Administracinė teisė
5 (100%) 1 vote

Administracinė teisė



I tema. Administracinės teisės dalykas ir sistema

1. Administracinės teisės dalykas, sąvoka.

AT – viešojo administravimo teisinis pagrindas. Tai valdymo teisė, nes reguliuoja valdymo santykius.

Socialinis valdymas – kai vienas žmogus ar žmonių grupė valdo kitą žmogų ar jų grupę.

Valstybinis valdymas – valstybinių institucijų vykdoma tam tikra viešoji tvarka. Jis atliekamas valstybės vardu, atliekant valstybės funkcijas. Valstybės valdymą atlieka specialiai tam tikslui sukurtos valstybės institucijos. Esant reikalui taikoma valstybės prievarta. Valstybės valdymo santykiai grindžiami imperatyvo principu. Neretai valstybės valdymo institucijos pavaldžios viena kitai. Veikla grindžiama viešosios teisės šakų normomis (Konstitucinės, baudžiamosios, administracinės, ekologinės teisės).

Prezidentas nevykdo viešojo administravimo tiesiogiai, jis gali reguliuoti, kad būtų teisingai vykdoma kažkokia tai veikla.

Vyriausybė vykdo viešąjį administravimą (pvz. kad būtų vykdomi prezidento dekretai, Seimo aktai). Būtent su vyriausybe yra siejama AT.

AT – tai savarankiška teisės šaka, kurią sudaro teisės normos, reguliuojančios:

• Viešojo administravimo santykius politinėje, socialinėje bei ūkinėse sferose.

• Administracinės teisenos santykiai, saugant ir ginant administracinių – teisinių santykių subjektų teises bei teisėtus interesus.

AT reguliavimo dalykas – santykiai, kurie susiklosto įgyvendinant valstybės valdžią.

Kiekvienos teisės šakos reguliavimo dalykas yra tam tikri visuomeniniai santykiai. AT reguliavimo dalykas yra labai platūs ir sudėtingi santykiai, kurių sudėtingumas kyla iš vykdomosios valdžios įgyvendinimo sudėtingumo. AT – viešojo administravimo pagrindas. Viešojo administravimo turinys yra (Adm.bylų teisen.įst.) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, kitų įstatymo įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų aktams įgyvendinti ir taikyti, viešosioms paslaugoms teikti bei valstybės ir vietos savivaldos institucijų vidiniam administravimui organizuoti ir vykdyti.

Viešasis administravimas skirtas įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Pirmiausia turi būti sukurta atitinkama vykdomosios valdžios institucijų sistema (Vyriausybė, ministerijos, kt. Vyriausybinės įstaigos, departamentai, inspekcijos, tarnybos, jų pareigūnai).

AT reguliavimo dalykas:

• Santykiai dėl vykdomosios valdžios institucijų formavimo. Juos reglamentuoja ne vien AT, bet ir KT normos.

• Santykiai susiję su vykdomosios valdžios institucijų kompetencijos nustatymu.

• Vidinio administravimo santykiai. Vidinis administravimas – tai administracinė veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos institucijų įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, materialinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius.

• Santykiai dėl viešojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo.

• Administracinės prievartos taikymas:

a) administracinės prevencinės priemonės

b) administracinės kardomosios priemonės

c) administracinės atsakomybės priemonės

2. Administracinės teisės ir gretimų teisės šakų santykis.

AT yra savarankiška teisės šaka. Jos savarankiškumą lemia reguliavimo dalykas ir metodas. AT reguliavimo dalykas – viešojo administravimo sukuriami santykiai. AT labai dažnai taikomas imperatyvinis metodas. Viešajame administravime labai dažna subordinacija – pavaldumas. Jei yra pavaldumas yra galimybė taikyti valstybės prievartą ( prevencines atsakomybės priemones). Yra taikomas ir leidimo bei rekomendacijų metodas. AT iš esmės yra imperatyvinė, viešoji teisė. AT nėra izoliuota nuo kitų teisės šakų. Sunku nustatyti ribas tarp jų, nes viešasis administravimas yra sudėtinga veikla, kurią vykdant tenka remtis ir kitų teisės šakų normomis.

Ryšys su KT. AT išplaukia iš KT. KT normos apie valdžių padalijimą, įtvirtina vykdomosios valdžios formavimo pagrindus ir jų kompetenciją. Administracinis reguliavimas išplaukia iš Konstitucijos nuostatų. Konstitucijoje numatyta administracinių teismų kūrimo galimybė, vėliau buvo išleisti įstatymai, detalizavę šių teismų veiklą.

Ryšys su Civilinio proceso teise. Bendrieji teismai nagrinėja bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių (2sk.2d.). Dalį šių bylų perėmė administraciniai teismai, bet bylos dėl administracinių nuobaudų skyrimo, administracinės atsakomybės liko bendrųjų teismų kompetencijoje.

Ryšys su mokesčių-financų teise. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kylančius dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų ir kt.

Ryšys su darbo teise. Darbuotojas drausminę nuobaudą gali protestuoti administracine tvarka.

Ryšys su ekologine teise. Už ekologinės teisės pažeidimus taikomos administracinės sankcijos, baudos. Bylas sprendžia bendrieji teismai, administraciniai teismai.

AT įsikomponuoja į teisės sistemą ne izoliuotai. Neretai vienas įstatymas yra AT ir kitų teisės šakų šaltinis tuo pat metu (pvz. Vyr.įst. AT ir KT).

3. Administracinės teisės sistema.

Teisės sistema – visuma tam tikrų teisinių institutų, o kiekvienas teisės
institutas, sudarytas iš teisės normų, kurios reguliuoja vienarūšius, giminingus visuomeninius santykius. Institutų grupavimas galimas labai įvairus.

AT normos:

1.Bendroji dalis reglamentuoja bendrąjį teisinį statusą, joje yra administraciniai-teisiniai institutai:

a) vykdomosios valdžios aparato atskirų grandžių bendrasis teisinis statusas. Tos teisės normos, kurios nustato vykdomosio valdžios funkcijas, pareigas ir teises.

b) savivaldybių bendrasis administracinis-teisinis statusas (Viet.sav.įst.)

c) nevalstybinių organizacijų administracinį teisnumą nustatančios normos (Polit.part.įst.)

d) piliečių ir kt. Lietuvoje gyvenančių asmenų administracinį teisinį statusą nustatančios normos.

e) viešojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo kontrolę reguliuojančios normos (ministerijų, įstaigų veikla turi būti teisėta).

f) administracinės prievartos taikymo santykius reguliuojančios normos (normos, kurios nustato kokia tvarka gali būti taikomos administracinės nuobaudos, kardomosios priemonės ir t.t.)

2.Specialioji dalis reglamentuoja konkrečių administracinių subjektų teisinį statusą.Institutai skiriami pagal valdymo sritis (politinė, socialinė–kultūrinė, ūkinė). Kiekvieną valdymo sritį valdo konkrečios ministerijos, departamentai, tarnybos. (pvz. TM – TM nuostatai, kur nustaytos konkrečios funkcijos).

4. Administracinės teisės šaltiniai, jų rūšys.

Teisės šaltiniai – teisės normos išorinės išraiškos formos, jos vadinamos teisės norminiais aktais. Teisės aktai, kurie laikomi AT šaltiniais, tai aktai, kuriais reguliuojami viešojo administravimo santykiai. AT normos paskirtis – reguliuoti teisinius santykius viešojo administravimo srityje.

AT šaltinių rūšys:

• Konstitucija, nes konstitucinės normos duoda pagrindą priimti kitą teisės aktą.

• Įstatymai: a) kodeksai (ATPK. MK)

b) viešojo administravimo įst., Adm.bylų teisen.įst., Vyr.įst., …

• Seimo ir Vyriausybės nutarimai

• Vyriausybės nutarimais įtvirtinti ministerijų nuostatai

• Ministerijų ir kitų centrinių viešojo administravimo institucijų norminio pobūdžio įsakymai ir kiti įsakymais patvirtinti norminiai aktai (instrukcijos, taisyklės…)

• Apskričių viršininkų įsakymai, sprendimai, savivaldybių lygmenyje priimami sprendimai norminio pobūdžio

• Prezidento dekretai, jei norminio pobūdžio

• Tarptautinės sutartys

5. Administracinės teisės mokslas

Įvairios knygos yra mokslo pasireiškimo forma. ATM susijęs su AT, bet su ja nesutampa.

Administracinės teisės mokslas – visuma žinių, koncepcijų, teiginių apie administracinio reguliavimo dėsningumus.

ATM tyrinėja AT, jos normas, administracinius-teisinius institutus, administracinius santykius. ATM teikia tam tikras išvadas apie savo tiriamus dalykus. ATM tyrinėja ir viešąjį administravimą. Žinios apie AT normas, viešojo administravimo dėsningumus patenka į ypatingąją ATM dalį. Bendrąją dalį sudaro žinios apie teorinius teisės šakos dalykus (sąvoka, ryšio su kitom teisės šakom apibrėžimas, teisės šaltiniai, normos apibrėžimas, reguliavimo dalyko nustatymas ir t.t.)

ATM paskirtis yra ir lyginamasis tyrinėjimas. AT lyginama su kitų valstybių AT. ATM išvados taikomos leidžiant įstatymus. ATM antrasis tikslas yra pažinimas. ATM – platesnis reiškinys nei AT.

6. Administracinės teisės sisteminimas ir kodifikavimas.

AT – iš dalies kodifikuota teisės šaka. Kodifikuotas tik vienas AT institutas – už pažeidimą taikoma atsakomybė, o likusieji teisės aktai nėra sistematizuoti. Kai kurios ministerijos leidžia savo norminių aktų rinkinius, tai sisteminimas, bet tai daroma ne visur.

II tema. Administracinės teisės normos

1. Administracinės teisės normos sąvoka ir struktūra.

AT norma – valstybės nustatyta ir visuotinai privaloma elgesio taisyklė administraciniuose-teisiniuose santykiuose, kurios įgyvendinimas gali būti užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis.

AT normos turi ypatumų:

1. AT normos skirtos administracinių-teisinių santykių subjektams. Jos veikia viešojo administravimo srity (vykdomosios valdžios sferoje). Subjektų yra labai daug – nuo valstybės iki piliečio. Tarp šių subjektų gali būti organizacinis, teisinis pavaldumas.

2. AT normos savo pobūdžiu yra labai įvairios, nes įvairiapusis ir sudėtingas AT reguliavimo dalykas (materialinės, procesinės ir t.t.)

3. Siekiant įgyvendinti AT normas, labai dažnai numatyta galimybė taikyti valstybės administracinę prievartą (prevencines, kardomąsias arba atsakomybės priemones). Valstybės prievarta yra labai ryški administraciniuose-teisiniuose santykiuose.

4. AT normos yra nustatomos dviejų lygių teisės aktais:

• Įstatymais (Konstitucija, ATPK, Valstybės tarnybos įstatymas…)

• Poįstatyminiais administracinio valdymo aktais. Jų yra labai daug ir jie sudaro AT normų pagrindą.

AT normos struktūra: hipotezė (aplinkybės)

dispozicija (kaip turi elgtis)

sankcija

AT hipotezė gali būti ne toje pačioje teisės normoje. Ji gali būti nustatyta kitoje normoje (pvz. ATPK 12str.). Bet ji gali būti ir toje pačioje normoje. Hipotezė gali būti ir įsivaizduojama, užprogramuota teisės normoj.

Dispozicija yra pagrindinė teisės normos dalis. Reikalauja iš subjektų veiksmų atitikimo ar susilaikymo nuo
jų.

Sankcija numato teisės pažeidimą padariusiam subjektui materialinio ar kito pobūdžio neigiamas pasekmes. Sankcijos gali būti susiję ne tik su administracinės atsakomybės taikymu, bet ir su administracinių sankcijų taikymu (pvz. valstybės tarnybos įstatyme – tarnautojo pareiga tinkamai vykdyt pareigas). Sankcija gali atsirast kitame straipsny (pvz.28str.), gali būti normų kur nėra sankcijos.

2. Administracinės teisės normų rūšys.

AT normos klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus:

• Pagal turinį, tai ką teisės norma įtvirtina: materialinės

procesinės

Materialinė – nustato administracinių-teisinių santykių subjektų teisinį statusą: teises ir pareigas (Konstitucija 98str.1d.)

Procesinė – įtvirtina taisykles, kaip turi būti įgyvendintos materialinės normos (pvz. administraciniai teismai nagrinėja skundus (adm.bylų teisen.įst,), o tai, kaip jis turi tai padaryti nurodo procesinės normos).

• Pagal privalomumą: privalomos

leidžiančios

draudžiančios

rekomendacinės

Privalomos – imperatyvinės ar įpareigojančios. Įpareigoja atlikti veiką arba nuo jos susilaikyti (pvz. Veterinarijos įstatymas 16str.)

Leidžiančios – subjektams leidžiama atlikti tam tikrus veiksmus (Adm.byl.teisen.įst.37str.)

Draudžiančios – įtvirtina tam tikrus draudimus (Adm.byl.teisen.įst.3str.1d.)

Rekomendacinės – rekomenduoja subjektams tam tikrą elgesį, nėra privaloma.

• Pagal adresatą: neapibrėžtos

konkrečios

kt.

Neapibrėžtos – skirtos neapibrėžtam asmenų ratui (pvz. kelių eismo taisyklės)

Konkrečios – administracinių-teisinių santykių subjektas yra konkretus (pvz. Teisingumo ministerijos nuostatai taikomi Teisingumo ministerijai)

Normos taikomos tam tikrai AT subjektų grupei – pvz. Valstybės tarnybos įst. Taikomas valstybės tarnautojams, pareigūnams.

• Pagal galiojimą teritorijoje: galiojančios visoje šalies teritorijoje (ATPK)

taikomos tam tikroje teritorijoje (pvz. priimamas sprendimas įvesti karantiną, taip pat stichinių nelaimių metu)

• Pagal galiojimą laike: normos, galiojančios nustatytą laiką

normos, galiojančios tam tikrą laiką. (kai išnyksta aplinkybės, sąlygojusios normų atsiradimą, jos nustoja galioti).

3. Administracinės teisės normų įsigaliojimas, galiojimas.

AT normos yra patalpintos tam tikruose teisės aktuose – tai yra AT šaltiniuose, todėl turime žiūrėti šių aktų įsigaliojimo aspektu. Tų aktų yra labai daug: įstatymai, nutarimai, žinybų priimami teisės aktai…

Įst. “Dėl LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”93.04.06. Nr I-119:

Oficialus įst. Ir kt. t.a. paskelbimas yra paskelbimas “Valstybės žiniose”, o paskelbimo “Vž” diena yra jų išleidimo diena. Įst. ar kt. t.a. oficialus tekstas yra tas, kurį prieš paskelbimą pasirašo pareigūnas, turintis šią teisę pagal įstatymus.

Pagal šį įstatymą teisės aktai gali būti neskelbiami, jei jais nėra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos taip pat gali būti neskelbiami neturintys visuotinės reikšmės Konstitucinio Teismo sprendimai. Nenorminio pobūdžio teisės aktai juos pasirašiusių asmenų nuožiūra gali būti skelbiami “Vž” priede “Informaciniai pranešimai”. Teisė aktai, turintys valstybės ar tarnybinę paslaptį “Vž” neskelbiami.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1962 žodžiai iš 6414 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.