Abortas žmogaus teisė rinktis ar žmogžudystė
5 (100%) 1 vote

Abortas žmogaus teisė rinktis ar žmogžudystė

Planas:

1. Įvadas …………………………………………………….3 psl.

2. Abortų statistika …………………………………………..3 psl.

3. Nėštumų nutraukimų istorija …………………………..4 psl.

4. Žmogaus gyvybės pradžia :

a) religiniu požiūriu …………………………………. 4 psl.

b) teisiniu požiūriu ………………………………….. 5 psl.

5. Laisvo informuoto sutikimo abortui gavimas ……… 6 psl.

6. Aborto atlikimo metodai …………………………….. 7 psl.

7. Komplikacijos ……………………………………………. 9 psl.

8. Apibendrinimas ………………………………………….10 psl.

9. Literatūra …………………………………………………11 psl.



Šiandien 79 pasaulio šalys yra mirštančios, nes čia gimstamumas mažesnis už mirtingumą. Tos šalys – tai 40 % visų pasaulio gyventojų. Galvojama, kad iki 2015 metų 67 % žmonių gyvens šalyse, kurių gyventojai neatsinaujina. ( “Artuma”, 1998, Nr. 5 )

Žmonių gerovė, modernios technologijos, mokslo pažanga toli gražu neskatina auginti gausesnes šeimas. Priešingai, išsivysčiusiose šalyse moterys vis labiau įsitraukia į darbą, vėliau tuokiasi ir gimdo. Ne antraeilis vaidmuo tenka ir abortui. Tiesa – ne visur. Keturiose mažiausiose Europos valstybėse – Andoroje, Maltoje, San Marine ir Vatikane abortas yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis. Airijoje abortas galimas itk gelbstint motinos gyvybę.

Rytų Europos šalyse abortą leidžiantys įstatymai yra liberalesni nei Vakarų Europoje. Štai Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje užtenka tik moters pageidavimo, kad nėštumas būtų nutrauktas. Lietuva, su paveldėtu iš sovietinių laikų įstatymu, yra greta Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos. O štai Belgijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge nutraukti negimusio kūdikio gyvybę leistina tik esant tam tikroms socialinėms bei ekonominėms sąlygoms, bet ne pagal moters pageidavimą. Vokietijoje aborto griebiamasi dėl medicininių, juridinių priežasčių arba esant vaiko apsigimimui.

Britanija 1967 metais tapo pirmąja Vakarų šalimi, legalizavusia abortą. Tai buvo lyg akmenėlis, sukėlęs kalnų griūtį. Po Britanijos abortą legalizavo beveik visos Europos šalys.

Tais pačiais 1967 metais pirmoji JAV valstija legalizavo abortą kai kuriais “sunkiais” atvejais. 1973 metais JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad įsčiose gyvenantis kūdikis yra motinos nuosavybė. Po šio fakto visose 50 valstijų leista šią “nuosavybę” sunaikinti bet kuria dingstimi, svarbu tik, kad abortą darytų leidimą turintis gydytojas. Kanadoje negimusio kūdikio gyvybė nustota ginti 1969 metais.

Artimuosiuose Rytuose situacija kiek kitokia – musulmonai abortų nedaro. Izraelio musulmonų šeimose gimsta žymiai daugiau vaikų nei žydų, kurie abortus leidžia.

Azijoje, o ypač Kinijoje, padėtis tiesiog kritiška: Kinijoje šeimoms, jau turinčioms vieną vaiką, abortas yra privalomas. Japonijoje negimusiu kūdikiu atsikrato kas tik panori. Tačiau Filipinuose konstitucija gina kūdikį nuo pat jo pradėjimo.

Rusijoje 1920 metais moteriai buvo suteikta teisė pačiai spręsti savo “motinystės klausimą”. 1936 metais ši teisė buvo atimta, tačiau 1956 metais vėl sugražinta. Lietuvoje abortai legalizuoti 1955 metais.

1970 metais jau 58 % žmonių gyveno 27 šalyse, kur abortai buvo legalūs.

O kaipgi buvo praeityje ? Kada prasidėjo negimusios gyvybės naikinimas ? Tyrinėtojai mano, kad pirmykštėse tautose, kur viešpatavo monogaminė šeima, buvo gana aukštas dorovės supratimas ir nėštumų nutraukimų faktas beveik nežinomas. Nėštumo nutraukimų pasitaikydavo senovės Sirijoje bei Babilonijoje, tačiau už tai buvo skiriamos žiaurios mirties bausmės: pavyzdžiui, tokia moteris turėjo būti gyva pasmeigta ant mieto. Senovės graikijoje ir Romoje ir pradžių viešpatavo gana griežti papročiai, bet vėliau abortas tapo labai dažnas. Apie tai savo veikaluose rašė Plutarchas, Plinijus, Seneka. Vaisius buvo laikytas tėvo nuosavybe, jis su juo galėjo daryti ką tik norėjo. Net filosofai Platonas ir Aristotelis abortą laikė morališkai leistinu. Graikijoje tuo metu buvo gyventojų perteklius ir Platonas pataria nustatyti idealiai valstybei kasmet turinčių teisę gimti naujų piliečių skaičių ir aborto pagalba neleisti šiam skaičiui augti.

Baudimas už nėštumo nutraukimą įsigalėjo tik nuo Justiniano laikų, kaip už “savo vyro apgavystę” ir jei jis buvo žmogaus mirties priežastimi. Hipokratas buvo griežtai nusistatęs prieš abortus, laikė juos nemoraliu elgesiu, netinkamu gydytojui. Iškilmingoje gydytojo priesaikoje buvo ir tokie žodžiai “ Aš neįteiksiu jokiai moteriai aborto pesarijaus “. (Baruch A. Brody; H. Tristam Engelhardt, Ir., “Bioethics: readings & cases”, USA, 1987).

Įsigalėjusi krikščionybė iškart pradėjo griežtai kovoti su negimusios gyvybės žudymu. Vis del to abortų pasitaikydavo, tačiau labai retai.

Viduramžiais nėštumo nutraukimas buvo laikomas ne privatus, bet visuomenei svarbus įvykis, pavojingas valstybei. Už tai bausdavo kaip už giminaičio
nužudymą: moterys buvo skandinamos, o vyrams nukirsdavo galvas. 16 a. mirties bausmės buvo įvestos Anglijoje (1562 m.), Vokietijoje (1533 m.), Prancūzijoje (1562 m.). Vėliau bausmės sušvelnėjo, pradėtos skirti priklausomai nuo nėštumo dydžio. Rusijoje 17 a. mirties bausmę atšaukė Petras I.

Iki Pirmojo pasaulinio karo daugelyje valstybių abortas buvo laikomas pavojingu visuomenei reiškiniu ir privalėjo būti baudžiamas. Nepaisant bausmių, slaptų nėštumo nutraukimų buvo ne tiek jau ir mažai.

Po Pirmojo pasaulinio karo labai paaštrėjo kova dėl laisvesnio požiūrio į abortus, bausmės pradėtos švelninti. Ir, kaip jau buvo minėta, 1920 metais visišką abortų laisvę pirmieji Rusijoje paskelbė bolševikai.

Gyvybė yra brangiausia Dievo dovana. Tai pašaukimas būti Dievo sukurtame pasaulyje. Gyvybė yra šventa. Tačiau šiandien daugeliui iškyla labai aktualus klausimas: kada prasideda žmogaus gyvenimas ? Ar tas mažas, kelių dienų ar savaičių užsimezgęs žmogutis jau yra žmogus ?

Šiandien gana dažnai užsimezgusi žmogiškoji būtybė vadinama “audiniu”, “nėštumo produktu”, “embrionu”, “gemalu” ar “ląstelių sankaupa” tačiau ne žmogumi. Todėl ir kūdikio nužudymas vadinamas “abortu”, “nėštumo nutraukimu”, “menstruacinio ciklo atstatymu” ar net “terapija” ir t.t.

Jau nuo pirmos gyvybės užsimezgimo akimirkos gyva būtybė auga, vystosi, bręsta, atsistato jos mirštančios ląstelės – ši būtybė nėra mirusi. Tačiau daug kas bando įrodyti, kad “nieko žmogiško” pirmomis savaitėmis ar mėnesiais po motinos širdimi nėra. 1967 metų spalio mėnesį Vašingtone į tarptautinę konferenciją abortų klausimais susirinko autoritetingi medicinos, teisės, etikos, ir socialinių mokslų darbuotojai iš viso pasaulio, įvairių rasių ir religijų atstovai. Jų išvada buvo tokia: “Bet kuriuo momentu, nuo kiaušinėlio apvaisinimo iki kūdikio gimimo, susiduriame su tikra žmogaus gyvybe. Vykstantys pasikeitimai yra tiktai vystymosi stadijos.” (Kas brangiau – gyvybė ar laisvė ? / R.Skrinskas // Katalikų pasaulis.-1991, Nr.5, p.16-17). Jau 17 dienų amžiaus žmogutyje susiformuoja kraujo ląstelės, 18 dienų – širdis, o jis pats jau kviečio grūdo dydžio. 21 dieną ši maža širdelė jau pumpuoja kraują uždara sistema. 12 savaičių kūdikio organai funkcionuoja kaip suaugusiojo žmogaus.

Teisiniu požiūriu žmogaus gyvybės pradžios klausimas taip pat nėra griežtai apibrėžtas. Baudžiamosios teisės teorijoje nužudymo objektu įvardijama kito žmogaus gyvybė, tačiau nėra bendros nuomonės, ką laikyti šios gyvybės pradžia, kada ji prasideda. Esmė tame, kad pripažinimas moters organizme esantį vaisių žmogaus gyvybės pradžia teisiniu atžvilgiu, kiekvienas abortas taptų nužudymu, už kurį turi būti baudžiama pagal įstatymus. Tačiau ką reikėtų laikyti žmogaus gyvybės pradžia ? Teisininkai analizuoja keletą teorijų:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1146 žodžiai iš 3641 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.