroto situaciją. Neabejotina, kad vis vien išliks rizikos elementas,
tačiau vienu atveju jis bus pasvertas, o kitu – priešingai – pernelyg
drastiškas.
Taigi per daug optimistinės prognozės firmai dažnai būna pražūtingos.
Taigi sudarant verslo programą šiuo požiūriu turi būti vėlgi pasirinktas
rizikos vertinimo modelis, kuris atitiktų bendrąją firmos strategiją
rinkoje.
4. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA
Įvertinant firmos veiklą, pateikiama informacija apie įplaukas ir
išlaidas, mokesčius, pelną ir nuostolius per konkretų laikotarpį. Tokia
informacija pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje, kuri yra firmos
atitinkamo laikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka.
Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamas įmonės ataskaitinio
laikotarpio ūkininkavimo rezultatas, t.y. ataskaita perduoda žinias apie
turto įplaukas (vadinamas pajamomis) ir turto sąnaudas (vadinamas
išlaidomis) įmonės veikloje. Šios ataskaitos objektas – pelnas, kurį įmonė
gavo per tam tikrą laikotarpį, arba nuostolis, patirtas nagrinėjamu
laikotarpiu. Visa įmonės veikla yra suskaidyta į ataskaitinius laikotarpius
(pvz. metus, ketvirčius, mėnesius). Pasibaigus tokiam ataskaitiniam
laikotarpiui, įmonė apskaičiuoja ūkininkavimo rezultatą ir galutinai
atsiskaito su valstybe, sumokėdama pastarajai mokesčius.
Taigi, pelno ( nuostolių ) ataskaita – tai firmos atitinkamo
laikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka. Tai yra dokumentas iš kurio
matyti grynasis pelnas pirmaisiais metais (sąskaita pirmiesiems metams
sudaroma detaliau) ir jo kaita per tolesnį laikotarpį (tam laikui sudaroma
bendresnio pobūdžio sąskaita).
Pelno (nuostolio) ataskaitos turinį sudaro:
1. Bendros pajamos;
2. Gamybos išlaidos;
3. Bendrasis pelnas
4. Pastoviosios išlaidos:
• Pardavimų;
• Administravimo;
• Amortizacija ir nusidėvėjimas ( amortizacija skaičiuojama tik
nematerialiam turtui o nusidėvėjimas – tik materialaus turto);
• Palūkanos.
5. Grynosios pajamos(pelnas prieš apmokestinimą);
6. Mokesčiai (pelno mokestis);
7. Grynasis pelnas.
Bendrasis pelnas nustatomas iš bendrųjų pajamų atimant gamybos
išlaidas.
Grynosios pajamos nustatomas iš bendrojo pelno atimant pastoviąsias
išlaidas.
Grynasis pelnas nustatomas iš grynųjų pajamų atimant mokesčius.
Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal
tokius straipsnius:
1. I. Pardavimo pajamos;
2. II. Pardavimo savikaina;
3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);
4. IV. Veiklos sąnaudos;
5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);
6. VI. Kita veikla;
7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;
8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);
9. IX. Pagautė;
10. X. Netekimai;
11. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;
12. XII. Pelno mokestis;
13. XIII Grynasis pelnas (nuostoliai).
Leidžiama papildyti pelno (nuostolių) ataskaitą papildomais
straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos
rezultatus.
Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių
pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis
įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja
nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.
Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius
patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms
paslaugoms ir parduotoms prekėms.
Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos,
susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų
apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.
Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės
veiklos rezultatą, t.y. įmonėje liekantį pelną, kuris gali būti
paskirstytas, arba nuostolius. Grynojo pelno rodiklis apskaičiuojamas iš
pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudų
rodiklį.
5.SUMINIS BALANSAS
Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų, todėl
jam turi būti skiriama daug dėmesio. Balansas yra pagrindinė
įmonės
finansinės ataskaitos forma. Jis turi labai didelę reikšmę atliekant įmonės
finansinės būklės analizę, todėl visose šalyse laikomas svarbiausiu
finansinės analizės šaltiniu.
Suminis aktyvų ir pasyvų balansas yra konsoliduotas (suvestinis). Jis