Kalbotyros pradmenys
1. Pirmoji Lietuvių kalbos gramatika (,,Grammatica Litvanika“) buvo išleista 1653m. Karaliaučiuje. Ją parašė lotyniškai Danielius Kleinas.
2. XVII – XVIII a. išėjusios Lietuvių kalbos gramatikos: Kristupo Sapūno 1791m., Povilo Fridriko Ruigio 1747m., Kristijono Gotlibo Milkaus 1800m.
3. Augusto Šleicherio pirmoji mokslinė Lietuvių kalbos Gramatika. Ji išleista vokiečių kalba 1856m.(Prahoje); Frydricho Kuršaičio Lietuvių kalbos gramatika išleista vokiečių kalba 1876m. Halėje; Kazimiero Jauniaus išleista 1911m. lietuvių, 1916m. rusų kalba Sant Peterburge; Jono Jablonskio pirmoji norminė Lietuvių kalbos gramatika išleista 1901m. Tilžėje. Petro Kriaušaičio slapyvardžiu. Vėliau Jablonskis išleido dar dvi lietuvių kalbos gramatikas: Vilniuje 1919m. ir Kaune 1922m. pastaroji yra pati svarbiausia mūsų dabartinei gramatikai; Lietuvių mokslo akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinė aprašamoji gramatika išleista 1965-1976m. Trys tomai.
4. Pirmasis Lietuvių kalbos žodynas pasirodė Vilniuje 1620m. autorius Konstantinas Sirvydas. Tai trijų kalbų žodynas: lietuvių, lenkų, lotynų kalbų. Jis daug prisidėjo norminant ir turtinant kalbą. Tai vienintelis žodynas buvęs iki XIXa.
5. Lietuvių ir vokiečių kalba F. Hako (1730), P. Ruigio (1747), K. Milkaus (1900). Reikšmingiausi žodynai: F.Kuršaičio, Simono Daukanto žodynas, kurį sudaro 38 000 žodžių; Antano Juškos žodynas.
6. Didysis ,,Lietuvių kalbos žodynas“ yra svarbiausias lietuvių leksikologijos darbas. Žodyną sudaro 250 000 žodžiai. Jis apima ir dabartinės bendrijos kalbos, ir visų tarmių, ir senųjų raštų leksiką.
7. Mokslininkai lietuvių kalbą pradėjo tirti nuo XIXa. vidurio.
8. Šleicheris 1856m. Prahoje išleido vokiškai parašytą mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, netrukus pasirodė lietuvių kalbos chrestomatija. Šleicheris pirmasis parodė, kaip reikia tirti gyvąją kalbą. Jo darbai tapo puikiu pavyzdžiu vėlesniems tyrėjams. Kuršaiti pirmasis moksliškai aprašė mūsų gimtosios kalbos priegaides, ištyrė kirčiavimą ir nustatė kirčiuotes. Jo siūlymai trimis kirčio ženklais žymėti kirčiuotus skiemenis prigijo ir dabar tebevartojamas. Jo gramatika ir žodynas ir dabar kalbos mokslui yra didžiai vertingi.
9. Antanas ir Jonas Juškos. Antanas visą amžių rinko lietuvių tautosaką ir žodžius. Jonas kaupė lietuvių tarmių duomenis ir rūpinosi brolio palikimo leidimu. Antanas Baranauskas sukaupė daug tarminių duomenų, vykusiai suskirstė pačias tarmes. Jis siekė sunorminti kalbą. Baranauskas sukūrė naujų žodžių. Lietuvių kalbos mokslui svarbi Kazimiero Jauniaus gramatika ir tarmių aprašai..
10. Kazimieras būga daugiausiai yra nusipelnęs lietuvių kalbos leksikologijai. Daug Būga yra davęs ir lietuvių kalbos fonetinės struktūros, gramatikos sandaros, taip pat kirčiavimo studijopms, nušvietęs ne vieną tamsų mūsų kalbos praeities puslapį. Jis daug nusipelnė ir lietuvių bendrinės kalbos ugdymui. Jam labai rūpėjo rinktinės rašamosios kalbos tobulinimas.