3. Jaunimas ir suaugusieji kalba dviem skirtingomis lietuvių kalbomis. Ką apie tai manote?
Kalba ko gero svarbiausia bendravimo priemonė, kuri mums labai padeda atlikti komunikacinę funkciją. Tai lyg mūsų sielos veidrodis. Ir nors kalba egzistuoja jau gana ilgai ji nuolat keičiasi. Bet ko gero mes daugiau pastebime tų pokyčių į blogąją pusę.
Užtenka pasiklausyti kaip šneka jaunimas. Dauguma jaunuolių lyg susitarę kalba jiems būdinga kalba, kurioje gausu įvairių trumpinių, rusiškų ar angliškų keiksmažodžių, ar tiesiog užsienio kalbų žodžių su sulietuvintomis galūnėms. Tai „gatvės kalba“, kuri jaunimui kaip popoliariausia ir nepastebima mada. Šią kalbą vartojantys jaunuoliai jaučiasi kietesni, labiau verti dėmesio, bando išsiskirti iš kitų. Dažnai jų pasakytų žodžių nesupranta mokyjai ar net jų pačių tėvai, kurie po pirmą kartą išgirstų replikų nežino ką turėtų jaunuoliui atsakyti. Savaime aišku jog nerastume nė vienos knygos parašytos „gatvės kalba“, tačiau pasistengus galutume surašyti ištisą žodyną iš jaunuolių išgalvotų žodžių.
Bet kodėl jaunimas vengia vartoti lietuviškus keiskmažodžius savo kalboje? Manoma, kad senovėje jie buvo gan populiarūs, tačiau šiandien jie paktiškai visiškai užmiršti. Tai įvyko, ko gero, todėl jog lietuviški keiksmažodžiai jaunimui atrodo per daug minkšti, švelnūs, neturintys pakankamai „jėgos“. Ir dauguma jų paaugliams skamba per daug vaikiškai. Tuo tarpu rusiški keiksmai, dažniausiai perimami iš vyresniųjų, suvokiami kaip laisvės, pasipriešinimo ar drąsos išraiška, leidžia paaugliui jaustis „kiečiau“.
„Gatvės kalbos“ atsiradimas neapsiriboja vien gatve. Nemažai įtakos jai davė radijas ir televizija, nes ten pasakyta įdomesnė frazė iš kart tampa paauglių dažniausiai vartojama fraze mokyklose ar kiemuose. Tačiau daugiausia naujadorų išgirstame kieme, būdami su draugais ar tiesiog bendraudami internete.