Administracinė teisė
5 (100%) 1 vote

Administracinė teisė

112131415161



I tema. Administracinės teisės dalykas ir sistema

1. Administracinės teisės dalykas, sąvoka.

AT – viešojo administravimo teisinis pagrindas. Tai valdymo teisė, nes reguliuoja valdymo santykius.

Socialinis valdymas – kai vienas žmogus ar žmonių grupė valdo kitą žmogų ar jų grupę.

Valstybinis valdymas – valstybinių institucijų vykdoma tam tikra viešoji tvarka. Jis atliekamas valstybės vardu, atliekant valstybės funkcijas. Valstybės valdymą atlieka specialiai tam tikslui sukurtos valstybės institucijos. Esant reikalui taikoma valstybės prievarta. Valstybės valdymo santykiai grindžiami imperatyvo principu. Neretai valstybės valdymo institucijos pavaldžios viena kitai. Veikla grindžiama viešosios teisės šakų normomis (Konstitucinės, baudžiamosios, administracinės, ekologinės teisės).

Prezidentas nevykdo viešojo administravimo tiesiogiai, jis gali reguliuoti, kad būtų teisingai vykdoma kažkokia tai veikla.

Vyriausybė vykdo viešąjį administravimą (pvz. kad būtų vykdomi prezidento dekretai, Seimo aktai). Būtent su vyriausybe yra siejama AT.

AT – tai savarankiška teisės šaka, kurią sudaro teisės normos, reguliuojančios:

• Viešojo administravimo santykius politinėje, socialinėje bei ūkinėse sferose.

• Administracinės teisenos santykiai, saugant ir ginant administracinių – teisinių santykių subjektų teises bei teisėtus interesus.

AT reguliavimo dalykas – santykiai, kurie susiklosto įgyvendinant valstybės valdžią.

Kiekvienos teisės šakos reguliavimo dalykas yra tam tikri visuomeniniai santykiai. AT reguliavimo dalykas yra labai platūs ir sudėtingi santykiai, kurių sudėtingumas kyla iš vykdomosios valdžios įgyvendinimo sudėtingumo. AT – viešojo administravimo pagrindas. Viešojo administravimo turinys yra (Adm.bylų teisen.įst.) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, kitų įstatymo įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų aktams įgyvendinti ir taikyti, viešosioms paslaugoms teikti bei valstybės ir vietos savivaldos institucijų vidiniam administravimui organizuoti ir vykdyti.

Viešasis administravimas skirtas įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Pirmiausia turi būti sukurta atitinkama vykdomosios valdžios institucijų sistema (Vyriausybė, ministerijos, kt. Vyriausybinės įstaigos, departamentai, inspekcijos, tarnybos, jų pareigūnai).

AT reguliavimo dalykas:

• Santykiai dėl vykdomosios valdžios institucijų formavimo. Juos reglamentuoja ne vien AT, bet ir KT normos.

• Santykiai susiję su vykdomosios valdžios institucijų kompetencijos nustatymu.

• Vidinio administravimo santykiai. Vidinis administravimas – tai administracinė veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos institucijų įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, materialinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius.

• Santykiai dėl viešojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo.

• Administracinės prievartos taikymas:

a) administracinės prevencinės priemonės

b) administracinės kardomosios priemonės

c) administracinės atsakomybės priemonės

2. Administracinės teisės ir gretimų teisės šakų santykis.

AT yra savarankiška teisės šaka. Jos savarankiškumą lemia reguliavimo dalykas ir metodas. AT reguliavimo dalykas – viešojo administravimo sukuriami santykiai. AT labai dažnai taikomas imperatyvinis metodas. Viešajame administravime labai dažna subordinacija – pavaldumas. Jei yra pavaldumas yra galimybė taikyti valstybės prievartą ( prevencines atsakomybės priemones). Yra taikomas ir leidimo bei rekomendacijų metodas. AT iš esmės yra imperatyvinė, viešoji teisė. AT nėra izoliuota nuo kitų teisės šakų. Sunku nustatyti ribas tarp jų, nes viešasis administravimas yra sudėtinga veikla, kurią vykdant tenka remtis ir kitų teisės šakų normomis.

Ryšys su KT. AT išplaukia iš KT. KT normos apie valdžių padalijimą, įtvirtina vykdomosios valdžios formavimo pagrindus ir jų kompetenciją. Administracinis reguliavimas išplaukia iš Konstitucijos nuostatų. Konstitucijoje numatyta administracinių teismų kūrimo galimybė, vėliau buvo išleisti įstatymai, detalizavę šių teismų veiklą.

Ryšys su Civilinio proceso teise. Bendrieji teismai nagrinėja bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių (2sk.2d.). Dalį šių bylų perėmė administraciniai teismai, bet bylos dėl administracinių nuobaudų skyrimo, administracinės atsakomybės liko bendrųjų teismų kompetencijoje.

Ryšys su mokesčių-financų teise. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kylančius dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų ir kt.

Ryšys su darbo teise. Darbuotojas drausminę nuobaudą gali protestuoti administracine tvarka.

Ryšys su ekologine teise. Už ekologinės teisės pažeidimus taikomos administracinės sankcijos, baudos. Bylas sprendžia bendrieji teismai, administraciniai teismai.

AT įsikomponuoja į teisės sistemą ne izoliuotai. Neretai vienas įstatymas yra AT ir kitų teisės šakų šaltinis tuo pat metu (pvz. Vyr.įst. AT ir KT).

3. Administracinės teisės sistema.

Teisės sistema – visuma tam tikrų teisinių institutų, o kiekvienas teisės
institutas, sudarytas iš teisės normų, kurios reguliuoja vienarūšius, giminingus visuomeninius santykius. Institutų grupavimas galimas labai įvairus.

AT normos:

1.Bendroji dalis reglamentuoja bendrąjį teisinį statusą, joje yra administraciniai-teisiniai institutai:

a) vykdomosios valdžios aparato atskirų grandžių bendrasis teisinis statusas. Tos teisės normos, kurios nustato vykdomosio valdžios funkcijas, pareigas ir teises.

b) savivaldybių bendrasis administracinis-teisinis statusas (Viet.sav.įst.)

c) nevalstybinių organizacijų administracinį teisnumą nustatančios normos (Polit.part.įst.)

d) piliečių ir kt. Lietuvoje gyvenančių asmenų administracinį teisinį statusą nustatančios normos.

e) viešojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo kontrolę reguliuojančios normos (ministerijų, įstaigų veikla turi būti teisėta).

f) administracinės prievartos taikymo santykius reguliuojančios normos (normos, kurios nustato kokia tvarka gali būti taikomos administracinės nuobaudos, kardomosios priemonės ir t.t.)

2.Specialioji dalis reglamentuoja konkrečių administracinių subjektų teisinį statusą.Institutai skiriami pagal valdymo sritis (politinė, socialinė–kultūrinė, ūkinė). Kiekvieną valdymo sritį valdo konkrečios ministerijos, departamentai, tarnybos. (pvz. TM – TM nuostatai, kur nustaytos konkrečios funkcijos).

4. Administracinės teisės šaltiniai, jų rūšys.

Teisės šaltiniai – teisės normos išorinės išraiškos formos, jos vadinamos teisės norminiais aktais. Teisės aktai, kurie laikomi AT šaltiniais, tai aktai, kuriais reguliuojami viešojo administravimo santykiai. AT normos paskirtis – reguliuoti teisinius santykius viešojo administravimo srityje.

AT šaltinių rūšys:

• Konstitucija, nes konstitucinės normos duoda pagrindą priimti kitą teisės aktą.

• Įstatymai: a) kodeksai (ATPK. MK)

b) viešojo administravimo įst., Adm.bylų teisen.įst., Vyr.įst., …

• Seimo ir Vyriausybės nutarimai

• Vyriausybės nutarimais įtvirtinti ministerijų nuostatai

• Ministerijų ir kitų centrinių viešojo administravimo institucijų norminio pobūdžio įsakymai ir kiti įsakymais patvirtinti norminiai aktai (instrukcijos, taisyklės…)

• Apskričių viršininkų įsakymai, sprendimai, savivaldybių lygmenyje priimami sprendimai norminio pobūdžio

• Prezidento dekretai, jei norminio pobūdžio

• Tarptautinės sutartys

5. Administracinės teisės mokslas

Įvairios knygos yra mokslo pasireiškimo forma. ATM susijęs su AT, bet su ja nesutampa.

Administracinės teisės mokslas – visuma žinių, koncepcijų, teiginių apie administracinio reguliavimo dėsningumus.

ATM tyrinėja AT, jos normas, administracinius-teisinius institutus, administracinius santykius. ATM teikia tam tikras išvadas apie savo tiriamus dalykus. ATM tyrinėja ir viešąjį administravimą. Žinios apie AT normas, viešojo administravimo dėsningumus patenka į ypatingąją ATM dalį. Bendrąją dalį sudaro žinios apie teorinius teisės šakos dalykus (sąvoka, ryšio su kitom teisės šakom apibrėžimas, teisės šaltiniai, normos apibrėžimas, reguliavimo dalyko nustatymas ir t.t.)

ATM paskirtis yra ir lyginamasis tyrinėjimas. AT lyginama su kitų valstybių AT. ATM išvados taikomos leidžiant įstatymus. ATM antrasis tikslas yra pažinimas. ATM – platesnis reiškinys nei AT.

6. Administracinės teisės sisteminimas ir kodifikavimas.

AT – iš dalies kodifikuota teisės šaka. Kodifikuotas tik vienas AT institutas – už pažeidimą taikoma atsakomybė, o likusieji teisės aktai nėra sistematizuoti. Kai kurios ministerijos leidžia savo norminių aktų rinkinius, tai sisteminimas, bet tai daroma ne visur.

II tema. Administracinės teisės normos

1. Administracinės teisės normos sąvoka ir struktūra.

AT norma – valstybės nustatyta ir visuotinai privaloma elgesio taisyklė administraciniuose-teisiniuose santykiuose, kurios įgyvendinimas gali būti užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis.

AT normos turi ypatumų:

1. AT normos skirtos administracinių-teisinių santykių subjektams. Jos veikia viešojo administravimo srity (vykdomosios valdžios sferoje). Subjektų yra labai daug – nuo valstybės iki piliečio. Tarp šių subjektų gali būti organizacinis, teisinis pavaldumas.

2. AT normos savo pobūdžiu yra labai įvairios, nes įvairiapusis ir sudėtingas AT reguliavimo dalykas (materialinės, procesinės ir t.t.)

3. Siekiant įgyvendinti AT normas, labai dažnai numatyta galimybė taikyti valstybės administracinę prievartą (prevencines, kardomąsias arba atsakomybės priemones). Valstybės prievarta yra labai ryški administraciniuose-teisiniuose santykiuose.

4. AT normos yra nustatomos dviejų lygių teisės aktais:

• Įstatymais (Konstitucija, ATPK, Valstybės tarnybos įstatymas…)

• Poįstatyminiais administracinio valdymo aktais. Jų yra labai daug ir jie sudaro AT normų pagrindą.

AT normos struktūra: hipotezė (aplinkybės)

dispozicija (kaip turi elgtis)

sankcija

AT hipotezė gali būti ne toje pačioje teisės normoje. Ji gali būti nustatyta kitoje normoje (pvz. ATPK 12str.). Bet ji gali būti ir toje pačioje normoje. Hipotezė gali būti ir įsivaizduojama, užprogramuota teisės normoj.

Dispozicija yra pagrindinė teisės normos dalis. Reikalauja iš subjektų veiksmų atitikimo ar susilaikymo nuo
jų.

Sankcija numato teisės pažeidimą padariusiam subjektui materialinio ar kito pobūdžio neigiamas pasekmes. Sankcijos gali būti susiję ne tik su administracinės atsakomybės taikymu, bet ir su administracinių sankcijų taikymu (pvz. valstybės tarnybos įstatyme – tarnautojo pareiga tinkamai vykdyt pareigas). Sankcija gali atsirast kitame straipsny (pvz.28str.), gali būti normų kur nėra sankcijos.

2. Administracinės teisės normų rūšys.

AT normos klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus:

• Pagal turinį, tai ką teisės norma įtvirtina: materialinės

procesinės

Materialinė – nustato administracinių-teisinių santykių subjektų teisinį statusą: teises ir pareigas (Konstitucija 98str.1d.)

Procesinė – įtvirtina taisykles, kaip turi būti įgyvendintos materialinės normos (pvz. administraciniai teismai nagrinėja skundus (adm.bylų teisen.įst,), o tai, kaip jis turi tai padaryti nurodo procesinės normos).

• Pagal privalomumą: privalomos

leidžiančios

draudžiančios

rekomendacinės

Privalomos – imperatyvinės ar įpareigojančios. Įpareigoja atlikti veiką arba nuo jos susilaikyti (pvz. Veterinarijos įstatymas 16str.)

Leidžiančios – subjektams leidžiama atlikti tam tikrus veiksmus (Adm.byl.teisen.įst.37str.)

Draudžiančios – įtvirtina tam tikrus draudimus (Adm.byl.teisen.įst.3str.1d.)

Rekomendacinės – rekomenduoja subjektams tam tikrą elgesį, nėra privaloma.

• Pagal adresatą: neapibrėžtos

konkrečios

kt.

Neapibrėžtos – skirtos neapibrėžtam asmenų ratui (pvz. kelių eismo taisyklės)

Konkrečios – administracinių-teisinių santykių subjektas yra konkretus (pvz. Teisingumo ministerijos nuostatai taikomi Teisingumo ministerijai)

Normos taikomos tam tikrai AT subjektų grupei – pvz. Valstybės tarnybos įst. Taikomas valstybės tarnautojams, pareigūnams.

• Pagal galiojimą teritorijoje: galiojančios visoje šalies teritorijoje (ATPK)

taikomos tam tikroje teritorijoje (pvz. priimamas sprendimas įvesti karantiną, taip pat stichinių nelaimių metu)

• Pagal galiojimą laike: normos, galiojančios nustatytą laiką

normos, galiojančios tam tikrą laiką. (kai išnyksta aplinkybės, sąlygojusios normų atsiradimą, jos nustoja galioti).

3. Administracinės teisės normų įsigaliojimas, galiojimas.

AT normos yra patalpintos tam tikruose teisės aktuose – tai yra AT šaltiniuose, todėl turime žiūrėti šių aktų įsigaliojimo aspektu. Tų aktų yra labai daug: įstatymai, nutarimai, žinybų priimami teisės aktai…

Įst. “Dėl LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”93.04.06. Nr I-119:

Oficialus įst. Ir kt. t.a. paskelbimas yra paskelbimas “Valstybės žiniose”, o paskelbimo “Vž” diena yra jų išleidimo diena. Įst. ar kt. t.a. oficialus tekstas yra tas, kurį prieš paskelbimą pasirašo pareigūnas, turintis šią teisę pagal įstatymus.

Pagal šį įstatymą teisės aktai gali būti neskelbiami, jei jais nėra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos taip pat gali būti neskelbiami neturintys visuotinės reikšmės Konstitucinio Teismo sprendimai. Nenorminio pobūdžio teisės aktai juos pasirašiusių asmenų nuožiūra gali būti skelbiami “Vž” priede “Informaciniai pranešimai”. Teisė aktai, turintys valstybės ar tarnybinę paslaptį “Vž” neskelbiami.

Įstatymai – įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir “Vž” oficialiai paskelbia Prezidentas, jei pačiuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data. (pasižiūrėti tą atvejį, kai Pr. nepasirašo ir referendumo atvejį).

Prezidento dekretai – įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo “Vž”, jei nenustatoma kita įsigaliojimo diena.

Vyriausybės nutarimai – kai jie yra norminio pobūdžio įsigalioja sekančią dieną po to kai juos pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamas ministras ir paskelbia “Vž”, jei nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data. Nenorminio pobūdžio nutarimai, jei ir skelbiami “Vž” vis tiek įsigalioja jų pasirašymo dieną, jei nenustatoma vėlesnė data.

Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai – įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo “Vž”.

Kt. institucijų ar pareigūnų priimami norminiai teisės aktai – įsigalioja sekančią dieną po jų oficialaus paskelbimo “Vž”, jei nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.

Galiojimo ypatumai liečia administracinę atsakomybę nustatančius teisės aktus – pvz. ATPK. Tie AT aktai, kuriais nustatoma griežtesnė administracinė atsakomybė už AT pažeidimą atgal negalioja. Jei teisės aktas numato švelnesnę administracinę atsakomybę už teisės pažeidimą, tai jis taikomas ir iki šių aktų priėmimo padarytiems teisės pažeidimams. AT aktai galioja tiems teisės pažeidimams, kurie buvo uždrausti nusižengimo padarymo metu.

4. Administracinės teisės normų realizavimas/įgyvendinimas.

AT normos turi būti įgyvendinamos, turi veikti administracinių-teisinių santykių dalyvių elgesį.

Įgyvendinimo būdai:

• At normos laikymasis

• At normos taikymas

Įgyvendinimas – pasiekimas tų tikslų, kurių siekiama ta teisės norma. Pasiekimas tvarkos tam tikrų subjektų elgesio atitinkamose valdymo sferose.

Laikymasis – tai nepažeidinėjimas taisyklių, kurios įtvirtintos konkrečioje AT normoje (pvz.
eismo taisyklės). Pats paprasčiausias būdas. Su laikymusi labai susijęs AT normos vykdymas (kai kurie autoriai išskiria kaip atskirą) – reikalavimų vykdymas; asmens elgesys atitinka tos teisės normos reikalavimus, bet vykdymas, kai teisės norma reikalauja atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus (pvz. rajone išplinta gyvulių ligos, tai savivaldybė gali priimti sprendimą, kad gyvulį reikia numarinti, jei jis suserga).

Taikymas – jis yra sudėtingesnis, nes:

1) taikyti AT normą gali tik tam tikri subjektai (eiliniai piliečiai tos teisės neturi), tai dažniausiai pareigūnai, įstaigų, įmonių vadovai, tik tie asmenys, kuriems dėl jų statuso ypatumo nustatyti tam tikri įgalinimai taikyti AT normas.

2) taikant teisės normą turi būti laikomasi įstatymų, nustatytų procesinių taisyklių (pvz. surašomas protokolas).

Dar išskiriams teisės normos panaudojimas – kaip realizacijos būdas, kai teisės subjektas pasinaudoja teisės normoje įtvirtinta galimybe atlikti tam tikrus veiksmus, įgyti tam tikrą statusą (pvz. Valstybės tarnybos įst. nustato reikalavimus pretendentams įstoti į valstybės tarnybą).

III tema. Administraciniai-teisiniai santykiai.

1. Administracinių-teisinių santykių sąvoka, struktūra ir ypatumai.

Teisinis santykis – visuomeninis santykis, sureguliuotas teisės normomis.

Administracinis-teisinis santykis – viešojo administravimo visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti administracinės teisės normomis.

Adm-teis. santykiams būdingi tie bendrieji požymiai, kurie būdingi ir kitų teisės šakų teisiniams santykiams, tačiau jie turi ypatumų, skiriančių juos nuo kitų teisės šakų t.s.:

1. Administraciniai-teisiniai santykiai kyla specifinėje srityje – viešojo administravimo srityje, tai yra vykdomosios valdžio įgyvendinimo santykiai, todėl šių santykių subjektai yra specifiniai. Paprastai vienu iš subjektų bus tam tikra vykdomosios valdžios valstybinė institucija.

2. Dažnai šiems santykiams būdingas pavaldumo požymis (pvz. ministerijosÞ Vyriausybė). Šalys nėra lygiateisės.

3. Šiam santykiui atsirasti pakanka vienos iš šalių iniciatyvos. Antros šalies autikimo nebūtina gaut (o CT reikia).

4. Administraciniuose-teisin. santykiuose jo subjektai atsako valstybei, o ne vienas kitam.

Nežiūrint šalių nelygybės ir administracinio pavaldumo būvimo, šių šalių subjektai gali ginčyti tam tikrus veiksmus teismine arba administracine tvarka. Pirmiausia tai būdinga fiziniams asmenims.

Teisinio santykio struktūros elementai: subjektai

turinys

objektas

Administracinio-teisinio santykio subjektų yra labai daug ir savo teisine prigimtimi įvairūs. Daug, nes labai sudėtinga ir įvairiapusė yra teisinio reguliavimo sfera – viešasis valdymas.

Dvi pusės:

• Fiziniai asmenys – LR piliečiai taip pat užsieniečiai bei asmenys be pilietybės. Piliečiai gali būti apibrėžiami rūšiniais požymiais – vlstybės tarnautojai, studentai, pensininkai… Labai retai būna privalomu administracinio-teisinio santykio subjektu.

• Kolektyviniai asmenys – įvairovė dar didesnė. Tai pirmiausia vykdomosios valdžios institucijos – Vyriausybė, ministerijos, departamentai, inspekcijos, tarnybos, savivaldybių vykdymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos (politinės partijos) taip pat ūkinės organizacijos (UAB, personalinės įmonės).

Valstybė yra CT, BT, KT subjektas. Administraciniuose santykiuose visuomet yra konkrečios institucijos, nors jų pareigūnai veikia valstybės vardu. Visa viešojo administravimo veikla yra valstybinė.

(Dėstytojas pats nežino, ar teismas yra subjektas, ar ne, pvz. tokiu atveju, kai teismas nagrinėja administracinės nuobaudos teisėtumo klausimą).

Policininkas teoriškai nėra subjektas, nes subjektu laikoma tam tikra institucija, kolektyvinis subjektas, šiuo atveju policija. Pareigūnas dalyvauja ne kaip privatus asmuo, bet kaip policijos pareigūnas.

Turinį sudaro subjektų teisių ir pareigų visuma. Per jų realizavimą teisinis santykis ir išsipildo. Turiniui būdinga, kad čia vieno subjekto teisę atitinka kito subjekto pareiga.

Objektas – tai yra tai, ko siekiama konkrečiu santykiu, dėl ko kyla tas teisinis santykis. Administracinio-teisinio santykio objektas – tam tikro asmens elgesys, kuriuo siekiama užtikrinti tam tikrą tvarką, pasiekti tam tikrų tikslų ūkinėje, socialinėje-kultūrinėje, politinėje sferose.

Dalykas – jis yra konkretus. Turtas – dalykas, o elgesys – objektas (pvz. asmens laisvės apribojimas, ministerijos teisinio statuso nustatymas).

2. Administracinių-teisinių santykių subjektų administracinis veiksnumas ir teisnumas.

Kolektyvinių subjektų teisnumas ir veiksnumas dažnai atsiranda vienu metu (nuo įregistravimo). Tačiau kai kuriais atvejais jų atsiradimo laikas nesutampa (pvz.LR Vyr. teisnumas ir veiksnumas, jie yra įtvirtinti Konstitucijoje ir Vyr.įst.) Vyriausybė teisni, bet veiksni tik tada, kai Seimas patvirtina tos Vyriausybės programą. Ministrų pasikeitimas nulemia ministerijų teisnumą ir veiksnumą.

Fizinių asmenų teisnumas ir veiksnumas neatsiranda kartu. Žmogui sulaukus tam tikro amžiaus administracinis teisnumas keičiasi (pagrinde16m, bet vairuoti galima tik nuo 18).

Veiksnumas – atsiranda
kartu su asmens gyvenimu, nes asmuo turi įgyti tam tikras sąvybes, kad galėtų savo teisėmis naudotis. Siejamas su tam tikru amžiumi. Taip pat siejamas su kai kuriomis asmens sąvybėmis (pvz. sveikatos būkle). Savo teises pats apginti asmuo gali sulaukęs pilnametystės.

3. Administracinių-teisinių santykių rūšys.

• Pagal reguliavimo pobūdį: reguliatyviniai

apsauginiai

Reguliatyviniai – būdinga tai, kad juose reguliuojamos administracinės teisinės normos, nustatančios teisinio santykio subjekto tam tikras teises ir pareigas. Formuojams teisinio subjekto teisinis statusas. Sureguliuojamas subjekto elgesys.

Apsauginiai – kuriuose realizuojamos teisės normos, nustatančios administracinę atsakomybę ir taip pat reguliuojančios valdymo institucijų veiklos teisėtumo kontrolę. Normos realizuojamos per atsakomybės pagrindus. Tai apsauginio pobūdžio santykiai.

• Pagal tai, kur santykiai susiklosto: viešieji

vidinio pobūdžio

Viešieji – tarp vykdomosios valdžios ir piliečių.

Vidiniai – kiekviena valstybės valdžios institucija, kad galėtų atlikti tam tikras funkcijas turi susitvarkyti viduje.

• Pagal turinį: materialiniai

procesiniai

Materialiniai – realizuojamos materialinės teisės normos.

Procesiniai – taikant materialinės teisės normas kyla procesiniai santykiai (kaip materialinė teisės norma turi būti realizuota).

• Pagal tai, tarp kokių teisės subjektų atsiranda: vertikalūs

horizontalūs

Vertikalūs – kyla tarp pavaldžių teisės subjektų. (tarp Vyriausybės ir ministerijų)

Horizontalūs – tarp dviejų nepavaldžių vienas kitam teisės subjektų (pvz. tarp dviejų ministerijų). Kyla abejonių, ar čia yra vykdomosios valdžios administraciniai santykiai, tai gali būti ir civiliniai santykiai.

4. Administracinių-teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

Jais laikomi juridiniai faktai – tai yra tokie objektyviosios realybės reiškiniai, su kurių atsiradimu įstatymai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Veiksniai – pasireiškia veikimu arba neveikimu. Jie priklauso nuo subjekto valios. (Administraciniuose santykiuose gali pasireikšti pvz. valdymo akto priėmimas.)

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3243 žodžiai iš 6414 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.